Depresija

https://www.youtube....h?v=dXImc9ksMYo

Įdomiai šitas vyras kalba

Night, ka veiki?

uz ka noretum, kad tau dievas atleistu?

Ne, nesižudau. Gulėjau ir nejudėjau. Bet ir tai labai sunku.

parasei, tai gerai.

dabar ratu ir miegot. rytoj gud njuz - sestadienis.

Nlemba noriu bromes isgerti ir miegoti aina sau relaksa toki kaip alkoholike pasidaryti,guleti ziureti u lubas,kaifuota ir sisiuoti po savim

BS, net neitiketina, kad miegas taip susitvarke. ypac lupant migdomuosius pries tai. man kol kas nepavyksta. o gal as dar esu toj stadijoj, kaip kazkada pamenu tu rasei “nu ir px nemiegu, tai geriu piliule ir tada miegu”. kartais nekalu piliules, tuomet nemiegu, bet zinau savo ribas ir negaliu ju perzengt, nes po to vyksta nebeprognozuojami dalykai. riba slidi. todel piliule reik kirst daznai va bank. kartais to gailiuosi, atrodo dar galejau pratempt. is kitos puses geriau piliule per anksti, negu pasivaiksciojimai su dante paspalvintais elementais.

too much stress darbe? man irgi uzsinori radikaliai viska pasukti. naujas kioskas bresta. bet ir sito gaila, kaip kiausinio is akmens ispereto. kuris pradzioj susilo viduj, po to auksu del vidines silumos pasidenge, o kai prasprogo, tai jo syvai mane iki siol lipniai pasisavine laiko. nors daznai pajuntu, kad reik step a side. siam etape galvojimas veiksmu dar nepavirsta.

alturizma stumiu salin, bet marksizmai kartais tenka. vertinu tai, kaip savo zmogiska prigimti, todel jau nebesipriesinu.

pakalnutes puodynes nevertos (per trumpai zydi). nebent investuotum i dirbtinai sendinta vezimaiti nuluzusiu ratu, is kurio pazire ju ziedai. butu rekviem narkotikam.

as gyvenu gerai. nes tai tik patirtys. kai nebegalesiu gyventi, tai mirsiu. pas mane viskas paprasta.

Tu mane linksmini.

Aš gulėjau toliau ir galvojau visokį briedą. Bet, matyt, kuo giliau į naktį, tuo man ramiau. Su miegu pasidariau visiška iškrypėlė, bet man tai nerūpi, nes ar šiaip, ar taip, darbo dienom yra kas spokso į mano monitorių ir trukdytų miegot, jeigu ir norėčiau. Man gal afekto būsena, ar kas čia. Aš jau, turbūt, gimiau mieganti, tai stačios akys keista. Nors vakarop galvoju, kaip griūsiu... Nu, kartais ir tikrai pasnaudžiu grįžus. Bet šiaip nėr kada miegot - galvoj toks sunkus kamuolys. Reikia depresuot (vemt verčia nuo šito žodžio).

Tavo tas patarimas per negaliu daryt ką reikia, tai visai netikęs. Pvz., šiandien ryte padoriau pasidažiau, o vakar susidėjau švarius triusikus į vietą. Nu ir? Kas man iš to? Dabar biškį mintyse juokinga, bet iš tikro, tai labai rimtai tose pačiose mintyse dejavau, kad kam to reikia, man tai tikrai ne, nes tie dalykai visai dzin. Beje, virtuvėj voliojas gal 3sav. neišplautas puodas. Kilimas nepamenu kada siurbtas, visokios šmutkės išmėtytos. Ir ką. Jei viskas susitvarkytų savaime, man, deja, nei šilta, nei šalta. Kai trumpam galvoj imu mąstyt kaip padorūs žmonės (čia jie taip galvoja, ne aš), galvoju, kad man reikia lempos, kad galėčiau darytis gelinį manikiūrą. Nu nes, gal keista, bet nelakuotais nagais nebūnu niekada. Gal išimtinais atvejais kanopos būna bespalvės. Bet greitai grįžtu iš kur atėjus, ir galvoju, kaaaaaam tų nesąmonių. Reikia kažkur važiuoti, pirkti, arba netu užsisakinėti, po to gyvai susitikti su kokiu negražiu bernu, kuris atveš tą prakeiktą lempą. Žinau, kad debiliškai skamba, bet man visa tai per sudėtinga.
P.s. Dėl patarimo, žinoma, juokauju. Negebu nusigręžti nuo savęs gal dar ir todėl, kad, manau, kad tai labai paviršutiniška (juk gulėti ir nejudėti yra labai gilu). Vienužo niekaip negebu susiimt. Nors, kad esu tinginė, kategoriškai nesutinku. Galvoj pas mane tikrai yra kažkas sunkaus, ko neturėtų būt. Va dabar net atrodo, kad būtų galima atvert skalpą ir išoperuot.
Beje, keista, bet apetitas grįžo. Tfu. Čia tikrai negera žinia.
Papildyta:
P.p.s. Mažai baisesnių ir banalesnių daiktų už sendintus vežimaičius sulūžusiais ratais ir pelErgonijom būna (ar kaip ten tie žaliūkai vadinas).

