QUOTE(Alan @ 2008 04 28, 11:36)
Ir su tais gydymais man panašiai, kaip Unai Li - prasidėjo vaistų spjaudymo ar purškimo (jei sutrinti) čempionatas. Neskanūs gi. Tai velniava. Jau visai kaip su mažu vaikeliu - tik skanėstų paduok. Bijau, kad ir mums tuoj gydymai baigsis - juk haloperidolio gardžios mikstūros pavidalu nėr.
Mano mama irgi tiapridalio nemėgdavo. O ligoninėje ir spjaudavo, ir purkšdavo. Dabar daugiausia paduodame su kokia koše, ne taip jaučiasi kartumas. Svarbiausia paduoti, kai ligonis geros nuotaikos, pakalbinti, nenugąsdinti. Per jėgą, priepuolio metu duodamus tikrai purškia.
Nenusiminkit, mielosios, prie vaistų priprantama. Paduokit po pertraukos vėl, vis maloniai pakalbindamos. Mano mama dabar tą tiapridalį dabar valgo drausmingai, kaip mokinukė. Matyt priprato.
O kad vaistų būna neskanių, tai atsimenu ir aš. Sykį, kai laukiausi, man ligoninėje davė gerti širdžiai kalio. Didelis kiekis (tokia stiklinėlė), o bjaurastis! Ir leptelėjau sykį pasimandraudama seselei: kokią čia tručyzną duodate. Kad įsižeidė ji! Sako: mes jus gydome, o jūs šitaip. Nuo to laiko daugiau niekam nebesakau, kad vaistai neskanūs.
Papildyta:
QUOTE(wit @ 2008 04 28, 14:54)
gal kas zinot aukle garliavoj? po insulto gulinciam zmogui?
Mūsų, atrodo, nė viena ne garliaviškė. Bandyk ieškot per pažįstamus. O šiaip Alan turi gerą patirtį ieškant slaugių. Paskaityk, gal rasį sau pritaikomą mintį.