Depresija

Kur daugiau šitos muilo operos veikėjų?

Mėja, tu ten rimtai apie tuos 99?

Ryt vakare užsikimškit ausis ir užsidenkit akis, nemenka tikimybė, kad labai vemsiu.
Nors šiandien dieną ir net ryte santykinai gerai jaučiaus, turbūt nėr ko norėt per dažnai, kaip man.

Dalyviai pasitrauke i uzkulisu kampucius ir vemia tyliai sau i saujas.....mane apemusi tokia niekine busena.....toks niekas niekas. Kur ta mano vieta pasaulyje...tikrai kazkas sumaise ir ne ten nutupde. Negaliu rasti saves pacios. O visi aplink tokie grazus protingi gudrus ismanantys. Kai pagalvoju mirti nenoriu. Bet kaip baisu galvoti apie gyvenima.

Vargšas bučkis. Viskas pažįstama. Nors su mirtimi man, turbūt, kitaip. Kažkodėl atrodo, kad bet kada galiu numirti. Ne nusižudyti, o būtent imti ir numirti. Aną sav. vos nenutrenkė einant per perėją. T.y., mirtinai ten nebuvo galimybės nutrenkti, bet mačiau vairuotojo išraišką. O aš nuėjau visai be emocijų. Taip įsisvajojau po kiek laiko, va, būčiau mirus. Vairuotojo pagailo, kad išsigando dėl nieko, o aš jaučiuosi viską baigus net nepradėjus. Nežinau ką čia turėčiau veikt. Šeima yra kažkas prieš mano prigimtį. Vienuolystė taip pat ne man. Darbas išvis tuštybė - beprasmybių beprasmybė. Savanoriauti nenoriu. Keliauti nebe. Nieko aš čia nenoriu ir neturiu ką veikt.
Skaitinėju po truputį ir bandau įteigt sau, kad NET IR AŠ pagal Dievo paveikslą ir panašumą. Bet tai skamba taip neįtikėtinai, kad įtikėti visai nesiseka.
Tu ne viena.
Papildyta:
Bet, žinot. Šiandienos mano ramybė ir po*uizmas dabar galvoju, gal ir AD teigiama pasekmė. Po*uizmas man nebūdingas ir esant visai sveiko proto. Todėl duokdie, kad čia AD.

pagal nusakyma netobulo, engiamo, nekenciamo, nuvertinamo saves/pasaulio/buties esti tas, nuo kurio tai nusakoma. nes jegu jo nebutu, neimanoma butu sitaip jaustis. tuomet viskas butu skaiciuojama ne nuo ten kur dabar, pagal kitus/kazka. aplinkiniai kiterijai yra paimami ir del to tai ivardinama, kaip blogai. nes jeigu butum cia vienas, negaletum lyginant su kazkuo tai ivertinti. o gal tavo savijauta yra norma?

visuomet yra iseitis. net jeigu ji ir galutine.

keista, kad siam kontekste, dar kazkam idomus kuno svoris.

nuo katro tasko atsispiriat? kazkur juk yra suvokimas apie gera gyvenima. jeigu ji istrynus, gal ir savasis nebebutu tokia kancia. nebent ta kancia, tai savo gyvenimo atspirtis.

Nu nesikeikiant. Tikrai ne norma. Gerai, kad gulėjau, kai perskaičiau. Taip, dar vieni tokie meteliai, kaip praeiti, galiu ir pamiršt kas man ten būdavo norma. Bet jolki polki. Dabar tai suvokiu, kad ne. Man norma yra kada noriu ir galiu šlaistytis po miestą, piešalioti nesąmones, nors ko nors norėti ir galėti. Lyginant, kadaise tikrai buvau panašesnė į tuos nelabai įvairius žmones Vilniaus gatvėse.
Aš tikrai norėčiau, kad tai nebūtų tapę norma. Tikiuosi, kad ne.

Kg 99, tarkim, įdomūs. Ar daug moterų pažįsti tiek sveriančių? Aš dabar negaliu prisimint. Tai, matyt, ne.

gyvenimas yra pilnas ivairoves, jame galima isbandyti begale patirciu ir jausmu. galima isgyventi save neimanomais budais, kuna priversti daryti, kas atrodo sunkai igyvendinama. jame daug staigmenu, keisciausiu pojuciu, neitiketinu isbandymu. kartais galima rinktis bus malonu ar skaudes. kartais fiziskai neimanoma iskesti tai ka perduoda luzusi galune/nosis/trukes apendicitas arba drugeliu dusulys pilve pagalvojus apie kita. galima patirst orgazma, galima ji suvaidint. buna, kad isgyveni kazkieno mirti skaitydamas paskutines knygos eilutes arba spoksai i parafininio karsto seimininka. gyvenimas gali buti pilnas. ir tiek pat tuscias. apniauktas rozine spalva nuo luzios nosies kraujo kuris issiliejo i akis. pats is saves yra niekas. kaip laikas nubrezus trajektorija nuo a iki b ir sugniauztas delne.

