Help - Search - Member List - Calendar
Full Version: Gyvenimas po vyro mirties
Supermamų klubas > Paramos skyrelis > Svetimo skausmo nebūna... > Pasidalinkim netekties sielvartu
Pages: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12
mamakubu
QUOTE(maybe24 @ 2011 05 19, 15:05)
As UK jau 9 metus gyenu,jei vyrui reikes kokios info,galit kreiptis,patarsiu  4u.gif
Gal ir pati emigruosit?  smile.gif
*


Oi kaip jus laiku Maybe24. 4u.gif Parasysiu i az jums ax.gif bet tik vakare, nes darbe esu. Aciu, aciu, aciu 4u.gif
ramune155
QUOTE(ragana66 @ 2011 05 19, 11:09)
Nesam mes nei stiprios, nei kažkokios super herojės...  Aš tikrai mielai pabūčiau silpna, kad tik turėčiau petį šalia. Bet toks gyvenimas ir turim nešti tiek, kiek Dievulis davė. Juk gyvas į žemę nesulysi...
*



Tikrai taip..
rene*
Stovėdama vyrui už peties kiekvienam žingsny spėliojau jo norus ir stengiausi juos išpildyti dar neištartus. Ruošiau maistą, tvarkiau namus, rengiausi ir elgiausi kaip jam patinka. Nešiojau batelius ir papuošalus, kokius jis parinko. Tiesą sakant, net nežinau, ką mėgstu aš, kas patinka man, kur noriu keliauti, su kuo noriu bendrauti. Ir dabar, kai laikas atsistoti ant dviejų kojų, ir tai sužinoti, labai bijau suvokti, kad neturiu jokio skonio, jokios nuomonės ir iš viso esu niekas unsure.gif
ragana66
QUOTE(Rene0 @ 2011 05 19, 13:33)

Štai ir dabar, man galvoje sukasi:
"Šiandien taip elegantiškai sninga
Sninga žemėn medžių žiedais..."
  Tai buvo mūsų kurso kaip  ir priežodis.
Malonu būtų sutikti pašnekovą, kuris pabaigtų tą posmelį, ir taip, pagrečiui prisimintume visas eilutes.  mirksiukas.gif
*



Šiandien taip elegantiškai sninga,
Sninga žemėn medžių žiedais.
Panašiai mano meilė dingo
Su visais, visais pažadais.

Dar tada, kai pavasaris trankės,
Visom upėm grūdos ledais,
Mirė meilė ant svetimo rankų,
Išvadinta gražiais vardais.

Kažin kam sužaliavo parkai,
Korės mėnesis naktį vėlai -
O ta meilė užtroško iš karto,
Kaip auksinė žuvis po stiklais.

Aš prisiminiau pasakos galą
Iš knygų, skaitytų kadais,
Kaip mergaitė iš baimės pabalo,
Apsimainiusi aukso žiedais.

O dabar elegantiškai sninga,
Sninga parkuos medžių žiedais, -
Tik ta meilė netyčia dingo
Su visais ir visais apžadais.

A. Miškinis:)
nutė
QUOTE(ragana66 @ 2011 05 19, 09:12)
Maža ta Lietuvėlė... Atrandu, kad guodžiamės, vieną kitą palaikome ne tik dėl netekties, bet jau kitų bendrumų randu. Nute, mano močiutė yra kilusi iš Raikėnų, visai šalia Pandėlio, kuriame, beje, giminių dar turiu ir neretai kapines aplankau... Kaip keista. Būtumėt minėjusi tik Rokiškį, nesakyčiau nieko, nes miestas vistiek su keliasdešimt tūkstančių žmonių, o dabar tokį nedidelį miesteliuką Lietuvos Šiaurėj...
*


Aš tarp Pandėlio ir Raikėnų, ir šiek tiek į šoną - iš Žvirblių tongue.gif Raikėnuose gyvena giminių. Kadangi vieną draugę turiu kilusią iš Biržų, neretai važiuoju pro tą pusę. Taigi kaip ir kaimynės.
QUOTE(Rene0 @ 2011 05 19, 11:05)
/.../* Nebijau prisipažinti, nes gyvenu toli nuo jūsų ir niekas manęs nematys. Nebent kuri sumanytumėt piligriminę kelionę į Kryžių kalną. Gyvenu šalimais.  rolleyes.gif
**Na, jeigu mes stiprios, tai tik dėl to, kad neturim kitos išeities. showoff.gif 
*


*Arba kokį gerą koncertą Kelmėj ar Tytuvėnuos. Pernai Tytuvėnuos žiūrėjau Kauno studentų sutrumpintą "Žalgirį". Žadėjo šįmet pastatyti pilną, bet, matyt, parako pritrūko.
** drinks_cheers.gif
QUOTE(Rene0 @ 2011 05 19, 13:33)
Supratau tave, nute.
Mano vyras perskaitė visas knygas, kaip ir aš, visą pasaulinę, ir kai kokioj situacijoj vienas pasakom žodį- aliuziją į kokį siužetą ir juokiamės, pašnekovai nesupranta. Jiems reikia aiškinti: prisiminėm, kaip tame romane buvo tas ir tas, tai ir dabar panašiai... Va šito ir aš pasigendu.
Koks džiaugsmas buvo studijų laikais, kai autobuse pagyvenusiam pakeleiviui ėmiau porinti apie Šamiso Šlemilį, kaip žmogus pardavė šešėlį ir turėjo aibes problemų. Šis buvo skaitęs, mes taip mielai paplepėjom apie tą kūrinį.
Štai ir dabar, man galvoje sukasi:
"Šiandien taip elegantiškai sninga
Sninga žemėn medžių žiedais..."
  Tai buvo mūsų kurso kaip  ir priežodis.
Malonu būtų sutikti pašnekovą, kuris pabaigtų tą posmelį, ir taip, pagrečiui prisimintume visas eilutes.  mirksiukas.gif
*


Miškinį anava jau priminė, nesikartosiu... Bene mėgstamiausi eilėraščiai - Radausko "Angelas ir sesuo Angelika", Mačernio "Aš pažinau karalių tavyje", dabar vis prisimenu, atrodo A. Balbieriaus "Neįtikėtinai lengvai pasaulis ištuštėjo,/ Tiktai ne šitokios erdvės man iš Tavęs reikėjo". Nors ten ne apie TOKĮ išsiskyrimą, imi ir prisitaikai. Dabar, deja, skaitau labai mažai.
Mūsų kurso atpažinimo ženklas buvo rusiškas: Eto byl nie moj čemodan..." pagal "Suliko" melodiją. Kaip ir dera istorikams, nuorodos tikslios. Keista, kad niekam neužkliuvo, kai ruošėmės pionierių stovyklų praktikai, arba apsimetė, kad nesuprato g.gif .
Papildyta:
QUOTE(Rene0 @ 2011 05 19, 17:53)
Stovėdama vyrui už peties kiekvienam žingsny spėliojau jo norus ir stengiausi juos išpildyti dar neištartus. Ruošiau maistą, tvarkiau namus, rengiausi ir elgiausi kaip jam patinka. Nešiojau batelius ir papuošalus, kokius jis parinko. Tiesą sakant, net nežinau, ką mėgstu aš, kas patinka man, kur noriu keliauti, su kuo noriu bendrauti. Ir dabar, kai laikas atsistoti ant dviejų kojų, ir tai sužinoti, labai bijau suvokti, kad neturiu jokio skonio, jokios nuomonės ir iš viso esu niekas  unsure.gif
*


Dar anksti. Kai didysis skausmas nors per pusę žingsnio atsitrauks, bus galima pradėti savasčių ieškoti. Neabejoju, kad jos savo vietoj, tik giliai giliai.
Šitos patirties neturiu. Buvo labai kitaip. Ginčydavomės iki užkimimo. Bene už tai labiausiai ir mylėjo. Nes žinojo, kad man iki Jo intelekto toli toli. Turėjau ribą, už kurios nutildavau, bet žinodavo, kad neįtikins. Jei pripažindavo, kad buvau teisi, tai tik rytojaus dieną.
rene*
Ačiū už eiles, Raganiuke. Labai pradžiuginai.

