Paniška vairavimo baimė

Na, mokytis kiek tik reikia ne visada įmnoma, nes papildomos pamokos nemažai kainuoja

o isvaziuot i gatve su vairuotojo pazymejimu, bet prastu mokejimu vairuoti, tai papildomai nieko gali nekainuot? Nuvilsiu, ir pinigu daug, ir sveikatos, ir netgi gyvybe. Savo ir svetima.

O Jūs tikitės, kad ką tik teises gavęs žmogus jau mokės gerai vairuoti?

Įdomu kiek žmonių galėtų pasakyti - va, išlaikiau teises, moku gerai vairuoti.
Juk tam dviem metam ir reikalingas žalias lapas, kad būtų galima atskirti nepatyrųsi vairuotoją gatvėje.

Ir kas tas geras/prastas vairavimas?
Nes žmonės su ilgamete patirtim lyg ir geri vairuotojai, bet sukelia tokių avarijų viršydami greitį ir jausdamiesi drąsiai kelyje, kad man su savo prastu vairavimu baisu tarp tokių kelyje...

Aš nesutinku su jumis. Igudžiai, taip, ateis su patirtim. Bet geras vairavimas turėtu buti, kitaip neįsivaizduoju, kaip galima išlaikyti egzaminą ir išvažiuoti į gatvę.

Na, čia nereikėtų painioti vairavimo su vairo sukiojimu. Vairą gerai sukioti galima ir mešką laisvai išmokyti, o vat vairuoti... jei žmogus mokysis maždaug apie 10 metų intensyviai ir tada eis "laikyti teisių"- tada taip, gal ir galima bus apie jį pasakyti kad "vairuoja neblogai" Bet ir tai kažin, nes gerų vairuotojų, teoriškai- nėra Tai "išsiveda" iš to, kad vairavimo reikia mokytis visą gyvenimą, nuolat kaupti įgūdžius, nepamiršti taisyklių, kelti kultūros lygį keliuose ir t.t... tai yra nenutrūkstantis procesas link "gerumo" tai iš kur tik baigęs vairavimo kursus žmogus gali gerai vairuoti? Ar sukaupė keturiasdešimties metų už vairo patirtį per keliolika pamokų? Regitroje išlaikytas egzaminas reiškia ne kad esi geras vairuotojas, o kad jau gali vairuoti miesto gatvėse ir toliau tobulėti jau savarankiškai, tai yra tik startinis paketas- is darželio į pirmą klasę, taip sakant

zinokit, ir tokiu buna

Na kai žmonės išmoksta ir sugeba vairuoti savarankiškai vadovaudamiesi kelio ženklais ir kelių eismo taisyklėmis, tuomet ir išlaiko.
Regitros egzaminas tikrai nėra rodiklis gero vairavimo - ateina visi išmokę kaip reikia vairuoti egzaminui, išvažinėję reigitros maršrutus, įsiminę nuo kurios gairelės reikia pradėti sukti, kad prisiparkuoti...

