Vestuvės, kai mamos arba tėčio jau nebėra.....

Na pas mus nera vyro tecio, taciau newaziawome vestuviu diena ant kapu , todel kad y laika nesutilpom niekaip, nes ten kur tuokemes ir iki kapu labai didelis atstumas. Gal jei butu daugiau buwe laiswo to laiko tai butume ir nuwaziawe, bet as manau kad neswarbu ar tu pirma diena nuwaziuoji ant kapu ar antra ar kuria gali, nes as tokios nuomones kad mums brangus, mylimi, taciau deja jau iskeleve y dangu zmones nuolatos yra su mumis, o ipatingai mums swarbiomis dienomis visada buna salia musu, tik deja mes ju tiesiog nematom.

As irgi taip manau ir greiciausiai nuvaziuosiu i kapus is vakaro...

na as vis karts nuo karto paskaitau sita tema ir niekaip neapsisprendziu kaip reikes daryti... as neturiu nei vieno is tevu, maniskis nebeturi mamos tevai mudvieju palaidoti tose paciose kapinese.. nzn ar vazuoti vakare, ar per vestuves. as esu tokia jautri ir bijau kad susigraudinsiu.. manau kad mes is vakaro nuvyksime aplankyti teveliu

As irgi labai jautri ir del to pries vestuves sakiua,kad vestuviu diena tikrai nevaziuosiu i kapines pas teti, nes apsiverksiu ir pan. Nuvaziavom su vyru is vakaro,bet vestuviu diena grizusi is salono, pajutau labai dideli nora,pries vaziuojant i baznycia,aplankuti ir teti. Nuvaziavom su seima,uzdegem zvakutes,pasimeldem ir nuvykom i baznycia,kur lauke MB. Tikrai nesigailiu taip pasielgusi,nebuvo jokiu asaru,nors ir nesitikejau,kad neverksiu. Tai,kad ziurekit ka jausit patys ta diena ir tada nuspresit ar vaziuoti ar ne Nes va mano atveju gavosi viskas atvirksciai nei planavau

Nors mano teveliai abu gyvi ir sveiki,taciau kartais paskaitau sia temute ir negaliu nustoti verkusi...labai liudna kaip vestuves tenka svesti be tevu...

Tikrai labai liudna ir skaudu

Dangiski migdolai,
užjaučiu... Aš galvojau, kad turi tėvelį... Aš mamą turiu, bet tėčio jau nebe. Aš manau vestuvių dieną nevažiuosiu į kapines, nes tikrai apsižliumbsiu, labai jautri esu... Geriausia tokiu atveju važiuot vestuvių išvakarėse...

Zinokit as taip pat maniau ir net neisivaizduojat kokia as jautri Net sia tema paskaicius matosi,kad neplanavau vaziuoti i kapines vestuviu diena, bet ta akimirka kazkaip jutau dideli nora aplankyt teveli, gali ir Jums taip nutikt...

Aš tai bijau, kad mes net ir nespėsim

konfetee as turiu patevi, bet mudu i 2 menesius karta susiskambinam ir tiek ziniu
as manau mes turesim laiko, na bet bus matyt kaip jausimes ta diena

Parašsiu savo patirtį. Mano abu tėvai gyvi o vro tėvelis jau 10m. miręs tai vestuvių diena važiavome mant kapų nevažiuoti net minties nebuvo nes mano šeimoje taip įprasta jei gyvi tėvai tai pas senelius. Man tai pagarba jau išėjusiam ryšys su praeitimi, be kurios nebūtų ir mūsų. Man tai kaip užtarimo prašymas kad mano šeimą danguje mirusieji artimieji paglobotu, pasaugotu. Užsakiau pas gėlininkę puokštę ir nupirkau žvakele(žvakę labiau norėjosi uždegti). Buvom trumpai. padėjome gėlytes kartu uždegėme žvakutę minutę pastovėjome. Pamergiu nebuvo bet vežiojau su savimi visus svečius tai kas norėjo ėjo kartu kas nenorėjo liko už vartų ar savus aplankė. Vestuvės buvo vėlu rudenį tai ant kapu nuvykome kai jau temo po ceremonijų ir fotosesijų lauke. Jei kam atrodo kad vestuvinė suknelė netinka prie kryžių tegul nevažiuoja, jei kam tai nuotaikos gadinimas irgi tegul nevažiuoja, jei kam tai nemaloni pareiga tegul nvažiuoja. Jei kam dar labai skauda širdį tegul nevažiuoja ir nuvažiuoja kitą dieną, jei kam labai toli tegul nuvažiuoja kitą diena.
Jei kam tai labai intymu tegul visus paleika už vartų jei atvažiavai su mirusiu pasidalti savo džiaugsu ir padėkoti pasiimk visą svitą.
Juk viskas požiūrio reikalas. vieniems tai liudna ceramonija, kitiems tai nemaloni pareiga tretiems kaip man tai ryšys su praeitimi ir padėka ir užtarimas. aisku tai nėra linksma dalis bet ir gyvenimas nėra vien linksmas bus visko ir laimės ir liūdesio ir praradimų ir atradimų. Tai mano patirtis, požiūris o jūs mielosios darykite kaip sako JŪSŲ širdis. Nes vestuvės tai Jūsų šventė ir tik jūs spreskite kaip elgtis. sėkmės visoms

Bijau kad per mazai laiko tera praeje po jo laidotuviu, ir priejus prie kapo visi mano makiazai bus nubege. Ir vienaip galvoju ir kitaip.