Depresija

Gaila, kad aš tada arba neskaičiau, arba mačiau tik save. Man kartais taip noris paklaust, kaip bent dalinai išsikapstei. Kokių bėdų turėjai, aš pamenu. Aš nepakeliu kur kas mažesnių.
Ar kada nors gėrei vaistus?

Dėl to senumo,susidevejimo tai..blem šiandien bendravau su 55 tai blin iš veido 30 aš nesuprantu kaip kaikurios moteris taip geba isilaikyti..aš save davariau buvau iki to,kad atrodžiau kaip 90+

Daniela tikrai pa čia? Nes man pa biški kotokie budavo.. ,o čia grinai ivkepti negalejau širdis kalė,kvėpavimas tankus,balkona atidariau nakti atsiguliau ir praejo po kažkiek.

Labanaktis 13,deramos ir daniela

Labai tikiuosi gerai išisimiegoti ir jūms to linkiu,nenaktinėkite

Nebeturiu šiandien sveikatos, lūžtu kažko, ryt pamąstysiu...

Night, vaistų nevartojau niekada.

Mamyte, negaliu aš gi pasakyt per ekraną ne viską dar matau. Bet manau 90 proc. PA, nes labai labai panašu. Man be dusulio būdavo, tik permušimai, toks širdies makalavimasis, laimas, nu ir persigąsdavau. O va tai draugei su buvo dusuliu, taip kaip aprašei. Bet ji jokiom depresijom niekada nesirgus , dėl vieno nemalonaus įvykio jos aplinkoj prasidėjo tie PA, maždaug po 4 mėnesiu praėjo.

Tai tik cia rasydavot ir su draugais bendraudavot? O pvz.cia bendraminciu(ar kaip juos pavadint),parama kazkokia susiradot? Nes juk kaip jau sakiau,kazkaip susidaro ispudis,jog ir saviems tu nelebai rupi,o svetimiems tai isvis... Ar Jusu atveju svarbu buvo rasyt kaip jauciates nelaukiant griztamojo rysio?

Dar prieš miegą pasižiūrėjau temą.

Čia, forume, buvo gimę stiprūs ryšiai, tokia bendraminčių bendruomenė, vieta, kur gali papasakot savo jausmus, nuotaikas ir tai, kaip vaikštai po palėpę apžiūrinėdama, kur virvę pririšt, ir žinai, kad skaitys ir atsakys žmonės, kurie irgi panašius dalykus yra patyrę, kurie supranta, kad tai liga, ir kurie bent jau supras. Turėjom mes čia vieną merginą beveik psichoterapeutę . Tik vėliau išsilakstė, ale taip jau būna su tom bendraminčių bendruomenėm - tai išsilaksto, tai vėl susiburia.
Gal dar ir vėl atsigaus.

Iš draugų bendraudavau su 3 žmonėm, ne iki galo jie suprato, bet bent jau išklausydavo. Aš intravertė, turiu nedaug draugų, bet brangių.

Kitoj srity bendraminčių paramos nelabai sulaukiau , ta prasme iš žmonių, su kuriais jungia kiti interesai, arba pvz. kolegų . Bet, manau, tai ir natūralu.

Šiaip mes čia temoj "jūs" nelabai vartojam.

Žodžiu rašyk čia drąsiai, rasi tų atbalsių, nebus balsas tyruose.

PA įvairūs gali būt. Bet jeigu jau buvo vienoks, ar kitoks, ir ne kartą, jei turėjai tokių būsenų kai miršti, o praėjus nieko nenutinka ir pasirodo kad nenumirei, tai tų PA gali kartotis ir kartotis, ir įvairių. Su laiku, jeigu baimė didelė, gali iš viso dažnai būt, ir simptomų dar daugiau prisidėt.
Aš tuo metu, kai atsiradau šitam forume, buvau priėjus iki tokios panikos būsenos, kad ji man būdavo beveik nuolat, gyvenau pusiau kosmose ir ištisai mirinėjau įvairiais būdais, ir galva plyšo, ir realybės nejaučiau, nerimas ištisinis, drebulys, negalėjau įeit į pardę, įlipt į autobusą, visur ištikdavo priepuoliai, tikrai stiprūs, nesuprasdavau kaip gyva likau. Ir įvkėpt negalėjau, atrodė uždusiu, tarsi gerklė užsirakinus. Ypač naktim užeidavo, kad pabusdavau iš baimės ir niekaip įkvpėt negalėjau.
Čia tik šiaip pasakoju, kad visa tai laisvai gali būt PA. Praeis kai nustosi bijot ir laukt.

ka ziurit kino pavasary?

