Taip, skaudžiausia, kai apie tai pasako mylimas žmogus, apie tą norėjimą sirgti, būti auka, dejuoti....kad tik kalbi, o nieko nedarai.....
šiandien kaip tik dėl to labai įsiskaudinau ir verkiau, nes pasakė ne forumietė, o artimas žmogus, nors daug ką žino apie mano praeitį, patirtį, bet tai nepadeda.
o kai labai blogai, norisi turėti ir kam padejuoti, ir pabūti silpnai, ir pasikeikti ir............
Papildyta:
QUOTE(Night13 @ 2015 03 30, 22:05)
Tau blogai, nes depresija, nerimo sutrikimas, ar kažkoks kitas sutrikimas. Ne menkas tikėjimas čia kaltas. Kas ten sakė: "Kodėl mane apleidai"? Pati neretai mintyse kaltinu save, kaip aš, jei laikau save tikinčia, neišlipu iš duobės, kodėl nepanešu savo kryžiaus, juk, palyginus su amžinybe, niekis tas žemiškas laikas ir kančios greit praeis. Bet, kai važiuoju į darbą, vis paklausau katechezes. Ne kartą kalbėjo, kad niekas neapsaugotas nuo depresijos - nei pasauliečiai, nei kunigai, nei turtingi, nei vargšai. Žodžiu, kunigai pasakoja apie tai, kaip apie bet kokią ligą, kuri nuo žmogaus valios nepriklauso. Taip, mums naudinga taip galvoti, bet kad tikrai tas jausmas, kad ne mano valioje susiimti... Ir tau dabar taip.
aha, ačiū, kad priminei.....dabar iš aš jaučiuosi apleista Dievo.
QUOTE(besidomintias @ 2015 03 31, 00:00)
Ei ei ei, nereikia taip nukabint nosies...please...nepamenu kur skaiciau,bet buvo sakyta,kad laimes pojutis,pilnatve gyvenimo visu 100 procentu niekam ir niekad nebus pasiekiama. Ty tu gali jaustis laiminga del kazko,bet tai trunka tik akimirka,kita akimirka euforija mazeja ir vel griztama prie iparastos busenos...bet siekiamybe tos laimes yra pagirtinas dalykas,motyvuojantys imtis kazkokiu veuksmu,tad kad ir del tos akimirkos reikia pasistengt...
Papildyta:
Nera uz ka...byle kad padetu...
ir nenoriu 100 procentu. bet kai prisime nu save sveika, kai man buvo geri visi metu laikai, kai galejau daryti, ka noriu, kai sveikai liudejau, sveikai dziaugiaus, tai......as netrokstu amzinos laimes, tik noriu buti sveikesne, kad pageretu, kad nerimas manes nezlugdytu ir nepasiglemztu sveikatos, gyvenimo, dziaugsmo akimirku, nes dabar glmeziasi be gailescio.
Atsikratykit aukos sindromo. 
tfu, nusispjoviau ir atsikračiau aukos sindromo, nebeklausau nesąmonių kad niekas nuo jūsų nepriklauso ir kaip viena mano mėgstama persona sako - bėgu dabar pievomis žaliomis, žydra padangė ir išsilpaiksčiusiais plaukais, su skarele rankoje plazdančia nuo vėjo.
