Dievas ar Ateizmas- kas racionaliau?

Kalbėdama apie rūstų Dievą, būtent turėjau galvoje ST
Šiaip krikščionybėje (ir Islame taip pat) esu atradusi labai gražių maldų, "Tėve mūsų" išvis yra mano favoritė. Nuostabūs, jautrūs žodžiai, tačiau Dievo netapatinu su jokia religija. Nei vienos neišskiriu, kaip kažkuo pranašesnės ar teisingesnės. Suprantu tik tai, kad žmogui vienos dogmos, tradicijos asmeniškai gali būti labiau priimtinos nei kitos, tačiau tai vis tiek nesuteikia teisės vaidinti teisuolio ir aiškinti, kad "mano religija teisinga, o tavo prasimanymai", kas yra būdinga daugeliui religinių kietakakčių, kaip aš vadinu juos. Ypač koktu, kai teigia "oi tu dar per mažai supranti, atleidžiu tau už nežinojimą". Ar už "nežinojimą", ar už "netikėjimą"?
Dievas man yra žodžiais nesusakoma jėga, jausmas, esybė. Kažkas, ko neįmanoma tiksliai apibūdinti, bet galima pajausti širdimi. Meilė, mano nuomone, yra ryškiausias, tikriausias Dievo įsikūnijimas. Kai myli kažką besąlygiškai, jauti Dievą savyje. Tokie mano pamąstymai.

As galvoju, kad jiems nelabai rupi ka zmones galvoja, kaip tiki be religijos, nes tai yra be ju pagalbos, jie negali sau priskirti jokiu nuopelnu Bet man keisciausia tai, kad jiems nesvarbu tai, kad as tikiu Dievu, gal netgi labiau uz popieziu ( nezinau daugiau su kuo ir besulyginti )

Del meno kibirksties, as manau, kad Dievas mumis dziaugiasi, kai mes patys kuriame Negatyvas is mano paziuros, kad zmogus nelabai ivertina savo gabumus


Isyankar, o va gavote "streliu" uz permaza dvasiskuma, nes per trumpi jusu postai buvo
Is jusu puses visai jokios agresijos nesijaute, jautesi ta meile

Nuejau ispazinties budama 16likos, kunigelis oho i kokias suns dienas isdejo vien del to, kad pasakiau, kad tai mano pirma ispazintis Ar as kalta, kad nenusidejau, kad ne nebuvo ka ispazinti Po to buvau dar viena karta, daugiau kazko kitokio toje ispazintyje tikedamasi, supratau, kad man tokiu tarnu pagalbos niekada gyvenime nereikes, nes praktiskai nelabai ir galejau sugalvoti ka ispazinti


Jie priziuri tuos tikejimo remus, kuriu patys visai nesilaiko, galvodami, kad jiems, kaip labiau dvasiskiems , tai negalioja

Gražiai

Malda tikrai labai gera, pagrindinė Kristaus mums "įduota" kaip ir išpažintis (apie kurią kažkodėl jau atsiliepėt su panieka, patogu) jei jau savęs netapatinat su jokia religija, tai būtų logiška turėti savo asmeninio tikėjimo asmeninę maldą
O šiaip nežinau, gal jau kas nors kalbėjo apie tai, bet ką ši tema veikia Religijos skyriuje čia atseit mes, tie "religiniai kietakakčiai" turime įrodinėti savo teisybę

Iš kur jūs žinote, ką Kristus įdavė ar neįdavė? Iki šiandien įrodyta tik tiek, kad toks žmogus gyveno, bet jokių stebuklų realių įrodymų nėra arba jie seniai pagrįsti moksliškai. Nebent jūs dar tikite, kad ir Žemė laikosi ant dviejų milžiniškų dramblių.
Jums labai gaila, kad man ta malda patinka?

Suprantat, tam kas tiki jokių įrodymų nereikia, o kas netiki išnarstys iki paskutinio siūlelio ir ST ir NT, ir vistiek neatras ko ieško. (Palaiminti kurie tiki nematę).
Man absoliučiai neįdomu kas jums patinka, o vat Tėve mūsų yra krikščioniška malda, tai nuoširdus ir natūralus nusistebėjimas kaip žmogui nenorinčiam turėti nieko bendra su religija gali patikti kažkurios iš jų maldos kelias Ir jei jau jis toks patenkintas tuo savo asmeniniu tikėjimu tai kam dar ieškot kažko religijose

O nuoširdžiai ir natūraliai nestebina tai, kad krikščionys važiuoja į Arabų kraštus, Tailandą ir žavisi mečetėmis bei šventyklomis?