Į lubas. Kur čia daugiau žiūrėt.

Tu man atrodai pasikeitus. Kančia nedingo, bet agresijos būdavo daugiau.
Nors ir kitose daugiau ramybės atrodo. Turbūt prieš metus toks laikas buvo, kad visos užsiknisusios, pasikaldavom

kur pririst yra ar ne?
man patinka kabli kontempliuot. arba kokia tvirta sija.

Kiek, ką ir kam kalbėt, ar pasakot kaip jaučiamės, tik mūsų reikalas. Dirbtinai grįžtamojo ryšio nesukursim, ir niekad nepriversim kitų kad mes jiems rūpėtume. Bet kai ateina neviltis, kalbėt ar išsiliet negalvojant apie reakciją, turbūt lengviau.
Pirmiausia renkiesi formaliąją pagalbą - gydytojus, terapeutus ir pan. Bet geriau ir nepamiršt, kad ji tik formali, pasidalinimas žiniomis, profesinė pareiga ir pan. Nereik tikėtis iš to kokio nors "dvasinio rūpesčio", man atrodo tai neįmanoma.
O dėl kitko, perskaičiau porą psl ir daug kur panašios paralelės - noriu būt globojama, reikalinga, reikia dvasinio ryšio, niekas nemato kas mano viduj, atrodau ne tokia. Aš pati tiek prisigraužus esu dėl panašių dalykų. Ta savigaila, ir laukimas kad kažkas gi turi "pamatyt, padėt, užjaust"ir pan. Nu bet realiai, kai pagalvoju, nemato, neužjaučia, ir neturi šito daryt. Nes ką nors jausti, apskritai, gali tik apie save, arba tai kaip kiti įtakoja, bet įtakoja irgi mane. Nieko negali nei kaltint, nei pykt, kad kas nors ko nors nesupranta, nes ir mes patys lygiai taip pat nenorim nei suprast nei domėtis tuos, kas mums neįdomu, ir per jėgą to niekas neprivers. Bet aišku, ryšiai, empatija, gali atsirasti netyčia. Bet kur bet kada gali atsirast žmonių, kurie norės pakalbėt, ar išklausyt, nes jiems pasirodys įdomu, arba svarbu. Logiška, kuo daugiau ieškai, tuo tos tikimybės didesnės. Kartais nebūtinai iš pozityvaus ryšio gauni naudos. Aš pvz net ir šitam forume, su kuo labiausiai bardavausi, tos beveik man fainiausios buvo.
O dar pvz tas banalus dalykas, kurį grupėse pamenu naudojo. Tuos kurie labiausiai skųsdavosi, kaip jiems trūksta kitų dėmesio ir užuojautos, priversdavo ką nors padaryt dėl kitų, pirmiausia. Nu čia gal kvaila. Bet man gyvenime kartais suveikia. Kai pati netyčia ką nors tiesiog imu mylėti, tai ir mylima pasidarau. Ir net pamenu giliausioj depresijos duobėj, tik kai pradėjau matyti kitus, sergančius, kalbėt, klaust, pamačiau kad ir manęs klausia.
Ai čia kažką nusišnekėjau gal, nežinau ar kas supras Tiek minčių galvoj buvo, bet šiuo metu aš visai ne filosofinėj stadijoj, ne kokia išraiška gaunasi.

nenusisnekejai, niekas apart paties taves nera atsakingas uz savo savijauta. paciam turi buti saves gana. visu pirma. jeigu negana, ieskai patvirtinimu is kitu, pastoviai. globos, rupescio, atjautos, dekingumo ir begale kitu.

o ka siulydavo tiems kurie eda save del to, kad jie patys del visko kalti ir bet koks kitu demesys nera ju vertas?

night, eik savanoriaut, galesi ta jausma "but naudinga kitiems" iprasmint. savaitgaliais. burbantys seniai ypac kelia upa. lol.

klomba, kaip gyveni?