QUOTE(Simense @ 2008 03 16, 23:00)
Esam.
Man kiek liūdnokai nuskambėjo temos paantraštė yra kaip yra, nes aš nelabai noriu susitaikyti, kad taip yra ir aš nieko negaliu pakeisti. Aš pilna vilčių ir optimizmo, nes ne tik vykdau, ką esu susiplanavusi, bet ir turiu naujų planų. Taip, iš tiesų yra kaip yra, bet tik diagnozės mes gal(?) negalime pakeisti. O kaip bendrauti su savo ligoniukais ir kaip sau palengvinti, manau, mes tai keisti galime.
Taip, šiuo metu aš jau nebekaršinu savo mamytės namie, bet tai truko labai ilgą laiką prieš tai. Bet aš vis dar stengiuosi nors kiek jai palengvinti buvimą svetur.
Man kiek liūdnokai nuskambėjo temos paantraštė yra kaip yra, nes aš nelabai noriu susitaikyti, kad taip yra ir aš nieko negaliu pakeisti. Aš pilna vilčių ir optimizmo, nes ne tik vykdau, ką esu susiplanavusi, bet ir turiu naujų planų. Taip, iš tiesų yra kaip yra, bet tik diagnozės mes gal(?) negalime pakeisti. O kaip bendrauti su savo ligoniukais ir kaip sau palengvinti, manau, mes tai keisti galime.
Taip, šiuo metu aš jau nebekaršinu savo mamytės namie, bet tai truko labai ilgą laiką prieš tai. Bet aš vis dar stengiuosi nors kiek jai palengvinti buvimą svetur.
mamyte,tai karsinciau,bet uosvienes,tai nenoreciau,ji gera,gerai sutariam,bet vistiek ji man svetima