gyvenimo is esmes neverta gyventi. ir tiketis geresnio neverta, nes tai tik apgaule.

kg 99 man lygiai taip pat px kaip ir kg 59

Night, bet tu vilti matai? ka tu joje matai? blyn, ka tau kunigai sako, dievas cia tave baudzia, nepastebi ar kame reikalas? nu negali sitaip buti be pertrauku. man tave skauda skaityt. zinau, ir man buvo, labai blogai. bet jeigu taip butu buve tiek laiko, as jau buciau isdziuvus be zymes. tave kazkas prilaiko. turi prilaikyt, tikiuosi prilaiko. nes, kaip galima sitai pakelt.

atsiprasau uz save bet kartais atrodo istrenkciau tave afrikon kataliku misijon, sert ryziais suskius, girdyt is saukstu ir glostyt ju kunus. nebereiktu beprasmiam kioske sedet, ant kambario eurus det. as tikiu, tau butu geriau. galiausia visa savijauta griztu, nes tai kas tau yra ir yra esme. bet sitaip gyventi nereik. neverta realybej sitaip kentet.

Kaip man patinka cremaster mintys, dievinu. (Ech, ta vyno keliama euforija. O ryt savęs už tai nekęsiu. Turbūt.)

kg labai svarbu. Nes negražu ir nemalonu gi būt parše.

man atrodo, kad visi "depresikai" kazko laukia. nes jeigu nelauktu, tai ju nebebutu. ir jie turi daug kantrybes.

Yra many žmogiško instinkto, ala žmogui būdinga skęstant instinktyviai gelbėtis (nors gal be reikalo, kas žino).
Ko galiu tikėtis, tai ramybės viduj, kad nelaikytų, kaip tame jutūbiniam filmuke, dramblio dydžio šuo prispaudęs. Bet nežinau su ta viltim. Kaip tik jau kuris laikas toks jausmas, kad esu vos ne tikra invalidė. O gal jau ir tikra. Ir mano sąmonėj invalidu tapus virsmas į normalų lygu stebuklui.
Tiesą sakant, ateities neįsivaizduoju. Bet aš niekada nepakęsdavau planavimo. Tai dabar tuolab nei nefantazuoju.
Tarkim, kai ėjau su mergom aną sav. alaus, jau tai, kad ėjau, rodo daug. Bet jausmas, kaip iškastruoto katino, maždaug, ėjo patinas pas mergų, kai priėjo, suprato, kad kažko iš jų reikia, bet kažkas čia ne taip turi būt. Gal ne visai taip, bet pan.
Prilaiko tikėjimas gal labiausiai. Nors aš čia daug vapu apie tai, iš tikro nesu nei labai pamaldi, nei labai religinga. Bet viduj tą turiu, tik gal ne tiek, kiek norėčiau. Kai visai "nebestovi", tai, ko gero, 1 iš 2 pasirinkimų. Antras būtų, tarkim, šuolis iš 12a. Iki tilto abejoju, ar benueičiau ir ar norėčiau dėt tiek pastangų tam. Kaip bebūtų banalu, mano mama turi kažką magiško, kas mane tarytum pririša. Nors apie mano puikų gyvenimą žino gal 1/100. Bei ir šiaip kai kurie žmonės. Man svarbu žmonės: draugai, pažįstami, matyt, įsivaizduoju pasąmoningai, kad ir aš jiems. Nors tas mano santykis su žmonėm irgi, dabar dar labiau, bet ir visad buvo lengvai iškrypęs. Gal per gerai apie save galvoju, bet laikau save gan komunikabilia, lengvai susidraugaujančia ir šiaip draugiška persona. Bet tarytum žmones myliu, jie oj kokie svarbūs (kaip gi jie be manęs gyvens) bet iš per arti man jie lygu kalėjimui.

Aj.
Papildyta:

Ar tu manai, pati nk pan negalvoju? Dar ir kaip. Bet ne Afrika. Turbūt knietėtų nueit pas krokodilą į nasrus. Gamta ir lūšnos man gali būt, bet neilgiau 2dienų. Ir dar aš "rasistė". Ko gero, artimiau būtų Njujorke elgetaut. Nors ne. Elgetaujant, ko gero, irgi ne savo vietoj būsiu. NEŽINAU KO MAN REIK. Va kur visa esmė, ką nuolat vemiu.


Palyginus, tai taip dzin... Atmetus kelias diskomforto min./parą.

aj.

1 is 2. o kas pirmas? kas tam pirme? antra as jau uzskaiciau. o kas bus, kai mama mirs (ir ji mirs anksciau negu tu), kai jos magisko buvio nebeliks, ar niekas taves be jos nelaikys?
tu esi svarbiausias pasauly zmogus ir tik nuo taves visa tai skleidzias. nebus taves, nebus ir ju, tokiu, kokius tik tu sukurei. kadangi tau svarbus kiti - paziurek i juos.

aj

Rimtai... pries numetima sveriau 122kg,taip dziaugiaus kai numeciau 30,o db va-ataugimas is niekur.tai aciu dievui kad ne visi 30ataugo.