Depresija

Ir šitas sueis
Night, sakei, nėra nei vieno, kuris tiek ilgai gulėjęs būtų; aš gulėjau metus, diena iš dienos, tu bent į darbą nueini.


Gal geriau vežimaitis, mano vaizduotėj toks gražus jo vaizdas iškilo ir pavadinimas geras. O šiaip tu teisi, kad ir kaip būtų sunku, išbrist įmanoma. Čia jau aš iš savo patirties.

Ačiū už šitą klausimą. Visiems reikia pasijusti reikalingiems. Jei žmonėms nereikalingas, tai....reikalinga Tėvui? (Dievui)...bet pirmiausia turiu būti reikalinga pati sau, ania?

aš buvau savaitgalį vidinio išgydymo rekolekcijose (nors teko priverstinai būti ištrauktai iš ten į vieną dalyką)...daug verkiau, raudojau, meldžiausio, kaip moku.....prieš tai norėjau mirti, visiška neviltis.

nepagijau. ne. bet.... radau sau ten bibliotekėlėj maldų knygutę sergantiems. išsirašiau keletą maldų. skaičiau ir žliumbiau pabėgusi iš "paskaitos" į savo perpus padalintą "celę"....

žinot ką? kol ten buvau, kol neišplėšė manęs eiti į pasaulį...nejaučiau nerimo. man reikia saugumo, ramybės, mano visas vidus bijo pasaulio....nors, atrodo, nebijau, bet bijo. autobuse geriu raminamuosius. ir šiaip. labai sunku, bet atsirado viltis tai kančiai suteikti prasmę....daugiau pasitikėti.atsiduoti. ir labai labai raudoti, tai nors šiek tiek tam kartui padeda....kiek man daug ką reikia valyti iš savęs...kiek valysis dar....visą gyvenimą. kol plaks ta pavargusi širdis. su permušimais, netvarkingai, baugščiai, bet plaks.....kažkaip nebebijau, kad ji sustos....tada, tikiuosi, sugrįžti NAMO.
Papildyta:



aš tai suprantu šitą norą ir pyktį. mano vyre lygiai tas pats. kita meno sritis, bet esmė ta pati. įvairios sąjungos-sektos, "pateptieji", "miaaanas" ir t.t.
Papildyta:



aš net kirpykloj jaučiu nerimą dažnaio, nors einu į ją kartą per metus geriausiu atveju. kai buvo trumpi plaukai, tai dažniau, kirpčiukų nebeturiu, taio dzin...

plaukų nesidažau, žilų jau daug, o metų mažai...

rūbų naujų išvis neperku, kartą, du per metus pdrankėse apsilankau, įsigyju, ko trūksta...

nagų nelakuoju, kas yra manikiūras- nežinau

antakius kartą tvarkė ir dažė, prieš porą metų, norėčiau pakartot, nes atrodo baisūs, reti kažkokie....

baisiausia pas mane - oda, inkštirai, spuogeliai...bet neprisiverčiu nueiti pas kosmetologę valymui jau metai....čia pradėjau vaikščioti kartą per pusmetį, kai Septynkė rekomedavo pigią ir gerą kosmetologę, bet...išvalo ir nmano poros padidėjpo po to ir dar greičiau inkštirai atsiranda, tai ką, ne jau ne, ne mano kišenei eiti kas dvi savaites.

tai čia tikriausiai aš didžiausia nevala ir pochuistė išvaizdos atžvilgiu. rankinės naujos nesu pirksusi, vaikštau su kuprine, nes teb visi mano namai, knygos, knygos...

gal cremaster mane supras. dėl visų tų moteriškų ritualų nebuvimo?

*Būtent, pirmiausia turi būti reikalinga pati sau.
**Ne visą gyvenimą, puikiai žinau tą būseną ir gyvenimo baimę(ar pasaulio, kaip tu sakai), praėjau galybę terapijų ir kitokių būdų, dabar jau galiu ir pati sau padėti.
Septynstyge, sakei, kad dirbi viešą darbą, ar nebus tai nerimo priežastis? Tavęs nekamuoja socialinė fobija?

visą gyvenimą, tą žinau, nes priežastys gilios....atrodo, jau, jau, jau nieko ir neskauda viduj, bet kai daugybę metų buvo krauta ir teko atsiriboti, kai nebesuprata, ar išvis ką jaučiu jai, mamai, tai......

man sunku paaiškinti, manau, apskritai po visko, ką mačiau, jaučiuosi nesaugiai pasaulyje.....mano dabartinis stiprus nerimas davė vieną gerą dalyką - aš žymiai jautresnė kitiems žmonėms. gatvėj, autobuse, bet kur - anksčiau sugebėdavau (pasekmė visų nesąmonių) pratrūkti, rėkti, išsitaškyti patyrusi neteisybę kur, įstaigoj kokioj ar dar , o dabar....jaučiu meilę ir gailestį tiek bomžui, tiek gezui, tiek "durniems" besikeikiantiems paaugliams....