nutei.
Esu įsimylėjusi J. Mačiukevičių. Kaip tik prieš metus Santariškėse manasis jam spaudė ranką. Gulėjo gretimoj palatoj kardiologiniam. Mokydavaus jo eilėraščius mintinai, nes patiko. Jo stilius- paskutinės dvi eilutės- labai koncentruota mintis.
"Visi draugai kaip tyčia šiandien serga
O už langų, o už langų pati pavasario pradžia..."
Gana, o tai mane į jaunųjų literatų būrelį išsiųsit bigsmile.gif
rene*
Niekada nesiginčijau su savo žmogum. Mano mėgstamiausia frazė "tu, kaip visada teisus".Ojei taip nemaniau, pridėdavau ironišką šypsnį ir intonaciją. O jei kas labai nepatikdavo, patylėdavau akimirką, kol prieštaros praplauks ir atsakydavau "žinoma, brangusis". Mano taktika tokia. ax.gif
maybe24
QUOTE(Rene0 @ 2011 05 19, 20:47)
Niekada nesiginčijau su savo žmogum. Mano mėgstamiausia frazė "tu, kaip visada teisus".Ojei taip nemaniau, pridėdavau ironišką šypsnį ir intonaciją. O jei kas labai nepatikdavo, patylėdavau akimirką, kol prieštaros praplauks ir atsakydavau "žinoma, brangusis". Mano taktika tokia.  ax.gif
*


Dabar galvoju ar nuolaidumas gera charakterio savybe ar nelabai ax.gif As namuose kaip uraganas ,turiu viska issakyt,kas negerai ir sunkiai nusileidziu.Jei jauciuosi teisi,niekada nenusileidziu smile.gif
rene*
QUOTE(maybe24 @ 2011 05 19, 22:35)
Dabar galvoju ar nuolaidumas gera charakterio savybe ar nelabai  ax.gif As namuose kaip uraganas ,turiu viska issakyt,kas negerai ir sunkiai nusileidziu.Jei jauciuosi teisi,niekada nenusileidziu   smile.gif
*



Žinoma, ne mieloji. Visame kame reikalinga pusiausvyra. Tiesiog aš mylėjau taip. ax.gif
locust
QUOTE(Rene0 @ 2011 05 19, 17:53)
Stovėdama vyrui už peties kiekvienam žingsny spėliojau jo norus ir stengiausi juos išpildyti dar neištartus. Ruošiau maistą, tvarkiau namus, rengiausi ir elgiausi kaip jam patinka. Nešiojau batelius ir papuošalus, kokius jis parinko. Tiesą sakant, net nežinau, ką mėgstu aš, kas patinka man, kur noriu keliauti, su kuo noriu bendrauti. Ir dabar, kai laikas atsistoti ant dviejų kojų, ir tai sužinoti, labai bijau suvokti, kad neturiu jokio skonio, jokios nuomonės ir iš viso esu niekas  unsure.gif
*


taip nėra. Tu esi tik tu. Kažkurį laiką buvai save praradus, gal dabar atėjo laikas vėl atrasti save? 4u.gif
mamakubu
QUOTE(maybe24 @ 2011 05 19, 23:35)
Dabar galvoju ar nuolaidumas gera charakterio savybe ar nelabai  ax.gif As namuose kaip uraganas ,turiu viska issakyt,kas negerai ir sunkiai nusileidziu.Jei jauciuosi teisi,niekada nenusileidziu  smile.gif
*


Labai panasu i mane biggrin.gif rolleyes.gif
Papildyta:
QUOTE(Rene0 @ 2011 05 20, 11:05)
Žinoma, ne mieloji. Visame kame reikalinga pusiausvyra. Tiesiog aš mylėjau taip.  ax.gif
*


Isties mylejei, o dabar ziauriai kenti verysad.gif
ragana66
Mamakubu, Maybe24, kaip jūs įsileidote į savo širdis antruosius vyrus? Juk anapus išėjusį žmogų mes beveik sudievinam, atrodo, kad jis buvo tobulas, tai kaip tie kiti žmonės atsiranda našlių gyvenime? Ar nėra taip, kad mintyse vis lyginate antrąjį su pirmuoju pastarojo naudai..
mamakubu
QUOTE(ragana66 @ 2011 05 21, 13:22)
Mamakubu, Maybe24, kaip jūs įsileidote į savo širdis antruosius vyrus? Juk anapus išėjusį žmogų mes beveik sudievinam, atrodo, kad jis buvo tobulas, tai kaip tie kiti žmonės atsiranda našlių gyvenime? Ar nėra taip, kad mintyse vis lyginate antrąjį su pirmuoju pastarojo naudai..
*


Beveik taip ir yra Ragana66. Pagal mano gyvenima galima sakuyti ir romana parasyti galima. Su dabartiniu savo as buvau susipazinus kokiu metu 26 atgal, net dar nepazinus savo pirmo MB. Tik to laiku taip jau ivyko (aplinkybes), kad kai isejom su podruzke i pasimatyma mes prasilenkem su jais (jis atejo su savo draugu, su kurio iki siu dienu bendrauja, o as iki siu dienu su savo podruzke smile.gif )O kai man jis paskambino tuo laiku ir sako: tai mes turbut niekada nesusitiksim, ant ko gavo atsakyma, turbut niekada rolleyes.gif O sutikau ji po 20m. kai jau mano MB nebuvo verysad.gif Per ta laika jis buvo vedes bet vaiku neturejo, bet kai susitikom, jau buvo issiskyres. Pabuvom kartu, o as dar toks zmogiukas, kad man labai baisu buti vienai gyvenime, bet specialiai nieko neieskojau. O ji jau pazinojau seniai ir jo zmona irgi, mes visi pazistami ir jis su mano pirmoju MB irgi buvo draugai, nes studijavo kartu. Vaiko gal ir negimdyciau, nes man jau tikrai pakako mano dveju paauglisku mergaiciu, bet jis buvo pasakes, kad jei gyvent kartu reiktu bendro vaikelio. Na as ir surizikavau, tik del to, kad jis vaiku neturejo ir zinodama, kad turesiu sunu bigsmile.gif O berniuko norejau smile.gif Dabar kartu lankom mano pirmo MB kapa, tvarkom ir pastovim, patylim. As tai mintyse visad atsiprasineju ir dekoju savo pirmajam, kad jis man dave galimybe ne buti vienai, nesikankinti. Bet gyvendama su dabartiniu visgi negaliu pamirsti savo pirmojo ir daznai sau leidziu paverkti. Nors abudu vyrai geri, tik mano pirmasis daugiau romantikas buvo ir svelnesnis. O dabartinis gyvenimo jau pamokitas tai gal ir ta romantika dingo, bet vistiek as nugalejau. Nes kai susipazinom ir jau pradejom gyvenima kartu ir net kai jau gime sunus dar nei karto maniskis nebuvo pasakes, kad myli mane. Ir tik po kiek laiko prabilo. Galvojau, kad man taip ir reiks gyventi su kietakakciu, bet suminkstejo rolleyes.gif
maybe24
QUOTE(ragana66 @ 2011 05 21, 11:22)
Maybe24, kaip jūs įsileidote į savo širdis antruosius vyrus? Juk anapus išėjusį žmogų mes beveik sudievinam, atrodo, kad jis buvo tobulas,
*


