QUOTE(so.am.i @ 2015 11 26, 13:00)
Sveikos, neseniai susimasčiau, ką galėtų reikšti mano sapnai ir kodėl jie būtent tokie. Esmė ta, kad karts nuo karto sapnuoju savo kaimą (anksčiau ten gyveno seneliai, bet jau daug metų ten yra tiesiog sodyba, kurioje vasarą apsilankau retai). Kliuva tai, kad tuose sapnuose savo kaimą regiu ne pačiame geriausiame kontekste. Visada sapnuojant kaimą ten mane persekioja kažkokia baimė, nerimas. Sapnuoju, kad ten vaidenasi arba bandom slėptis name nuo kažkokių užpuolikų, su siaubu traukiu ir rakinu duris, nes kažkas ateina. Jaučiu įtampą, baimę, siaubą sapnuose. Neigiamų emocijų kaime niekada nesu patyrusi, ten praleisdavau vaikystės vasaras, kol seneliai gyvi buvo, vasarą ten gera pabūti gamtoje. Bet kodėl tie sapnai tokio vienodo pobūdžio, kažkokie šiurpūs. Gal kuri turite paaiškinimą?
Labas. Jei mes patys turime daug minčių galvoje kas dieną, kažkokių neišspręstų rūpesčių, baimių (kad ir mažų), agresijos, nusivylimų ar pan., tai tas visas susipina mumyse ir išlenda per sapnus. Todėl mums po to ir atrodo, kad sapnai keisti, painūs, kodėl juose taip, o ne kitaip. Senelių namas tikriausiai labiausiai užsifiksavęs iš vaikystės, nes vaikystė toks laikas, kai daug kas mums įsirežia į atmintį ir lieka praktiškai iki gyvenimo galo. Juk ir psichologai dažnai dirbdami su žmogumi bando su juo grįžti į vaikystę, ieškoti ištakų tenais. Ir manau, kad tokiu būdu pas jus ir išlenda ta vaikystė sapnuose, tiksliau tas namas ir persipina su jūsų vidinėmis emocijomis, kurios užgniaužtos arba dalis jų ir dienomis išleidžiama.
Jei norite, kad tai liautųsi, tai turite atsikratyti realiame gyvenime negatyvo. Žinoma, tai labai sunku paimti taip ir mesti iš galvos, bet stengtis verta. Tada ir sapnai gražesni ateina