Gyvenimas po vyro mirties

Ir aš nemačiau, nors dar vakar mamakubu rajone buvau
Plaukus ir aš dažau, tačiau dažyčiau ir tuomet, jei nebūtų žili - mano plaukų spalva niekada nepatiko - dar septintokė skalaudavau ramunėlėm ir tuopų žievės nuoviru.
Per šituos metus pasenau 10-15 metų. Labiausiai intelektualinio bendravimo trūksta. Vakar pabuvau su VPU istorikais, atsigavau šiek tiek.

Plaukų aš nedažau ir mėgstu sakyti, kad senstu garbingai.
O veidą puošia intelekto raukšlės.
Lico bėz morščin ėščio nė lico,- kaip sakė rusų klasikas.

Nute, norėčiau pabendrauti intelektualiau, bet paskutinis man patikęs spektaklis buvo "Urvinis žmogus" su D.Meškausku, o festivalis, kuriame lankiausi, vyko mano kaime. Na, dar Tulpių žydėjimo šventė, su vietiniu pučiamųjų orkestru.

Jei gyvenime dievas man duotų kitą vyrą, jis turėtų būti senas ir ligotas. Kelionės iš skyriaus į skyrių, iš klinikų į klinikas, tykojimas po kelias val. prie gydųtojų kabinetų durų - štai mano stichija
Įdomiausios pašnekesių temos: viršutinis ir apatinis (kraujo spaudimas), hemoglobinas, rėmuo...
Vaistus vadinu vardais, kaip kokius pusbrolius. Kertu lotyniškai
Pas gydytoją eidavau su pageidavimų puokšte,- žinojau ko ir kiek reikia, prašiau tik išrašyti. Mama nusiperka vaistų ir klausia, ar žinau. Žinau ir turiu, būna kad ir skeptišką, nuomonę. Sesė rado stalčiui lentutę be dėžutės. Skambina man. Kaip tyčia žinau, nuo ko jie.
Nors išsilavinimas humanitarinis...

ramune155. Dažniau apsilankyk forume. Kartais mes plepam tokius niekus, bet esam geros guodėjos. Kas ne spaudai, parašyk į až.

Aciu Sbo, jums irgi toki komplimenta galiu pasakyti
Papildyta:
Va jiezau merginos jei nedazycizu plaukus buciau visiskai zila. Bet pas mane genuose zilumas, mama mano anksti prazilo, as taip pat ir mano vyresne dukra jau nuo 18m. pradejo zilti. O kas liecia foto tai Rene0 kai busiu prie kito kompo, nes ten yra mano nuotraukos tai i pastuka pasistengsiu atsiusti. Tik negirkit nieko manyje nera toookiooo, motera kaip motera. O tai pasijusiu nejaukiai
Papildyta:

Tas tiesa. As irgi gyvenu ir labai daznai vartoju zodi "as padarysiu". Dabartinis mane stabdo ir sako "mes padarysim" o as kaip uzvesta uzmirstu ir man vel issoksta "as". Jis net piko, kad taip yra, bet taip jau as pripratau ir tikrai nemazau patyriau sunkumu ir visur ejau viena, prasiau ir dariau viena, kad tas "as" islenda savaime. Iki siol negaliu atprasti, per daug ant saves pasiemiau Kai kada jauciuos kaip pelene

*Netiksliai parašiau, intelektualinio bendravimo labiausiai trūksta profesinio ir aplinkprofesinio, kurį daugiau nei trisdešimt metų kasdien turėjau šalia Savo Žmogaus ir jo draugų pavidalu . Buvau apie tai rašius anksčiau. Neatsižvelgiau, kad prisijungė naujų moteriškių .
"Urvinio" nemačiau, bet manau, kad iš dabartinių ne prasčiausias . Ir įvairios šventės su vietiniais atlikėjais savaip žavios (dažniausiai dalyvauju gimtuosiuose Rokišky ar Pandėly). Kažko į dramą netraukia. Pažiūriu senus spektaklius per Ltv2. Prieš mėnesį nuėjau į "Aš Fojerbachas", nesakyčiau, kad nepatiko, bet ar V. Masalskis nebe tas, o gal aš??? Labiau su muzika draugauju. Rytoj su drauge važiuojam į Kauną - Liudo Mikalausko iš studentų išrašyti
** Ligoninės ir vaistai pastaruosius 25 metus buvo nuolatinis palydovas: 10 metų Tėtis, 2 metų pertrauka, tada 13 metų Mama, iš jų 2 metus tuo pačiu ir Mano Žmogus. Per tiek metų suįžūlėjau be proto ir pas Pandėlio daktarus (beje, labai neprastus) eidavau tik sutartu laiku, Rokišky turėjau gydytoją - mokyklos laikų pažįstamą, ji derindavo. Viskas sovietiniais metodais. O Vilniuje nelabai kas ir teko: onkologai, manau, padarė viską, tik mes su Juo - prisidėjom nepakankamai. O gal ir to nebūtų užtekę, kas dabar žino. Tik kasdien veria klausimas - o gal? Vakar suėjo metai, kai Santariškėse išgirdau: liko nuo savaitės iki dviejų. Jis paskutinį kartą buvo lauke, nuskynė alyvos šakelę, parsinešė .
Papildyta:
Mamakubu, pažiūrėjau čia lapu atgal - negalėsiu su Jumis susitikti, kad komplekso neįvarytumėt - aš gi visai nesidažau , nuo jaunystės alergiška praktiškai viskam, kas 3 cm apie akis ne savo. Dar ir ašaroms, beje. Paverkus akys užtinsta pusdieniui.