Būna, bet dauguma tie, kurie jau buvo vairavę prieš ateidami į vairavimo mokyklą

Šiandien išlaikiau KET egzaminą Mano baimė po truputį traukiasi

Nežinau į kurią temą geriau parašyti - čia ar "Pradedančios vairuotojos". Nepradedančioji lyg ir esu, bet turbūt yra pradedančiųjų, kurios moka geriau nei aš. Teises turiu, bet jos galima sakyti guli stalčiuje. Na, čia netiesiogine prasme. Nes jas turiu su savim pastoviai. Bet vienas dalykas yra nešiotis teises rankinuke, kita - kasdien vairuoti.
O aš vairuoju retai. Paskutiniu metu tik kartą į mėnesį ar dar rečiau.
Prieš kokius 7-8 metus darbas prasidėdavo 5-6 ryte, baigdavosi 21-23 val. tai tekdavo mašina nuvažiuoti. Bet tada nebuvo baisu, važiuojant į darbą/iš darbo eismas buvo neintensyvus, tad... Dar ir jaunesnė buvau, tai ir drąsesnė. Bet tas mano važinėjimas tada tetruko kokį pusmetį, žiemą neteko važinėti. Na dar važinėjau į kaimą kartą į savaitę, vyras sėdėjo šalia visada, reguliuodavo kažkiek.. Ir tuom pasibaigė. Vėliau teko keisti auto, tai vyras specialiai išrinko mažesnę, kad galėčiau daugiau pati važinėti. Važinėjau, bet tik pažįstamais maršrutais, tik retkarčiais, tik šalia sėdint vyrui. Vienai išvažiuoti kad ir į artimiausią prekybcentrį apsipirkti - na jau ne... Nemoku nei parkuotis. Bijau ant posūkio kliudyti kokią auto.
Su laiku pas mane atsirasdavo vis didesnė baimė. Už vairo atsisėsdavau vis rečiau ir rečiau. Kartą susimąsčiau - kiek nesėdėjau už vairo? Ogi metus....
Vienintelį kartą kai važiavau viena, nepažįstamu maršrutu o dar ir lyjant stipriam lietui buvo prieš metus. Reikėjo auto parduoti, vyras važiavo priekyje, kelią rodė. O aš dar po sunkios operacijos buvau. Vos išsedėti galėjau. Kamščiai, lietus lyja, valytuvai vos spėja valyti, piko metu per visą Vilnių reikėjo pervažiuoti. Bet kai nuvairavau sėkmingai iki reikiamos vietos pagalvojau, kad jau jei tiek ištvėriau, tai galiu pradėti viena važinėti ir įgūdžius tobulinti.
Bet...
Pas mane vėl paniška baimė. Ir ji atrodo kasdien didėja.
Vieną dieną žinau, kad ryt reikės vairuoti, atrodo sėsiu ir važiuosiu. Ateina tas rytas kai reikia važiuoti ir pas mane "baimės pilnos kelnės". Nesiryžtu.
Nežinau kaip tą įveikti.
Jau pradedu galvoti imti privačias pamokas.

Įveikti paprastai. Sėsti ir važiuoti. Tiesiog prisiversk atsisėsti į mašiną, užvesk ją... o tada važiuok, kai pradėsi važiuoti- tada reikės apie kelią galvoti ir nebegalvosi kad bijai. Ir važiuoti reikia kasdien, nesvarbu, reikia ar nereikia, bet baimė praeina tik kuo daugiau važiuojant, kito būdo tiesiog nėra Ir dar- geriausia važiuoti vienai

Bandžiau. Deja... bet tas mano važiavimas tebuvo iš kiemo. Išvažiuodavau iš kiemo, ir sakiau vyru toliau sėsti važiuoti.
O jei viena, tai užvesdavau variklį ir tiek... Lipdavau lauk.
Būtent apie kelią, eismą mintys mane ir baugina. Dar koks piktas kiaulė iš džipo pažiūri kreivai kad eismą lėtinu. Kai važiuoju atrodo kitiems esu kliūtis kelyje, kuri lėtai pasuka į kairę, lėtai važiuoja, nevisada ženklus pastebiu...
Jau pradedu galvoti, kad tai paveldima... Turiu dėdę, kuris po 45 vairavimo metų stažo vis dar bijo važiuoti. Bet jis visą gyvenimą mažam miestelyje pragyveno, kur eismas lėtas. Į Vilnių jau nevažiuoja, bijo.
Negi pagal genus tai perduodama....

Nebūčiau čia rašius, bet kad dabar gyvenime tokia situacija, kad trukt plyš reikia išmokti vairuoti. O baimė vis didesnė.


Kas įdomiausia, tai plaukti išmokau. Dar būdama paauglė skendau. Nuo to laiko praėjo 20 metų, nei kart nenorėjau mokytis plaukti, bijojau vandens, nelipdavau į ežerą. Šiemet užsispyriau - vaikščiojau į baseiną kasdien, išmokau pati. Dar netobulai, bet moku. Ant nugaros nemoku plaukti. Bet jau neskęstu, moku laikytis vandenyje.
Kur gauti tiek drąsos išmokti vairuoti.