Depresija

#49
QUOTE(Night13 @ 2015 03 21, 22:05)
Išvis man raktus pamesti labai baisu. Tuolab, kai nuosavo būsto neturiu. Man buvo situacija, kai nebuvo kam įleisti. Kažkokios tarnybos kviesti negali, kad išlaužtų, nes butas svetimas. Automobilio irgi būtų baisu.


Neišlaužia, atrakina smile.gif Nebent supermandros durys. Dabar galvoju, ko tik nebuvo mano gyvenimėly su raktais biggrin.gif vieną kartą palikau automobilį (tada naują turėjau) ir automatiškai jis kažkaip užsirakino, o raktai viduj. biggrin.gif Vieną kartą buvo kambarį užkirtę katiną (na čia vidaus spyna, raktų neturim, šeiminkai irgi seniai pametę). Tai va, atvažiuoja, atrakina, bet NEPIGU net labai.
Atsakyti
#50
Man gaila mano jaunystės,kad pradepresavau..ir ir verysad.gif
Man gaila pragyvento laiko,nes galejau gyventi naudingiau..
Kažin,kada baigiasi ta tikroji jaunystė ir prasidėda brandus amžius.. g.gif
Kaip norisi buti mylima globojama..žinoti,kad esi reikalinga,buti gabia,talentinga..
Šiandien prablioviau visa diena,nepamenu kada tiek blioviau..išsiliejau ant visų šandien.
Išvis sedėjau ir masčiau,kam aš gimiau,na nieko aš gero niekam nedaviau..nej tevų atrama,na dar jauni gan gali savimi pasirupinti,nej kažko pasiekusi gyvenime,kad galetu manimi girtis.
Man toks jausmas,kad nuo manes vien žmones nukenčia,man tu pačių kaimynų gaila,kai vaikas nakti užstaugia,nes pienuko užsinori,o jei jis jau rekia tai visa gerkle,kad gali 1 km spindulių visus pažadinti,begu greičiau piltis šildyti..tokia kalta jaučiuosi,kad nežinau.
Išvis jaučiuosi kalta,kad gymiau,kad egzistuoju,kad valgau,kad kažko paprašau,kad per skanej pavalgiau jaučiuosi kalta,jei ejnu laimynga besišypsanti irgi jaučiuosi kalta.
Tai tiek.



Atsakyti
#51
Tokią PAKLODĘ parašiau ir dingo.

Įsižeidžiau biggrin.gif
Atsakyti
#52
QUOTE(Daniella @ 2015 03 21, 23:24)
Tokią PAKLODĘ parašiau ir dingo.

Įsižeidžiau biggrin.gif

Mačiau, kad rašai, tykojau kol paskelbsi. huh.gif
Atsakyti
#53
Aš rašiau dar Mamytei, kad su kaltės jausmu ir man pan. Po to vėl skaudžiai ir graudžiai skundžiausi nerimu. Bet nebedavė redaguot žinutės. Ot tai.
Atsakyti
#54
Night blush2.gif

Nebekartosiu. smile.gif

Ten mamytei buvo atsakymas, kad, viena vertus, turbūt kiekviena panašiai jaučiamės, bet jau paaštrėjimų metu - tai depresijos "antspaudas": beviltiškumas, kaltė, savęs atstūmimas ir pan.

Kita vertus, jei jau taip pažiūri, nė viena negalima pasakyti, koks yra TAS konkretus mūsų gyvenimo tikslas ir uždavinys, ir kada ateis laikas TAM dalykui, kuriam galbūt ir gimėm. Kai kam gal tai vienkartinis veiksmas, kai kam - visas gyvenimas, tiesiog išauginti vaikus, išlaikyti gražius santykius su tėvas. Tai daug, ne mažai. Ir dar, nėra tobulų gyvenimų.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Daniella: 21 kovo 2015 - 22:55
#55
Tai kaip supratau čia visom su tu žinučių siuntimais.maniau tik man vienai tas kaltes jausmas,bet jis toks begalinis,bekraštis buvo užkiles.
Ir tiek blioviau...nepamenu kada tiek blioviau.
Atsakyti
#56
Man vakar ir užvakar buvo taip blogai, kad "ne iki kompo"....blioviau, visikška neviltis, tragiškas nerimas ir noras iškeliaut iš šios žemės....prisidariau netyčia kiaulysčių, labai išgyvenau....ant viršaus mano labai sunkios savaitės.gavau xanaxo 6 tabletes iš bičiulio, nesu jų gėrusi...


bijau ateinančios savaitės, bijau nerimo.....atrodo, kūnas sprogs, neatlaikys....reikėtų saujom ryti raminamus, būtų lengviau. Bet kai reikės kalbėti( viešai), liežuvio neapversiu,. jaučiuosi apgailėtinai.