O jums labai patogu išvadinti diletantiškumu bet o atsakyti į realų klausimą "ko žmogus turintis savo asmeninį tikėjimą ieško religijose? (dabar su klaustuku, jei taip patogiau) neišeina.
O dar paprasčiau pradėt tujintis ir visaip kaip tyčiotis, tada pasijauti geriau ar ne
čia greičiau apie jus nei apie mane svetimos religijos nei maldos namais nei maldomis nesidomiu, nes esu laiminga būdama krikščionybėje, su Kristumi

Nesitujinu, rašau iš telefonu ir vietoj "i" netyčia paspaudžiau "u".
Visose religijose atrandu kažką artimo, gražaus ir tuo pačiu svetimo, nemielo. Kadangi kiekviena iš jų savaip įdomi, tačiau nei viena nėra man 100% teisinga, todėl iš kiekvienos pasiimu tai,kas patinka.
Tai krikščionys negali lankytis Turkijoje ir žavėtis nuostabiomis mečetėmis, kurios yra tikri meno šedevrai?

Tai tas mane ir stebina - jei jau esi atradęs, kam dar ieškoti, nebent save apgaudinėji. Tai taip, buvo ir man toks etapas kai iš visur dasiduri po gabalėlį jau pasikartosiu, labai patogus toks tikėjimas.
Jūs norit kad atsakyčiau už visus pasaulio krikščionis?

Kokia laime, kad uztenka proto nesieti kriksionybes, Kristaus mokymo, su "TIKRAIS KRISKCIONIMIS', kurie savo fanatizmu, cia dar as graziai issireiskiau, atgraso zmones nuo Dievo ieskojimo, nes juos glumina, "tikruju krikscioniu" puikybe, agresija, chamizmas (cia labai tinka susipazinti su istorija, kodel Chamas Nojaus sunus iki siolei zmonijos minimas).

Esu laiminga, kad neatsiranda puikybes istiktu, o gal kad iki siol nera tiksliu duomenu, kas nurodytu asmeni kas isrado raides. Nes itariu, atsirastu, koks labiau nusipelnes, itikejes, ar dar bala kuo itakotas, tad pradetu reiksti pretenzijas, kad nevalia naudotis raidynu ir rasyti zodzius, mintis, kurios nepatinka, neatitinka "savininko" istikinimu, vertybiu.

Esu laiminga, kad niekas neuzurpuoja pasaulyje, ziniu, isminties lobynu.
Kas yra Biblija, Tora, Koranas, Tipitaka, Pali koranas, Vedos,upanishados? Tai ISMINTIS. Kas turi teise uzurpoti, savintis isminti?

Mano galva, kiekvienas musu turi savo Dieva, savo Biblija, savo tikejima, jei ir priklausai kazkokiai konkreciai religijai, ar visai nepriklausai. Nes santikis su Dievu, ta pacia religija, Biblija, ar bet kokia kita knyga, kuriniu, YRA ASMENINIS ZMOGAUS SANTIKIS, NES PARENMTAS INDIVIDUALIU PASAULIO SUVOKIMU, VERTYBIU SKALE, PATIRTIMI IR T.T..

O siaip, kur yra parasyta kad tik krikscionims priklauso maldos? Kur?
Pagaliau, akivaizdu, kad ta pacia malda, oponentai supranta skirtingai.

Mano galva, isties tikintys zmones, tik dziauktusi, kad kazkam yra vertybe, tai kas vertybe yra jam. Nebandytu uzurpuoti neva "savo" Dievo ziniu, o dziaugtusi, kad jos suteikia peno mastymui kitatikiui. Zinios, informacija uzkoduota maldoje, inspiruoja mastyma, pazadina siela, keicia gyvenima. Ar ne tai svarbiausia? Kam tas blusinejimasis, kam visa ta beprasmybe, "tempimas apkloto ant saves" reikalinga, kokia prasme visame tame? Tik tuo, kad tenkina "tikrai itikejusiu" puikybe, taip jie jauciasi pranasesni?



Joks cia patogumas, ypac kai "tikrai itikejes" pastoviai nepraleidzia progos, nes manosi jog turi teise menkinti, suprask, tavo tikejimes nereikalauja pastangu, cia tik itikeje issiviepe nuo dideliu stangu nesa tikraji tikejimo kryzium. Kai is esmes, net paskaicius jusu postus, jus nemylite zmoniu. O turetumet, Nes jus maldoje parasyta "Mylek artima, kaip pati save...". Ar atkreipet demesi, nera nurodyta, koks tas artimas privalo buti... Jus gi mylite tik tuos, kurie elgesiai ir masto TEISINGAI t.y. kaip jus. Nes kai isties MYLI, myli besalygiskai. Tikrai nera poreikio menkinti zmogaus isitikinimu.