Mano istorija skiriasi nuo daugumos del amziaus ir del bendro gyvenimo nebuvimo.Kai man nutiko nelaime as buvau abituriente likus 1.5 menesio iki egzaminu ir paskutinio skambucio.Aisku del to,pati nelaime netapo maziau skaudi ir tas skausmas greiciau nepraejo.
Tuos pirmus metus po katastrofos as ne gyvenau,o nezinau,ka veikiau,kazkoks kosmaras istikruju buvo.Kai susipazinau su dabartiniu vyru buvo praeje apie 14 menesiu ir kaip zaibas trenke,susuko ir prota ir sveika nuovoka.Dabar galvoju,gal cia man taip Dievulis dave sansa i gyvenima sugrizti.Apie tai,kad gyvenu su kitu vyru,pradejau mastyti gerokai veliau ir zinoma lygindavau.Tas lyginimas tikrai nebuvo mano dabartinio vyro naudai,bet gal butent del to idejau tiek darbo,kad zmogus pasikeistu(pavyko tik po 5 metu smile.gif )
Pirmasis mylimasis isties tobulas buvo,ne pagal metus suauges(buvo 4 metais vyresnis).Musu meiles pavydejo visi draugai,as kiekviena diena nubusdavau su nuostaba,kaip gerai,kad gyvenu.O jis sakydavo,kad esu jo svajoniu issipildymas smile.gif Jau po nelaimes,kaimyne guosdama mane sake,kad retas patiria tokia meile,todel tureciau buti laiminga,nors ir ji buvo neilga verysad.gif Prisimenu viska iki smulkmenu:jo isskalbtu,lauke isdziuvusiu rubu kvapa,ugneles akyse,misko kvapa,kuriame turejom savo vietele prie seno didelio medzio(ten ir vaziavom ta nelemta diena)...
Dabar aisku negalvoju,kas butu,jei butu,nes nera prasmes.
mamakubu
As iki sios minutes turiu savo pirmo MB parasyta fraze. Tas popieriukas su metais eina vis senin, bet issaugosiu kiek galesiu, nesioju ji prie saves. O ten tik tiek ir parasyta, kad " as paprasciausiai labai tave myliu". Kadaise kaip zinodama paprasiau ji man ka nors parasyti, vat ir issaugojau iki siu dienu.
rene*
Forumas, be to gero, ką mes gaunam guosdamos viena kitą, turi ir kitą pusę. Jis atima labai daug laiko. Bent jau aš nesugebu parašyti lakoniškai. Ypač į až. Viena žinutė man atseina penkias valandas ir popierinio rankšluosčio ritinėlį ašaroms ir snargliams. Rašau-trinu-verkiu-rašau-trinu-verkiu. Tai per asmeniška, tai nepadoru jus apkrauti, tai liečia trečiuosius asmenis... Tapau priklausoma nuo forumo. Po darbo skubu patikrinti paštą, o ne užsuku pas savo sesę, kuri po savaitės išvyksta į užsienį ir nematysiu jos visus metus. Mano abiturienė dukra apie savo gyvenimo svabiausius momentus: brandos egzaminus, pask. skambutį, išleistuvių suknelę, studijas įprato kalbėti su mano nugara, palinkusia prie forumo. Vagiu iš savęs laiką, skirtą miegui, namų ruošai. Susilaiko darbai. Stabdau save, kad gyvenimas vyksta ne forume. Šiandien 4 val. pjoviau žolę.
Jūs man daug padėjot.(Ne žolę pjauti schmoll.gif ) Myliu jus visas, likimo sesės mirksiukas.gif
nutė
QUOTE(Rene0 @ 2011 05 22, 14:09)
Forumas, be to gero, ką mes gaunam guosdamos viena kitą, turi ir kitą pusę. Jis atima labai daug laiko. Bent jau aš nesugebu parašyti lakoniškai. Ypač į až. Viena žinutė man atseina penkias valandas ir popierinio rankšluosčio ritinėlį ašaroms ir snargliams. Rašau-trinu-verkiu-rašau-trinu-verkiu. Tai per asmeniška, tai nepadoru jus apkrauti, tai liečia trečiuosius asmenis... Tapau priklausoma nuo forumo. Po darbo skubu patikrinti paštą, o ne užsuku pas savo sesę, kuri po savaitės išvyksta į užsienį ir nematysiu jos visus metus. Mano abiturienė dukra apie savo gyvenimo svabiausius momentus: brandos egzaminus, pask. skambutį, išleistuvių suknelę, studijas įprato kalbėti su mano nugara, palinkusia prie forumo. Vagiu iš savęs laiką, skirtą miegui, namų ruošai. Susilaiko darbai.  Stabdau save, kad gyvenimas vyksta ne forume. Šiandien 4 val. pjoviau žolę.
Jūs man daug padėjot.(Ne žolę pjauti  schmoll.gif  ) Myliu jus visas, likimo sesės  mirksiukas.gif
*


Rene0, mieloji, juk tai Jūsų gedėjimo forma, nesigraužkite. Gal Jūsų atveju priklausomybė ar priklausomybė padės nelūžti g.gif
ramune155
QUOTE(Rene0 @ 2011 05 22, 14:09)
Forumas, be to gero, ką mes gaunam guosdamos viena kitą, turi ir kitą pusę. Jis atima labai daug laiko. Bent jau aš nesugebu parašyti lakoniškai. Ypač į až. Viena žinutė man atseina penkias valandas ir popierinio rankšluosčio ritinėlį ašaroms ir snargliams. Rašau-trinu-verkiu-rašau-trinu-verkiu. Tai per asmeniška, tai nepadoru jus apkrauti, tai liečia trečiuosius asmenis... Tapau priklausoma nuo forumo. Po darbo skubu patikrinti paštą, o ne užsuku pas savo sesę, kuri po savaitės išvyksta į užsienį ir nematysiu jos visus metus. Mano abiturienė dukra apie savo gyvenimo svabiausius momentus: brandos egzaminus, pask. skambutį, išleistuvių suknelę, studijas įprato kalbėti su mano nugara, palinkusia prie forumo. Vagiu iš savęs laiką, skirtą miegui, namų ruošai. Susilaiko darbai.  Stabdau save, kad gyvenimas vyksta ne forume. Šiandien 4 val. pjoviau žolę.
Jūs man daug padėjot.(Ne žolę pjauti  schmoll.gif  ) Myliu jus visas, likimo sesės  mirksiukas.gif
*



Praeis ta priklausomybe su laiku mirksiukas.gif man tai nuo visu minčiu padeda darbas.. fizinis.. taip išsikraunu , kad vos iki lovos šliaužiu smile.gif o kadangi likau viena su namu.. tai darbelio i valias smile.gif
Mano vyresnele irgi baigineja šiemet.. ot nervinuos.. daugiau negu ji pati..
mamakubu
QUOTE(ramune155 @ 2011 05 22, 21:14)
Praeis ta priklausomybe su laiku mirksiukas.gif  man tai nuo visu minčiu padeda darbas.. fizinis.. taip išsikraunu , kad vos iki lovos šliaužiu smile.gif o kadangi likau viena su namu.. tai darbelio i valias smile.gif
Mano vyresnele irgi baigineja šiemet.. ot nervinuos.. daugiau negu ji pati..
*


Pazistamas jausmas tas nervinimasis pries abituriento ekzaminus rolleyes.gif Dabar kazkaip as rami, nors siemet mano vidurinioji baigineja antra kursa universiteto ir taps aisku ar ji gaus krepseli tolimesniems mokslams. Maniske papuole i ta pirma krepseliu dalinima. Vyresne tai mokosi pagal senus istatymus. Kitais metais bus bakalaure. Laikas bega unsure.gif
ramune155
Liūdnos mintys tikriausiai niekada neklauso, kai jas ramini... jos plaka su širdim, jos tyli su tyla, jos kalba su žodžiais, tada, kai nori, jog jų nebeliktų - jos yra... įsirėmina akyse ir kažkokiu nepaaiškinamu būdu sukuria ašaras...

rene*
QUOTE(ramune155 @ 2011 05 22, 20:14)
  man tai nuo visu minčiu padeda darbas.. fizinis.. taip išsikraunu , kad vos iki lovos šliaužiu smile.gif
*