Maža ta Lietuvėlė... Atrandu, kad guodžiamės, vieną kitą palaikome ne tik dėl netekties, bet jau kitų bendrumų randu. Nute, mano močiutė yra kilusi iš Raikėnų, visai šalia Pandėlio, kuriame, beje, giminių dar turiu ir neretai kapines aplankau... Kaip keista. Būtumėt minėjusi tik Rokiškį, nesakyčiau nieko, nes miestas vistiek su keliasdešimt tūkstančių žmonių, o dabar tokį nedidelį miesteliuką Lietuvos Šiaurėj...

vargšė moteris, ta jūsų pirmo vyro sesuo. Ji nežino, ką daro.
Netikiu, kad esat susenusi, nužilusi ir dar nesipraususi
Jus paskaičius susidariau nuomonę, kad esat labai stiprios moterys

Aciu mamakubu

Ir dar kaip, mieloji. Net kojinių galiojimo laiką pratęsiu tris kartus
Nebijau prisipažinti, nes gyvenu toli nuo jūsų ir niekas manęs nematys. Nebent kuri sumanytumėt piligriminę kelionę į Kryžių kalną. Gyvenu šalimais.
Na, jeigu mes stiprios, tai tik dėl to, kad neturim kitos išeities.

Mano žmogus, buvo ekskursijoj Kryme. Vakarieniavo restorane. Ten labai gražiai šoko viena pora. Moteris į plaukus buvo įsisegusi plaštakę. Šokant ta plaštakė plaikstėsi, tokia lengva, nerūpestinga... Ir tada jis pagalvojo apie mane. Mintyse sulygino.(Tada dar buvom pažįstami tik iš matymo). Nuolat mane lygindavo su ta plaštake šokančios moters plaukuose. (Pamirškit ką aš sakiau apie tas kojines )

Nesam mes nei stiprios, nei kažkokios super herojės... Aš tikrai mielai pabūčiau silpna, kad tik turėčiau petį šalia. Bet toks gyvenimas ir turim nešti tiek, kiek Dievulis davė. Juk gyvas į žemę nesulysi...

Supratau tave, nute.
Mano vyras perskaitė visas knygas, kaip ir aš, visą pasaulinę, ir kai kokioj situacijoj vienas pasakom žodį- aliuziją į kokį siužetą ir juokiamės, pašnekovai nesupranta. Jiems reikia aiškinti: prisiminėm, kaip tame romane buvo tas ir tas, tai ir dabar panašiai... Va šito ir aš pasigendu.
Koks džiaugsmas buvo studijų laikais, kai autobuse pagyvenusiam pakeleiviui ėmiau porinti apie Šamiso Šlemilį, kaip žmogus pardavė šešėlį ir turėjo aibes problemų. Šis buvo skaitęs, mes taip mielai paplepėjom apie tą kūrinį.
Štai ir dabar, man galvoje sukasi:
"Šiandien taip elegantiškai sninga
Sninga žemėn medžių žiedais..."
Tai buvo mūsų kurso kaip ir priežodis.
Malonu būtų sutikti pašnekovą, kuris pabaigtų tą posmelį, ir taip, pagrečiui prisimintume visas eilutes.

Tai jau taip. As irgi kiek kartu sakiau, kad noriu buti silpna, noriu irgi peties, bet yra kaip yra kaip megsta sakyit mano dabartinis. Nes as ir vel viena, msniskis UK, nes reikia dirbti ir islaikyti mus visas
Papildyta:

Nei as issigasiu nei i ka. Visos mes moteriskes esame grazios, tegul ne is isores bet is vidaus
Papildyta:
P.S. Matau kai kurios esate sio metu forume As tai i darbeli vel lekiu, truputi pertraukele uzbegau namo Visoms geros dieneles

As UK jau 9 metus gyenu,jei vyrui reikes kokios info,galit kreiptis,patarsiu
Gal ir pati emigruosit?