šiuo metu daug darbų, bet kažkodėl mokslai buvo to didžiulio nerimo įjungėjas....viešumo aš nebijau, tik, kai yra laabi blogai (tas nerimas nuveda iki depresijos, nevilties), tada jau tikrai nesinori viešumo, bet reikia. va ir dabar gegužė artėja, reikia galvoti, ruošti scenarijus, aš nežinau, kaip viską suspėt. man praktika į pabaigą, tuoj atvyks stebėti, vertinti, toliau šeštadienį univeran, darbą didelį paruošt, ten vietoje kitą darbą rašyt, vakare koncertas sūnui, pirmadieni, antradieni stebes, vertins mane, tada baigiamaji darba rasyt, tada tie visi darbai viesieji, tada vyras, vaikai, finansai....tada......jei buciau sveika, kaip anksciau, pavezciau tiek ri dar į akrtus daugiau. nes visad buvau veiklos zmogus, nuo vaikystes. bet daabr esu kitokia. ir laukiu nesulaukiu birzelio vidurio (baigiamji darba birzelio pardzioj gintis, bet pries tai ji parasyt reikia ), galvoju -isgyvensiu ar ne. o mano nerimas jau letinis, jau isisenejusi liga, po tragediju ir istisiniu stipriu stresu mano liga ir prasidejo nuo nerimo. iki tol nezinijau, kas tai per daiktas.

del socialines fobijos - as pajutau, akd pasidarriau labai pazeidziama, bijau buti nepriimta....tai pasireiske per sesija univere. as tik iejusi i pastata jau pradedu jausti nerima. kai po mokyklos baigimo mokiausi univere, to nebuvo.....apskritai pajutau, kad man baisu visi tie susiburimai, didesnes grupes zmoniu, ko anksciau nebuvo....nenoriu tokio "bendravimo", man 2-3 zmones maximumas. as apie svetimus, nepazistamus zmones. nors, kai lankiau kursus pries dvejus metus, to nebuvo. gal maziau oficialumo buvo....zodziu, kaip vaikas esu. toks nedrasus, ibaugintas vaikas, jautrus labai.

Kad aš kaip Septinstygė atrodyčiau, nesiskųsčiau.

Košmaras, kaip neramu ir noris miego.

nesiskundžiu, tik konstatuoju faktą. o kuo tu blogai atrodai? mano sudziuves veidas, metgams einant toliau trauksis, o tu grazi is veido ri siaip stilinga, jaunai atrodai....

įkaliau lexa, nerimas net čia skaitant ir rašant.

sutikčiau būti 15 kg storene (nuo nerimo dziustu), kad tik kas mano nerima paimtu.

gal kas nori keistis?
Papildyta:
vietoj to, kad daryciau darbus, cia sedziu. paskui mirsiu, kai nespesiu.

tuk, sirdele, tuk tuk, tuk, sirdele, del maneeeeeees....

kai pradedu rypauti sia dainele, vyars supranta, kad sirdi permusineja man, tai sake, tai blogiau nei bet kokie zodziai, nes ir jam neramu pasidaro. bandysiu nebedainuoti

iš visko sprendžiant, joms teks maišelis, kuriame jos tebeguli, nes kai kas neranda laiko ir noro jas pasodinti ir mintyse grožisi jomis, t.y. jų svogūnėliais ar tai šiaip ten kažkokiomis draiskanomis pro patrintą celofaną

vežimėliams ne nes jei būtų vežimėlis, tada ir gipsinio nykštuko reiktų, o tada šitas vaizdzialis mano kieme nebetoli:



o tada pažiūrėjus kas rytą į savo kiemą apipurkščiau arbata langus.

cremaster, pic of the day, anything?

Galbūt toks didžiulis krūvis ir sukelia tokią įtampą?
Man, beje, socialinės fobijos pradėjo ryškėti irgi universitete. Ir nepriimta būti labai bijojau. Dabar jau apmažėjo. Na nepriims, tai nepriims, vis tiek gi yra žmonių, kurie tave priima. O visiems patikti tiesiog neįmanoma.
Papildyta:

O aš norėčiau pamatyti tą vežimėlį su byrančiom pakalnutėm.