Visą žiemą kasiau sniegą. Neprašvitus, dieną, sutemus. Sningant. Galvojau, raudojau, kasiau. Džiaugiausi, kad gausiai snigo. Jei nesnigo, nešiau iš patvorio į kitą kiemo pusę. Sukasiau tokią barikadą, kad manęs nebesimatė.Kieme buvo galima futbolą žaisti. Bet kuriuo paros metu.
Dabar pjaunu žolę. Kas antrą dieną. unsure.gif
Tikiuosi, rudenį bus daug lapų... verysad.gif
maybe24
QUOTE(Rene0 @ 2011 05 23, 19:26)
Visą žiemą kasiau sniegą. Neprašvitus, dieną, sutemus. Sningant. Galvojau, raudojau, kasiau. Džiaugiausi, kad  gausiai snigo. Jei nesnigo, nešiau iš patvorio į kitą kiemo pusę.  Sukasiau tokią barikadą, kad manęs nebesimatė.Kieme buvo galima futbolą žaisti. Bet kuriuo paros metu.
Dabar pjaunu žolę. Kas antrą dieną.  unsure.gif
Tikiuosi, rudenį bus daug lapų...  verysad.gif
*


Kaip Jums sunku 4u.gif Is visos sirdies linkiu,kad kuo greiciau ateitu i Jusu gyvenima ramybe ir pusiausvyra 4u.gif 4u.gif 4u.gif
nutė
Ramune, Rene0, kaip gerai, kad jums fizinis darbas padeda.
Man visai ne ax.gif Tada galva laisva, atsiminimai, atsiminimai, su vaizdais, kvapais, žodžiais.
Labiausiai padėtų tekstų rašymas, bet, kaip jau kitur guodžiausi, visose knygose, kuriomis naudojuosi, Jo pabraukimai, pastabos, nuorodos. Atitraukia ilgam, sugrįžti sunku. Labai greit pavargstu nuo tos įtampos.
Vakarais išjungiu kompą, po kelių sekundžių įjungiu "Žinių radiją" ir kalbant "Svobodai" užsnūstu, - žinau, kitaip neužmigsiu, jei pabusiu - taip pat, reikės vaistų. Klausausi kartais visiškų nuobodybių, bijau laidų apie džiazą, nes ten ilgi muzikiniai intarpai ax.gif .
Rytoj lygiai 11 mėnesių verysad.gif . cray.gif
mamakubu
QUOTE(Rene0 @ 2011 05 23, 21:26)
Visą žiemą kasiau sniegą. Neprašvitus, dieną, sutemus. Sningant. Galvojau, raudojau, kasiau. Džiaugiausi, kad  gausiai snigo. Jei nesnigo, nešiau iš patvorio į kitą kiemo pusę.  Sukasiau tokią barikadą, kad manęs nebesimatė.Kieme buvo galima futbolą žaisti. Bet kuriuo paros metu.
Dabar pjaunu žolę. Kas antrą dieną.  unsure.gif
Tikiuosi, rudenį bus daug lapų...  verysad.gif
*


Rene0 tik nepersidirbkit, nes nei nepastebesit kaip sveikatyte sustreikuos. Man irgi taip buvo kai apsiemiau ant saves visus darbus doh.gif Ir sirdies permusimai atsirado ir kai kas dingo is tu nervu (pusesere is raudonvario ilgai nevaziavo, galvojo, kad per anksti klimaksas prasidejo) biggrin.gif Ir t.d. ir t.p. Tik nusikamavus supratau ka as sau pridariau. Niekas jus nepagailes sitam s.. gyvenime, visi tik tipo "laikykis meloji", kaip as nepakenciu tu zodziu nuo to laiko unsure.gif
Papildyta:
QUOTE(nutė @ 2011 05 23, 23:25)
Ramune, Rene0, kaip gerai, kad jums fizinis darbas padeda.
Man visai ne  ax.gif Tada galva laisva, atsiminimai, atsiminimai, su vaizdais, kvapais, žodžiais.
Labiausiai padėtų tekstų rašymas, bet, kaip jau kitur guodžiausi, visose knygose, kuriomis naudojuosi, Jo pabraukimai, pastabos, nuorodos. Atitraukia ilgam, sugrįžti sunku. Labai greit pavargstu nuo tos įtampos.
Vakarais išjungiu kompą, po kelių sekundžių įjungiu "Žinių radiją" ir kalbant "Svobodai" užsnūstu, - žinau, kitaip neužmigsiu, jei pabusiu - taip pat, reikės vaistų. Klausausi kartais visiškų nuobodybių, bijau laidų apie džiazą, nes ten ilgi muzikiniai intarpai  ax.gif .
Rytoj lygiai 11 mėnesių  verysad.gifcray.gif
*


Nutė greitai jau visai greitai bus truputuka lengviau console.gif Po metu sako sumazeja skausmas. Sumazeja bet nepraeina.
rene*
QUOTE(mamakubu @ 2011 05 24, 10:17)
Rene0 tik nepersidirbkit, nes nei nepastebesit kaip sveikatyte sustreikuos. Man irgi taip buvo kai apsiemiau ant saves visus darbus doh.gif
*



Parodyk, mieloji, kas iš kito klaidų pasimokė bigsmile.gif
mamakubu
QUOTE(Rene0 @ 2011 05 24, 12:20)
Parodyk, mieloji, kas iš kito klaidų pasimokė  bigsmile.gif
*


Nea neparodysiu tongue.gif Aisku apsiimam darbais, uzsimirstam bet poto sveikatyte kai suslubuoja tai ne kas ax.gif 4u.gif
rene*
QUOTE(mamakubu @ 2011 05 24, 10:17)
visi tik tipo "laikykis meloji", kaip as nepakenciu tu zodziu nuo to laiko unsure.gif
*



Na, dėl to "laikykis", tai ir aš nieko gudriau nesuveliu, todėl ir ant kitų nepykstu. Nėra lengva išreikšti užuojautą. Nuoširdžią taip pat. Visada pasakau ką nors negudraus.

Mano draugės vyras sirgo t.p. liga. Sekėme vieni kitus iš skyriaus į skyrių. Kai manasis buvo labai silpnas, jos vyras dar valgė ir vaikštinėjo koridoriumi. Tą penktadienį, kai jos vyrą išlydėjo, (manasis jau buvo agonijoj) užbėgau paverkti kartu su ja bent kelias minutes. Ji sakėsi vis spėliojusi, kuris pirmas. Manasis išėjo po šešių valandų.
Esam kapo kaimynai. Šiandien ji paskambino ir pasisiūlė palieti našlaites. verysad.gif
rene*
QUOTE(Rene0 @ 2011 05 24, 18:27)
Šiandien ji paskambino ir pasisiūlė palieti našlaites.  verysad.gif
*



Kvaila, cituoju save. g.gif

Bet kaip jai reikėjo pasakyti, kad ne dėl tų našlaičių aš ten lakstau... schmoll.gif
mamakubu
QUOTE(Rene0 @ 2011 05 25, 10:41)
Kvaila, cituoju save.  g.gif

Bet kaip jai reikėjo pasakyti, kad ne dėl tų našlaičių aš ten lakstau...  schmoll.gif
*


Rene0 o jus turbut pagalvojot, kad kaimyne gal jums turi priekaista, o gal ji tik nori padeti? g.gif Na bent megina unsure.gif
rene*
QUOTE(mamakubu @ 2011 05 25, 09:48)
Rene0 o jus turbut pagalvojot, kad kaimyne gal jums turi priekaista, o gal ji tik nori padeti? g.gif Na bent megina unsure.gif
*



Žinoma, mamakubu, ji man nori padėti. Ir atsilyginti, nes ji pati nevairuoja, daug dirba, abu sūnūs dirba, todėl kapelį lanko rečiau, nei aš. O aš ir jos našlaites palieju. Ji mane užjaučia ir nori pavaduoti, žino, kiek esu užimta. Nė vienas savas nėra taip parodęs širdies. unsure.gif Bet, kai ji pasakė, kad tu rytoj nevažiuok... Lyg kalba eitų apie pomidorų lysvę... unsure.gif

Be to, šianakt lijo...