Night, labai panašiai man būna su parduotuvėm. Ne vieną kartą esu išsinešusi raktą nuo spintleės, kur daiktus pasilikti galima, kartą su krepšeliu pirkinių išėjau, aišku, po pusės minutės grįžau susivokusi,būna - esu be rankinės, kuprinės, piniginė rankose ir bac didžiulė baimė - o kur piniginė. antra sekundė - rankose, ač Dievui.

Kartą, kai mokiausi mokykloje, esu be kuprinės namo išėjusik valgykloje palikau unsure.gif

O pirštinių kiek esu išmėčiusi vaikas būdama.

Tad nieko nepaprasto ir man būtų silkes nugriebt. arba neparsinešti namo daikto, kurį pirkau, nesugebėt pasiimti nuo prekystalio, užtat aš automatiškai stengiuosi viską, kas šalia manęs, imti, kad nepalikčiau, tai iš mokyklos grįžusi žiūrėdavau - o, kiek pas mane tušinukų, iš kur smile.gif
Papildyta:
blem, buvo jau geriau verysad.gif

Ir net gėda pačiai, kad dėl tokio šūdnieko suaugusi moteris krenta į tokį stresą verysad.gif

liga, kas daugiau.

Viešinti, dėl ko, negaliu.kaip išgyventi.
Atsakyti
#57
QUOTE(Septynstygė @ 2015 03 22, 10:42)

Ir net gėda pačiai, kad dėl tokio šūdnieko suaugusi moteris krenta į tokį stresą verysad.gif

liga, kas daugiau.

Viešinti, dėl ko, negaliu.kaip išgyventi.

console.gif
Nežinau ką pasakyt, kaip paguost. verysad.gif Man atrodo, kad tau išvis labai sunku. Vaikai, buitis, darbai, mokslai, finansai, nerimas, praeities nelaimės. O kiek dar nežinau, tikriausiai. verysad.gif

Aš vis stengiuos kabintis į tikėjimą. Regis, ir tikėti labiau pradedu. Atrodo, kad daugiau nieko neturiu. Ir dar. Man atrodo, kad žmonių nemyliu taip, kaip reikėtų. Kaip tai daro normalūs žmonės. Nemyliu ir savęs, bet ir kitus žmones labiau slegiu, nei kažkokios naudos teikiu.
Atsakyti
#58
QUOTE(Night13 @ 2015 03 22, 13:08)
console.gif
Nežinau ką pasakyt, kaip paguost.  verysad.gif Man atrodo, kad tau išvis labai sunku. Vaikai, buitis, darbai, mokslai, finansai, nerimas, praeities nelaimės.  O kiek dar nežinau, tikriausiai. verysad.gif

Aš vis stengiuos kabintis į tikėjimą. Regis, ir tikėti labiau pradedu. Atrodo, kad daugiau nieko neturiu. Ir dar. Man atrodo, kad žmonių nemyliu taip, kaip reikėtų. Kaip tai daro normalūs žmonės. Nemyliu ir savęs, bet ir kitus žmones labiau slegiu, nei kažkokios naudos teikiu.



Ačiū tau 4u.gif Laikykimės. Tikrai šiuo metu beprotiškai sunku. O galėtų būti viskas kitaip, jei ne tas su...pistas nerimas, kuris žlugdmo mano svekatą, gyvenimą, įvaro į neviltį.

Gera skaityt tavo mintis apie tikėjimą ir norą mylėt kitus.

parašiau vienam žmogui, kuriam prikiaulinau, labai depresovą žinutę., tai....kitam žmogui pasakė ir kviečia susitikt. matyt, išgąsdinau. supratau, kad dauguma senų bičiulių ir pažįstamų, draugų vsai nežino, kaip aš gyvenu ir jaučiuos išties, visi mato tik fasadą ir mano, kad viskas gerai....

man reikia dvasios tėvo verysad.gif
Atsakyti
#59
Mylinti mamyte, o gali paaiškinti, kodėl tiek verkei? Man kartais padeda racionalus mąstymas..

Septynstyge, laikykis, tu labai stpri ir tiek paneši, pakeli tokią galybę darbų ir atsakomybių..
Atsakyti
#60
QUOTE(deraramos @ 2015 03 22, 16:19)
Mylinti mamyte, o gali paaiškinti, kodėl tiek verkei? Man kartais padeda racionalus mąstymas..

Septynstyge, laikykis, tu labai stpri ir tiek paneši, pakeli tokią galybę darbų ir atsakomybių..



Bandau, bet pavargau laikytis ir laikytis n metų....kas iš to, sugrius tas kūnas nuo to nerimo... jau dabar griūna, nebepakelia, kiek galima.
Atsakyti