Ir būdami nepriklausomi nuo netinkamos nuomonės, galėtumėm padaryti ką nors savo artimiesiems gero.
Mane irgi, beje, veikdavo neigiama nuomonė.

Bet praeina kiek laiko, ir vėl galiu daryti tai, kas reikalinga.
Vakar, įdomiausia, nuvažiavau pas mamą vežtis jos pas traumatologą (nes sekmadienį pastebėjau, kad pirštas keistai ištinęs ir su kraujosruvomis iki riešo, slaugės tokios smulkmenos tris dienas nepastebėjo). Bet mamai buvo priepuolis (ji buvo užsisklendusi nuo viso pasaulio ir įsivaizduojamai siuvo). Išjudinti jos nebuvo galima, niekaip neįkalbėjau net rengtis. Važiuosiu ir šiandien. Gal bus kita fazė, gal pavyks. Nes jeigu iš tiesų yra lūžis (reikia daryti nuotrauką), tai paskui gali atsiliepti ateity skausmais.
Anksčiau būčiau dariusi iš to tragediją, o dabar susitaikau, kad yra tokia realybė.