Ups, vėluoju į poezijos pavasarį ax.gif
mamakubu
QUOTE(Rene0 @ 2011 05 25, 12:59)
Nė vienas savas nėra taip parodęs širdies.  unsure.gif
*


Va cia tai irgi tiesa. man irgi parode sirdy ir padejo svetimi, kai savi, na as tai vadinu "sedejo kaip peles po sluota" Vieni tik patvirtino, kad man bus sunku doh.gif o gimines pasake skambink jei kas. Na as savo situacijoje manau, kad ne as turiu giminiai skambinti o bent karst nuo karto turetu ji ta padaryti. Nes gimine tai zino kaip man sunku o svetimiems as galiu paskambinti ir paprasyti pagalbos, nes jie nezino. Na bent tada buvau tokios nuomones. Turiu tokia kieta kaimyne kuri ir padejo man tomis minutemis ir dienomis ir ne tik moraliskai o net gi finansiskai nors visai prasymo nebuvo. Tiesiog ji pati taip nusprende ir pirko man i namus visokius buitinius daiktus. O kai buvo mano ar vaiku gimtadieniai visad buvo atejusi su vokeliu unsure.gif Va kam turiu buti dekinga, zmogui kuris neklause o tesiog eme ir padejo. Palaike mane iki to laiko kol pas mane neatsirado antra puse, tarsi paremdama mane blush2.gif
ragana66
QUOTE(mamakubu @ 2011 05 25, 21:01)
Va cia tai irgi tiesa. man irgi parode sirdy ir padejo svetimi, kai savi,  na as tai vadinu "sedejo kaip peles po sluota" Vieni tik patvirtino, kad man bus sunku doh.gif o gimines pasake skambink jei kas. Na as savo situacijoje manau, kad ne as turiu giminiai skambinti o bent karst nuo karto turetu ji ta padaryti. Nes gimine tai zino kaip man sunku o svetimiems as galiu paskambinti ir paprasyti pagalbos, nes jie nezino. Na bent tada buvau tokios nuomones. Turiu tokia kieta kaimyne kuri ir padejo man tomis minutemis ir dienomis ir ne tik moraliskai o net gi finansiskai nors visai prasymo nebuvo. Tiesiog ji pati taip nusprende ir pirko man i namus visokius buitinius daiktus. O kai buvo mano ar vaiku gimtadieniai visad buvo atejusi su vokeliu unsure.gif Va kam turiu buti dekinga, zmogui kuris neklause o tesiog eme ir padejo. Palaike mane iki to laiko kol pas mane neatsirado antra puse, tarsi paremdama mane blush2.gif
*




Man irgi daug lengviau pasisiulyti nei paprasyti... Tikrai sunku, kai mano pypliams ti metai ir treji, bet nemoku prasyti pagalbos. Dziaugiusoi bent jau tuo, kad sugebejau persilauzti ir bent siek tiek priimu svetimu demesi ir rupesti. Nes taip jau buvau aukleta, kad tavo problemos ir tavo bedos yra tik tavo ir nesitikek pagalbos is svetimu... Net ir vaikus seneliams palieku, jausdama ta auklejimo itaka, jog "Tavo vaikai yra tavo ir tu esi uz juos atsakinga, todel neteisinga juos uzkrauti kitiems, kad ir saviems".
mamakubu
QUOTE(ragana66 @ 2011 05 25, 23:29)
Man irgi daug lengviau pasisiulyti nei paprasyti... Tikrai sunku, kai mano pypliams ti metai ir treji, bet nemoku prasyti pagalbos. Dziaugiusoi bent jau tuo, kad sugebejau persilauzti ir bent siek tiek priimu svetimu demesi ir rupesti. Nes taip jau buvau aukleta, kad tavo problemos ir tavo bedos yra tik tavo ir nesitikek pagalbos is svetimu... Net ir vaikus seneliams palieku, jausdama ta auklejimo itaka, jog "Tavo vaikai yra tavo ir tu esi uz juos atsakinga, todel neteisinga juos uzkrauti kitiems, kad ir saviems".
*


As tai net nezinau kaip buvau auklejima. Mama su teciu issiskyre kai man buvo vos 10m. Bet visas tas "gelezines moters" ivaizdys itariu, kad nuo seneliu is mamos puses. Bet tos kaukes uzdejimas nepadeda man gyventi geriau. Kaip jau sakiau noriu pasijusti moterys, atsiremti ar tureti tvirta peti. S.m. jo neturiu nes dabartinis isvykes i UK ir vel viskas tenka vienai. O jei ir atvyks tai pas dabartini yra mamyte, jis vienturtis sunelis, tai ten tikra moterys, nieko nesugebanti be sunelio padaryti ir vel tenka buti "gelezine" doh.gif biggrin.gif
rene*
Lygiai prieš metus manąjam sulašino pirmą chemiją... cray.gif
locust
QUOTE(Rene0 @ 2011 05 30, 23:21)
Lygiai prieš metus manąjam sulašino pirmą chemiją...  cray.gif
*


4u.gif O gal geriau negalvoti apie tokias datas, dienas? Gal geriau galvoti apie gražias, kartu praleistas akimirkas? Man taip lengviau savo abu tėvus prisiminti.
rene*
QUOTE(locust @ 2011 05 31, 09:23)
4u.gif O gal geriau negalvoti apie tokias datas, dienas?
*



Tikiuosi, vėlesniais metais ir man tai pavyks.
Nors tikrai niekada negalėjau pasigirti gera atmintim, bet dabar kasdien prisimenu šią dieną pernai. Nuo kovo trečios, kai paralyžavo balso stygą; gegužės trečios, kai echoskopu aptiko darinį aortos lanke; penktą dieną, kai reanimobiliu išvykom į kardiorenimaciją Santariškėse...17 dieną- operacija krūtinės chirurgijos centre. Ir taip kasdien...
Tik prieš metus pradėtas gydymas, o 6 mėn. ir 5 dienos jo jau neturiu . cray.gif
nutė
QUOTE(locust @ 2011 05 31, 10:23)
4u.gif O gal geriau negalvoti apie tokias datas, dienas? Gal geriau galvoti apie gražias, kartu praleistas akimirkas? Man taip lengviau savo abu tėvus prisiminti.
*


QUOTE(Rene0 @ 2011 05 31, 17:41)
Tikiuosi, vėlesniais metais ir man tai pavyks.
Nors tikrai niekada negalėjau pasigirti gera atmintim, bet dabar kasdien prisimenu šią dieną pernai. Nuo kovo trečios, kai paralyžavo balso stygą; gegužės trečios, kai echoskopu aptiko darinį aortos lanke; penktą dieną, kai reanimobiliu išvykom į kardiorenimaciją Santariškėse...17 dieną- operacija krūtinės chirurgijos centre. Ir taip kasdien...
Tik prieš metus pradėtas gydymas, o 6 mėn. ir 5 dienos jo jau neturiu .  cray.gif
*