Night ir cremaster, ačiū jums už jūsų nepatingėjimą rašyti, kaip vampyras pasisemiu kažkokio gėrio iš jūsų žinučių, pagauna įkvėpimas.

Night, visi tie dalykai (namų kuopimas, triusikų rūšiavimas) iš tikrųjų ir yra nesvarbūs, tai tik žmonijoj priimta tvarka kaip turi žmonės gyvent ir tvarkytis savo aplinkoj. Bet tu gali sau leisti gyventi kaip nori, kaip tau patogu. Jei tau patogiau gyventi apsikuitus, tai ir pirmyn. Man kartais taip tikrai patogiau, jei tik nekirbėtų tas kirminėlis kuždantis, kad 'turi' daryti tą ir aną, būtų išvis gerai. Bet jei gali jo negirdėti, tai ir puiku. O kas tau yra svarbu? Ar gali būti kažkokių išorinių, nuo tavęs nepriklausančių aplinkybių, kurioms įvykus ar pasikeitus pasijustum geriau? Ar turi ko laukti šiuo metu? Miegas yra vienas didžiausių ir esminių malonumų gyvenime, visiškai normalu, kad tam teiki daug reikšmės ir pasigendi.

O ši darbo savaitė prabėgo greičiau nei tikėjausi. Gera, kad jau palieka mane vieną prie kompo, paskyrę ką nors daryti. Savu tempu ir supratimu. Paskui, aišku, viską patikrina ir perdaro. Nes man dar labai trūksta suvokimo ir patirties, kad dirbčiau savarankiškai. Kažkodėl nuo pat pradžių 'laukdavau', kad ant manęs pyktų ir erzintųsi, kad nemoku ko nors, nesuprantu, neperprantu, priveliu žioplų klaidų. Ir kai sulaukiu visai kitokios reakcijos - supratimo, kantraus aiškinimo, pagyrimo, jei iš 10 punktų 1 padarau teisingai, nežinau kaip reaguoti, pasimetu savyje. Vis atrodo tikiuosi, kad bus kaip anksčiau (nors to bijau ir nenoriu), kad manęs nemėgs ir būsiu atstumta. Ir kai taip nevyksta vėl jaučiuosi sutrikusi. Nemoku elgtis tokiomis sąlygomis.

Deraramos... Neturiu ko laukti ir nežinau kas turėtų atsitikti. Nebėra tokių dalykų, kurių norėčiau. Yra kurių nenorėčiau ir nelaukčiau. Gi bet kada gali atsitikti kokia nelaimė artimiesiems.
Žinau, kaip visa tai skamba žmonėms, kurių neslegia TOKS sunkumas dūšioje. Seniau ir pati negalėdavau suvokt, ko čia burbėti. Dabar matau, kad čia neburbėjimas. Realybė.

tai ir nedaryk. ištiersų aš irgi ensuprantu kam to reikia. nu dabar tai gerai - vaikai, pavyzdį reikia rodyt o šiaip ..susigalvoja kad tri būti tvarkinga - kodėl? tai gaunasi kad tvarkaisi dėl to kad KITI galvoja, dėl kitų reikia. esu buvusi pas vieną tokią menininkų porą arbatos...susitarę buvom kad ateisiu. ateinu - tai ten indų krūvos vaikai mažai daiktai, o jie viską pastumę, ir taip be streso mes gėrėm tą arbatą. ir man taip jauku buvo be pakazūchos, kad vaa ateina sveciu tvarkom, plaunam sveiciam. ten nebuvo purvina, buvo tiesiog dauk daintų pagal NORMAS neturinčių būti bet tai viena labai gerų mano patirčių.


čia pliusų pliusas, pliusiškiausias. visų kitų pliusš gali nė nėrinkti


va va..kažkokia nesąmonė tikiesi neigiamos reakcijos savo atžvilgiu ir pasiruošęs esi gintis, kovoti, slėptis, bet nesi pasiruošęs normaliai bendrauti, pozityvui. juk nesąmonė didžiausias kažkokia - tikėtis blogiausio. nors kita vertus jei tas blogiausias ištinka - mažiau nusivylimo gal nu va, maždaug, taip ir turėjo būt toks lyg savęs paruošimas

O kas tau patinka? Kokie dalykai tavo gyvenimą daro šviesesnį? Katinas, darbo kažkokie aspektai, mama... Laisvalaikis koks nors, kur nors nueiti, ką nors nuveikti..? Gal kai šmaikštuolis parašo?

Man irgi būtų SUDĖTINGA. Kai pagalvoju kartais, darbe nudirbdu tikrai nelengvus dalykus, kur reikia ir mąstymo, o paskutiniu metu - ir bendravimo kažkiek, ir takto, o va buitiniai kartais tokie paprasti būna MIRTINAI SUDĖTINGA.

Įkvėpta jūsų kalbų turbūt eisiu plaut virtuvės grindų (beveik eilės gavos).

Kaip kitos laikos? Septinstygė, lining, meja, senoji gvardija

Mamyte, ne į temą, o tau ne bipolinis?