BS ko ta snieguole pas tave taip issiziojusi?

koonso bronzinis hulkas su vezimaiciu, visai nieko. tik pakalnutem anas reik pakeist.



steptynstyge, as deja uzsiimu visais tais kuno darbeliais. nes einu i darba, kuriame daug zmoniu. jeigu neiciau arba butu kitas pobudis, tai galeciau tuomet maisa uzsimetus sedet. nagu lakavimas, pesiojimasis, peckiojimasis ir kitos sadizmo formos man primena suknista socialini teatra, kuriame pasirinkau vaidinti, kad gauciau malonumu sekanciu uz siu vaidmenu.
viska sumazinau iki man pakeliamo lygio. ribas su idirbiu ir laiku galima praplesti.

ir dar, septinstyge, kaip tu ruosiesi dirbti ta darba kuriam dabar mokaisi, jeigu jau siam etape negali suvaldyti streso. o mokslas tera tik zaidimas.

tai aišku. jei gyveni be inksto ai irgi tampa tavo gyvenimo būdu. ar be kojos, ar be nervų. galima apie tai tiesiog nekalbėti, ignoruoti bet ar nuo to kas pasikeis. jei apie tai nekalbėsi ir kaip Night sako, nevemsi nereiškia kad to nebus.


mistikų mistika. nu kam aš patis au reikalinga

cremaster - dar labai gerai sodinti pakalnutes į guminius batus, arba į vazonus iš auto padangų !!!

Na, bet man to nebuvo anksčiau tokiose pačiose situacijose. Būna nerimas užeina ir be priežasties, kai nėra jokių krūvių....t.y. , priežastis būna, bet tokio storumo kaip labai plonas plaukas, vos įžvelgiamas plika akimi.




tai aš irgi nuolat einu į žmones, ir į sceną, etc, antakius bandau papešiot karts nuo karto, kai prisimenu ir kai veidrody pamatau, kad jau baisokai atrdoau, ypatingais atvejais uzmaskuoju pudra visa savo inkstiryna, o nagai man gerai trumpai nukirpti ir tiek, plaukai susristi arba palaidi ir su segtukais sone susegu, viskas. dziaugiuosi, kad dabar mano ejimas i viesuma labiau susijes su vaikais, tai ten toks kaukes mane zavi. uztenka kasytes susiristi.

as ta darba dirbau jau, kai esi pats sau seimininkas ir niekas taves netampo, kaip marionetes, nerimo nebuna. nebuciau isdirbus dvejus metus. beje, nexadu jo dirbti artimiausius penkerius metus, taciau galbut kazkada akzkur dirbisu, jei arsiu, kur patinka ir tinka, pasaukima turiu, gebu tai daryti, galbut savo kazka sukursiu, jei gyva busiu.

viskas yra tik zaidimas. tik liga ne. sveikam bunant joks zaidimas nesunku, as kuo puikiausiai su viskuo susitvarlkydavau, normalus jaudulys yra kas kita.

P.S.kaip aš kraupiai rašau, raides praleidžiu, apkeičiu

Noriu

Tobulos figuros
Gražių namų
Gražių plaukų
Mylinčio vyro
Megstamo darbo
Ir,kad vaikis manes klausytu,o ne nuo kojų nuvarytu,***** sugebėjo mano galva sutrenkti tarpduryje ,skaudėjo,ale neaisiu gi skustis,kas kudykis primušė.
Nesuprantu iš kur pas ji tiek jėgos,stumdo sau ramiausiai baldus,ant stalo užsikeberioja viena ranka laikydamasi,kartais,kaip bedžionėlės mama jaučiuosi

Laikysiuos dietos

Pas man galvoje,karts nuo karto minčių kova vykta,jos rekia tarpusavi,pagalvok apie mane pagalvok apie mane,kodėl ta tridienė tau taip pasakė,pagalvok apie citrinos nauda nu ir ką buna pasiduodu ir sedziu galvoju atsijungiu nuo pasaulio..kaip čia apie Tokius Stulbinančius dalykus nepamasčius
Vakar stebėjau kaip vaikas atidarinėja ir uždarinėja durys ir galvojau,kažin ką jis masto,kodėl jos atsidaro ir užsidaro.hm uždarai,o jos atsidaro vel uždarai atsidaro..atsidaro,atsidaro...