Nežinau, man nepasimiršta. Nuo pat 2005 12 20, kai sužinojo diagnozę pamenu visas datas: operacijos, sanatorijos, rekonstrukcinės operacijos, pasitikrinimų ir t. t. iki pat pernai 05 18, kai išgirdom nuosprendį.
Vakar įsijungiau Tv gerdama kavą, V. V. Landsbergis kažkurių metų laidoje, kai dar gyveno Anykščiuose, dainavo "jei aš numirsiu, ar tu šukuosi mano plaukus" - nebegalėjau nė kavos gerti. Mano Žmogus turėjo labai gražius plaukus: tankius, banguotus, nė chemija neėmė. Sėdau į mašiną (kaip tik vakar TA praėjau) ir verkdama į kapines. Būta savaitgalį ledų, našlaitės apdaužytos. Kažkaip aprimau, grįžau, tik jaučiausi be galo pavargusi.
mamakubu
As taip daznai nelankau saviski. Ir ne del to, kad nemylejau ar dar kas o tik del to, kad noriu jam ramybe suteikti. Sako mano atveju zmogui geriau kai pas ji nesilankai. O pamirst tai tikrai niekada neleis man atmintys pamirsti jo. Kai labai blogai buna tai prieinu prie lango ir pasikalbu ziurint i dangu unsure.gif
Sekmadieni tecio diena tai savo dukras ruosiuos vezti i kapines, jos irgi nedaznai ten buna bet per tevo diena tai aplankyti sventa.
rene*
QUOTE(nutė @ 2011 05 31, 19:44)
Nežinau, man nepasimiršta. Nuo pat ...(...). Mano Žmogus turėjo labai gražius plaukus: tankius, banguotus, nė chemija neėmė.
*



"Paguodėt", kad nepasimirš.
Tuomet šiandien minim pirmąją nevalgymo dieną.
Nuo rytojaus- vėmimo pradžią.

Jei dar būsit su manim,ant Joninių važiuosim antrai chemijai.
Liepos 8 atrasim metastazę smegenyse.
Liepos 15 švęsim mano žmogaus 52 gimtadienį (tiek sukako pernai).
Paskutinės nuotraukos su plaukučiais prieš nuskutant operacijai.
Jei būsit tokios mielos, po savaitės minėsim mano gimtadienį. Kai, tik įžengus, palatos kaimynas paspaudė ranką, o manasis, po pirmos smegenų operacijos, atsistojo ir apkabino.
Tada skaudžiai pajutau, kokie mano glėby sunykę, kaulėti petukai.
Tą dieną išsikėlėm radioterapijai.
Beataugančius savo žmogaus plaukučius purčiau nuo pagalvės kiekvienąsyk, kai tik pakildavo nušliaužti (kitaip nepasakysi) iki tualeto.
Viešpatie, kaip aš jo ilgiuosi.
mamakubu
QUOTE(Rene0 @ 2011 06 01, 17:48)
"Paguodėt", kad nepasimirš.
Tuomet šiandien minim pirmąją nevalgymo dieną.
Nuo rytojaus- vėmimo pradžią.

Jei dar būsit su manim,ant Joninių važiuosim antrai chemijai.
Liepos 8 atrasim metastazę smegenyse.
Liepos 15 švęsim mano žmogaus 52 gimtadienį (tiek sukako pernai).
Paskutinės nuotraukos su plaukučiais prieš nuskutant operacijai.
Jei būsit tokios mielos, po savaitės minėsim mano gimtadienį. Kai, tik įžengus, palatos kaimynas paspaudė ranką, o manasis, po pirmos smegenų operacijos, atsistojo ir apkabino.
Tada skaudžiai pajutau, kokie mano glėby sunykę, kaulėti petukai.
Tą dieną išsikėlėm radioterapijai.
Beataugančius savo žmogaus plaukučius purčiau nuo pagalvės kiekvienąsyk, kai tik pakildavo nušliaužti (kitaip nepasakysi) iki tualeto.
Viešpatie, kaip aš jo ilgiuosi.
*


Nieko negaliu del taves padaryti, neprikelsiu jo tau bet meloji Rene0 tokiu atsiminti datu nereikia, nereikia ir tiek. Poto su laiku suprasi. Atleisk zinau skaudu, bet nieko blogo nenorejau, tik truputi pasistenk del saves, na pagaliau del jo pacio. Manau, kad jis noretu to paties, kad prisimintum ji sveika, gyva, kaip jum buvo gera. Tik tiek, stiprybes ir dar karteli stiprybes. Viskas bus gerai console.gif
rene*
QUOTE(mamakubu @ 2011 06 01, 18:16)
... tokiu atsiminti datu nereikia, nereikia ir tiek. (...) stiprybes. Viskas bus gerai console.gif
*


Ačiū, mamakubu.
Atsiminti gali, kai esi pamiršęs, bet jei nepamiršti... g.gif
Čia toks žodžių žaismas išėjo bigsmile.gif
Aš irgi tikiuosi, kad laikui bėgant tas datas keis naujos.
Tikiuosi kitais metais minėsim tai, kas gero bus nutikę šiemet.
Na, nepatikėsit, bet vakar pasidariau labai fainą tatuiruotę. assa.gif
(Tiesa, tai drugelis- pomirtinio gyvenimo simbolis.Iš lot. kalbos psiche - reiškia siela.)
O rytoj, jei geras oras, skrisim oro balionu. 4u.gif 4u.gif 4u.gif (Dukros gimnazijos baigimo proga.)
Taigi, kaip mėgsta sakyti didysis klasikas (t.y. mano sesė mirksiukas.gif ) : tos pačios akys juokiasi, tos pačios verkia.
Dar rytoj ketinu ištaikyti apsikirpti ir nusidažyti plaukus. Nematau prasmės ir toliau atrodyti apgailėtinai. O be to žilė netinka prie tatuiruotės. ax.gif




mamakubu
QUOTE(Rene0 @ 2011 06 01, 21:04)
Ačiū, mamakubu.
Atsiminti gali, kai esi pamiršęs, bet jei nepamiršti...  g.gif
Čia toks žodžių žaismas išėjo  bigsmile.gif
Aš irgi tikiuosi, kad laikui bėgant tas datas keis naujos.
Tikiuosi kitais metais minėsim tai, kas gero bus nutikę šiemet. 
Na, nepatikėsit, bet vakar pasidariau labai fainą tatuiruotę.  assa.gif
(Tiesa, tai drugelis- pomirtinio gyvenimo simbolis.Iš lot. kalbos psiche - reiškia siela.)
O rytoj, jei geras oras, skrisim oro balionu.  4u.gif  4u.gif  4u.gif  (Dukros gimnazijos baigimo proga.)
Taigi, kaip mėgsta sakyti didysis klasikas (t.y. mano sesė  mirksiukas.gif  )  : tos pačios akys juokiasi, tos pačios verkia.
Dar rytoj ketinu ištaikyti apsikirpti ir nusidažyti plaukus. Nematau prasmės ir toliau atrodyti apgailėtinai. O be to žilė netinka prie tatuiruotės.  ax.gif
*


Saunuole Rene0, pradetas pirmas pasikeitimo etapas thumbup.gif Linkiu taip ir toliau 4u.gif
rene*
QUOTE(mamakubu @ 2011 06 02, 08:38)
Saunuole Rene0, pradetas pirmas pasikeitimo etapas thumbup.gif Linkiu taip ir toliau 4u.gif
*



