edasgi, jus tikrai medalio verta.
Svarstanciom, ar lipti i ta bendra gyvenima su vyru, pas kuri jau yra vaiku, -pasakyciau, kad ne

Bet tie patarimai tam ir yra, kad ju niekas neklausytu. Visko numatyti, pasimatuoti visu situaciju neimanoma. Charakterio ypatumai, finansiniai niunsai, kai jus tarkim norom nenorom turesit prisidet prie to vaiko gerbuvio, o mamele gali ir neprisideti, jei pas ja kokios nors egzistencines problemos uzgriuve. Dar plius ims maisytis papildomai svetimi zmones jusu gyvenime-kaip vaiko motina, seneliai. Jus galite nusistatyti nesikisimo pozicija i auklejimo klausimus, bet realiai nuo jusu niekas nenuima atsakomybes uz tuos vaikus kaip nuo suaugusiojo, kurio namuose jis gyvena. Jei mazas vaikas, tai viena, manau imanoma prisijaukinti ir gal pamilti, gal. Bet jei tai paauglys, neisivaizduoju. Galeciau parasyti is savos patirties daug ka, bet nesinori, kad ateitu cia kamuojamos kazkokiu problemu ar siaip hiper empatiskos moteriskes ir kapstytusi po gramatinius sakinius, nepamirsdamos pabarstyti kaip suduku "tave paliks, iseis, tu privalai bla bla".
Buvo kazkada faina tema "antruju zmonu klubas". Tada visiskai dar nebudama tokioj situacijoj pasiskaitydavau.
Zodziu, jei moteris neturinti savu vaiku, susideda su vyru, ju jau turinciu, problemos gyvenime neisvengiamos. Tokia mano nuomone. Nebent vyras laaabai laabai turtingas, gyvenime neegzistuoja absoliuciai jokiu buitiniu problemu, jus ant ranku nesioja, tada jo.

Ale taip nebuna.