Kai pagyrei, aš kaip katė išriečiau nugarą, gal dar kas ir paglostys ax.gif
Gal skubu gyventi, kaip darė mano žmogus, žinodamas, kad nedaug dievulio duota.
Gal iš tikro tik imituoju gyvenimą, bandau parodyti sau ir kitiems, kad esu. Ypač sau.
Dabar aš tokios būklės, kad lengvai pasinerčiau į kokią sektą ar kitą velniavą.
Griebiuosi kiekvieno šiaudo, bet kokios veiklos, kur tik randu kokį konkursą spaudoj, siunčiu savo foto ar eiles. Viena forumo mergaitė sakė, kad tai praeis. Tikiuosi. rolleyes.gif
rene*
Pastebėjau tokį dalyką, kad kai tie, kurie po laidotuvių manęs "nebemato" ir "nebepažįsta"ir neigia mano egzistavimą ilgainiui patys tampa nematomi ir manęs jų elgesys nebežeidžia, nebent prajuokina. Supratot, apie ką. Tie su kuriais penkis metus sėdom prie vieno kūčių stalo, kurie, bent išoriškai rodė man pagarbą ir draugiškumą, išėjus grandžiai, kuri mus jungė, nukreipė į mane galingą ginklą- panieką. Greit Joninės, o aš vis pravirkstu prisiminus, kaip minint mėnesį po Jo išėjimo, jo dukra nepriėmė Kalėdų dovanos. Ji buvo nuo mūsų abiejų, kaip ir kasmet. Kaip ir viskas, ką dabar darau- už mus abu.
Šiandien eidama į kapines sutikau juos išeinant. Jokių pėdsakų, kad būta. Reikėjo išmesti nuvytusias gėles, palieti našlaites, vazose beveik nebebuvo vandens, vieną kitą žolytę išrauti. (Nebuvau nuo sekmadienio). Išėjo ir paliko, kaip radę. Tai vadinama tėvo kapo lankymu, ar revizija? Parodymas, kad nenori su manim turėti nieko bendro? Bet, kol būsim gyvi, mus jungs šitas kapas.
ruduo*
QUOTE(Rene0 @ 2011 06 03, 20:17)
Pastebėjau tokį dalyką, kad kai tie, kurie po laidotuvių manęs "nebemato" ir "nebepažįsta"ir neigia mano egzistavimą ilgainiui patys tampa nematomi ir manęs jų elgesys nebežeidžia, nebent prajuokina. Supratot, apie ką. Tie su kuriais penkis metus sėdom prie vieno kūčių stalo, kurie, bent išoriškai rodė man pagarbą ir draugiškumą, išėjus grandžiai, kuri mus jungė, nukreipė į mane galingą ginklą- panieką. Greit Joninės, o aš vis pravirkstu prisiminus, kaip minint mėnesį po Jo išėjimo, jo dukra nepriėmė Kalėdų dovanos. Ji buvo nuo mūsų abiejų, kaip ir kasmet. Kaip ir viskas, ką dabar darau- už mus abu.
Šiandien eidama į kapines sutikau juos išeinant. Jokių pėdsakų, kad būta. Reikėjo išmesti nuvytusias gėles, palieti našlaites, vazose beveik nebebuvo vandens, vieną kitą žolytę išrauti. (Nebuvau nuo sekmadienio). Išėjo ir paliko, kaip radę. Tai vadinama tėvo kapo lankymu, ar revizija? Parodymas, kad nenori su manim turėti nieko bendro? Bet, kol būsim gyvi, mus jungs šitas kapas.
*



Suprantu,kad tai Jūsų vyro vaikai.Kodėl manot,kad tai panieka?Jiems taip pat skauda ir jie nesupranta,kaip baisiai skauda Jums.
ragana66
QUOTE(Rene0 @ 2011 06 03, 20:17)
Pastebėjau tokį dalyką, kad kai tie, kurie po laidotuvių manęs "nebemato" ir "nebepažįsta"ir neigia mano egzistavimą ilgainiui patys tampa nematomi ir manęs jų elgesys nebežeidžia, nebent prajuokina. Supratot, apie ką. Tie su kuriais penkis metus sėdom prie vieno kūčių stalo, kurie, bent išoriškai rodė man pagarbą ir draugiškumą, išėjus grandžiai, kuri mus jungė, nukreipė į mane galingą ginklą- panieką. Greit Joninės, o aš vis pravirkstu prisiminus, kaip minint mėnesį po Jo išėjimo, jo dukra nepriėmė Kalėdų dovanos. Ji buvo nuo mūsų abiejų, kaip ir kasmet. Kaip ir viskas, ką dabar darau- už mus abu.
Šiandien eidama į kapines sutikau juos išeinant. Jokių pėdsakų, kad būta. Reikėjo išmesti nuvytusias gėles, palieti našlaites, vazose beveik nebebuvo vandens, vieną kitą žolytę išrauti. (Nebuvau nuo sekmadienio). Išėjo ir paliko, kaip radę. Tai vadinama tėvo kapo lankymu, ar revizija? Parodymas, kad nenori su manim turėti nieko bendro? Bet, kol būsim gyvi, mus jungs šitas kapas.
*



Tavo žmogaus kapą bent jau aplanko savieji. Aišku, dėl nepriežiūros aš jų nepateisinu. Mano atvej, anyta ant sūnaus kapo nebuvo nuo pat Vėlinių, uošvį buvau pati per pusmečio sukaktį nuvežusi.. Suprantu, kad jiems skauda, bet nesuprantu tokio abejingumo. Nėra paklausę, ar jau sutvarkei kapą, kokias gėlytes pasodinai. Kai pradedu kalbėti, matau, kad ši tema jiems nepriimtina, tai užtylu. Man nesunku nuvežti juos į kapines, bet kaip pasisiūlyti, jei matau, kad jų tai nedomina. Dabar statau paminklą - nepaklausė nei kiek kainuos, nepasakė, kad norėtų prisidėti prie paskutinės dovanos savo sūnui. Gal aš dar jauna, gal be gyvenimiškos patirties, bet žinau, kad aš savo vaiko kapą keliais eidama pasiekčiau, jei nebūtų kitos galimybės. O čia pasirenka jo nelankyti...
rene*
QUOTE(ruduo* @ 2011 06 03, 22:19)
Suprantu,kad tai Jūsų vyro vaikai.Kodėl manot,kad tai panieka?Jiems taip pat skauda ir jie nesupranta,kaip baisiai skauda Jums.
*


Teko kada nors įminti į š. ir pakėlus koją pasižiūrėti? Taip žiūrima į mane. Ir aš tai vadinu PANIEKA.
Skaudą širdį tik tiems, kas ją turi. Kitiems piniginę, ar kitas jautrias kūno dalis.
Jei neranda kelio ant motinos kapo ir čia ne anekdotas, teko pačiai jį parodyti, tai turbūt labai skauda. Usnys žydėjo, kol nesiėmiau supratusi, kad niekam be manęs tai nerūpi. Kai mirties metinės, ir kitos minėtinos dienos yra mano asmeninis reikalas. Aš nesipiktinu. Prižadėjau savo žmogui neapleisti jo pirmos žmonos kapo, man nesunku.
Tik nesuprantu kartais.
Jei pasiilgsti draugės, užbėgi ją aplankyti, pakeliui prigriebus ką nors prie kavos.
Jei pasiilgsi išėjusio žmogaus, uždegi jam žvakelę, pamerki gėlytę, pastovi truputuką...
Jei to nedarai, vadinasi turi svarbesnių reikalų.

Ragana 66
Prie savo žmogaus kapo užrištom akim nueičiau. Mano anyta, laiko mane angelu, visiems pasakoja, kaip aš rūpinausi jos sūnumi.Kai ji per laiduotuves šiureno čiulpinukus, išnešant puolė fotografuoti, minint mėnesį prie kapo skaldė anekdotus, aš ją mintyse priskyriau prie tų, kurie nežino ką daro ir ant kurių negalima pykti. Nors akyse iškilo kaimynė, kurią jau eilę metų pavėžinu į kapines, kur prieš 25-30 m. palaidotas jos sūnus. Ir žinot, nebuvo nė karto, kad nepravirktų.
nutė
QUOTE(Rene0 @ 2011 06 04, 00:32)
Teko kada nors įminti į š. ir pakėlus koją pasižiūrėti? Taip žiūrima į mane. Ir aš tai vadinu PANIEKA.
Skaudą širdį tik tiems, kas ją turi. Kitiems piniginę, ar kitas jautrias kūno dalis.
Jei neranda kelio ant motinos kapo ir čia ne anekdotas, teko pačiai jį parodyti, tai turbūt labai skauda. Usnys žydėjo, kol nesiėmiau supratusi, kad niekam be manęs tai nerūpi. Kai mirties metinės, ir kitos minėtinos dienos yra mano asmeninis reikalas. Aš nesipiktinu. Prižadėjau savo žmogui neapleisti jo pirmos žmonos kapo, man nesunku.
Tik nesuprantu kartais.
Jei pasiilgsti draugės, užbėgi ją aplankyti, pakeliui prigriebus ką nors prie kavos.
Jei pasiilgsi išėjusio žmogaus, uždegi jam žvakelę, pamerki gėlytę, pastovi truputuką...
Jei to nedarai, vadinasi turi svarbesnių reikalų.

Ragana 66
Prie savo žmogaus kapo užrištom akim nueičiau. Mano anyta laiko mane angelu, visiems pasakoja, kaip aš rūpinausi jos sūnumi. Kai ji per laiduotuves šiureno čiulpinukus, išnešant puolė fotografuoti, minint mėnesį prie kapo skaldė anekdotus, aš ją mintyse priskyriau prie tų, kurie nežino ką daro ir ant kurių negalima pykti.  Nors akyse iškilo kaimynė, kurią jau eilę metų pavėžinu į kapines, kur prieš 25-30 m. palaidotas jos sūnus. Ir žinot, nebuvo nė karto, kad nepravirktų.
*


Rene0, jei atlaidžiai žiūrit į anytą kaip į nepakaltinamą, ko gero, ir anūkai jos tokie patys, kuriems nei emocijų, nei empatijos, nei elementariausio takto jausmo neduota ax.gif
ramune155
QUOTE(ragana66 @ 2011 06 03, 23:46)
Tavo žmogaus kapą bent jau aplanko savieji. Aišku, dėl nepriežiūros aš jų nepateisinu. Mano atvej, anyta ant sūnaus kapo nebuvo nuo pat Vėlinių, uošvį buvau pati per pusmečio sukaktį nuvežusi.. Suprantu, kad jiems skauda, bet nesuprantu tokio abejingumo. Nėra paklausę, ar jau sutvarkei kapą, kokias gėlytes pasodinai. Kai pradedu kalbėti, matau, kad ši tema jiems nepriimtina, tai užtylu. Man nesunku nuvežti juos į kapines, bet kaip pasisiūlyti, jei matau, kad jų tai nedomina. Dabar statau paminklą - nepaklausė nei kiek kainuos, nepasakė, kad norėtų prisidėti prie paskutinės dovanos savo sūnui. Gal aš dar jauna, gal be gyvenimiškos patirties, bet žinau, kad aš savo vaiko kapą keliais eidama pasiekčiau, jei nebūtų kitos galimybės. O čia pasirenka jo nelankyti...
*




QUOTE(Rene0 @ 2011 06 04, 00:32)
Teko kada nors įminti į š. ir pakėlus koją pasižiūrėti? Taip žiūrima į mane. Ir aš tai vadinu PANIEKA.
Skaudą širdį tik tiems, kas ją turi. Kitiems piniginę, ar kitas jautrias kūno dalis.
Jei neranda kelio ant motinos kapo ir čia ne anekdotas, teko pačiai jį parodyti, tai turbūt labai skauda. Usnys žydėjo, kol nesiėmiau supratusi, kad niekam be manęs tai nerūpi. Kai mirties metinės, ir kitos minėtinos dienos yra mano asmeninis reikalas. Aš nesipiktinu. Prižadėjau savo žmogui neapleisti jo pirmos žmonos kapo, man nesunku.
Tik nesuprantu kartais.
Jei pasiilgsti draugės, užbėgi ją aplankyti, pakeliui prigriebus ką nors prie kavos.
Jei pasiilgsi išėjusio žmogaus, uždegi jam žvakelę, pamerki gėlytę, pastovi truputuką...
Jei to nedarai, vadinasi turi svarbesnių reikalų.

Ragana 66
Prie savo žmogaus kapo užrištom akim nueičiau. Mano anyta, laiko mane angelu, visiems pasakoja, kaip aš rūpinausi jos sūnumi.Kai ji per laiduotuves šiureno čiulpinukus, išnešant puolė fotografuoti, minint mėnesį prie kapo skaldė anekdotus, aš ją mintyse priskyriau prie tų, kurie nežino ką daro ir ant kurių negalima pykti.  Nors akyse iškilo kaimynė, kurią jau eilę metų pavėžinu į kapines, kur prieš 25-30 m. palaidotas jos sūnus. Ir žinot, nebuvo nė karto, kad nepravirktų.
*





blink.gif oj.. miargaites.. skaitau ir negaliu patiket unsure.gif kad taip buna
kaip galima vaiko kapo nelankyt... mum jau bus treti metai be Jo.. su Jo tevais.. sesem bendraujam.. kaip buvo iki to.. visos Vėlykos..Kaledos.. pas Jo tevus..ant kapu važiuojam dažniausiai irgi kartu..kadangi savu tevu jau nebeturiu.. tai jie man kaip tevai tapo.. ir seneliai vaikam juk tik jie belike
mamakubu
QUOTE(Rene0 @ 2011 06 03, 20:17)
Pastebėjau tokį dalyką, kad kai tie, kurie po laidotuvių manęs "nebemato" ir "nebepažįsta"ir neigia mano egzistavimą ilgainiui patys tampa nematomi ir manęs jų elgesys nebežeidžia, nebent prajuokina. Supratot, apie ką. Tie su kuriais penkis metus sėdom prie vieno kūčių stalo, kurie, bent išoriškai rodė man pagarbą ir draugiškumą, išėjus grandžiai, kuri mus jungė, nukreipė į mane galingą ginklą- panieką. Greit Joninės, o aš vis pravirkstu prisiminus, kaip minint mėnesį po Jo išėjimo, jo dukra nepriėmė Kalėdų dovanos. Ji buvo nuo mūsų abiejų, kaip ir kasmet. Kaip ir viskas, ką dabar darau- už mus abu.
Šiandien eidama į kapines sutikau juos išeinant. Jokių pėdsakų, kad būta. Reikėjo išmesti nuvytusias gėles, palieti našlaites, vazose beveik nebebuvo vandens, vieną kitą žolytę išrauti. (Nebuvau nuo sekmadienio). Išėjo ir paliko, kaip radę. Tai vadinama tėvo kapo lankymu, ar revizija? Parodymas, kad nenori su manim turėti nieko bendro? Bet, kol būsim gyvi, mus jungs šitas kapas.
*


Nekreipk demesio RENE0. Su manim buvo tas pats tik mano atveju gimineskaltinomane,kad ju sunus palikogyvenima. Ilgai, labai ilgai to negalejau pamirsti. Dabar jau viskas pakripo kital inkme. Dar ir gyvenam mes salia vieni kitu. Tai viska ka man teko matyti tai motinos sedejima prie savo lango ir begalinis ziurejimas i musu langus. Tai buvo siaubinga. Bet istveriau. Kadaise pacioj pradzioj pasakiau motinai, kad man labai sunku. O ji man atsove, kad jau tukstanti kartu sunkiau. Aisku ji te ziurejo is savo boksto. Buvo tais laikais didele neapikanta. Manes jie kokius gal keturius metus nemate prie Kaledu ir Velyku stalo. Mano vaikai ejo, bet as ne. Ir sio metu islieka toj seimoj vienas negeras zmogus (tai MB broliene). Bet mes nekreipiam i ja demesio. Jei zmogus durnas tai sitas ilgam biggrin.gif Viskas su laiku susitvarkys, pamatysi. Aisku sirdyje liks nuoskaudos.
Papildyta:
QUOTE(ruduo* @ 2011 06 03, 23:19)
Suprantu,kad tai Jūsų vyro vaikai.Kodėl manot,kad tai panieka?Jiems taip pat skauda ir jie nesupranta,kaip baisiai skauda Jums.
*


drinks_cheers.gif
This is a "lo-fi" version of our main content. To view the full version with more information, formatting and images, please click here.
Invision Power Board © 2001-2014 Invision Power Services, Inc.