QUOTE(C10H12N2O @ 2015 07 06, 21:17)
Ačiū. Tik kad kas iš jo, dūšioj skauda man va db irgi. Kaip aš nuo to pavargau, ir ar kada tai baigsis...
Ačiū. Tik kad kas iš jo, dūšioj skauda man va db irgi. Kaip aš nuo to pavargau, ir ar kada tai baigsis...
Labas 
Man labiausiai padėjo pasikeitusios gyvenimo aplinkybės, konkrečiai, po ilgų ieškojimų gautas darbas, tada antroj vietoj vaistai ir trečioj, o gal tai pasekmė pirmų dviejų, bendravimas.
Su darbu nebegerai, esu apšmeižta ir nurašyta, dabar esu pasimetime ir blaškymesi tarp 1. nusiraminti, dirbti toliau, stengtis, kiek yra noro, vaidinti, kad nieko nenutiko ir 2. VĖL ieškotis kito darbo, vėl kristi į tą mėsmalę, palaidoti viltį, kad suradau nors laikiną ramią stotelę, kas liečia darbinę sritį. Nenoooriu plėstis, yra ir teigiamų, ir neigiamų aspektų, bet esmė, kad vėl purto nerimas ir vėl neigiamų emocijų pliūpsnį gavau.
Plius, turiu didelių abejonių dėl ateities su draugu
Irgi galiu užsimerkti ir apsimesti, kad viskas gerai, bet iš tikrųjų negerai Ir manau, kad neverta tikėtis, kad kas pasikeis, žmonės nesikeičia, juolab, kad pastarasis nemano, kad kažkas yra negerai, kad yra bėda... Sunku įsivaizduoti, kad pasiryžčiau išeiti... Nesugebėčiau. Turbūt taikstysiuos vardan išvengimo kurti kažką kažkada naujo su nežinia kuo ir kokiu ir ar išvis kuo nors... Baimės būti savarankiška. Išprotėčiau. Atsižvelgsiu į pliusus ir lauksiu, kol jau bus akivaizdžiau nei akivaizdu, kad jau laikas.
Yra ir teigiamų dalykų - vasara. Kol kas sekasi ja naudotis ir džiaugtis. Stengiuosi bendrauti, planuoti laisvalaikį. Nors ir tam yra kliuvinių. Ot, kokia aš optimistė
Atėjau ir prisidžiaugiau.
Man labiausiai padėjo pasikeitusios gyvenimo aplinkybės, konkrečiai, po ilgų ieškojimų gautas darbas, tada antroj vietoj vaistai ir trečioj, o gal tai pasekmė pirmų dviejų, bendravimas.
Su darbu nebegerai, esu apšmeižta ir nurašyta, dabar esu pasimetime ir blaškymesi tarp 1. nusiraminti, dirbti toliau, stengtis, kiek yra noro, vaidinti, kad nieko nenutiko ir 2. VĖL ieškotis kito darbo, vėl kristi į tą mėsmalę, palaidoti viltį, kad suradau nors laikiną ramią stotelę, kas liečia darbinę sritį. Nenoooriu plėstis, yra ir teigiamų, ir neigiamų aspektų, bet esmė, kad vėl purto nerimas ir vėl neigiamų emocijų pliūpsnį gavau.
Plius, turiu didelių abejonių dėl ateities su draugu
Irgi galiu užsimerkti ir apsimesti, kad viskas gerai, bet iš tikrųjų negerai Ir manau, kad neverta tikėtis, kad kas pasikeis, žmonės nesikeičia, juolab, kad pastarasis nemano, kad kažkas yra negerai, kad yra bėda... Sunku įsivaizduoti, kad pasiryžčiau išeiti... Nesugebėčiau. Turbūt taikstysiuos vardan išvengimo kurti kažką kažkada naujo su nežinia kuo ir kokiu ir ar išvis kuo nors... Baimės būti savarankiška. Išprotėčiau. Atsižvelgsiu į pliusus ir lauksiu, kol jau bus akivaizdžiau nei akivaizdu, kad jau laikas.Yra ir teigiamų dalykų - vasara. Kol kas sekasi ja naudotis ir džiaugtis. Stengiuosi bendrauti, planuoti laisvalaikį. Nors ir tam yra kliuvinių. Ot, kokia aš optimistė
Atėjau ir prisidžiaugiau.
Ojej, Deraramos. 
Man taip dėl tavęs ramiau buvo, nes rašydavai, kad su draugu viskas gerai. Darbas - ne žmogus, sutikti ten žmonės neretai būna labai jau laikini. O draugas... Dėl darbo laikykis, jei gali, gal laikini sunkumai?
Man taip dėl tavęs ramiau buvo, nes rašydavai, kad su draugu viskas gerai. Darbas - ne žmogus, sutikti ten žmonės neretai būna labai jau laikini. O draugas... Dėl darbo laikykis, jei gali, gal laikini sunkumai?
QUOTE(deraramos @ 2015 07 06, 22:21)
Plius, turiu didelių abejonių dėl ateities su draugu Irgi galiu užsimerkti ir apsimesti, kad viskas gerai, bet iš tikrųjų negerai Ir manau, kad neverta tikėtis, kad kas pasikeis, žmonės nesikeičia, juolab, kad pastarasis nemano, kad kažkas yra negerai, kad yra bėda... Sunku įsivaizduoti, kad pasiryžčiau išeiti... Nesugebėčiau. Turbūt taikstysiuos vardan išvengimo kurti kažką kažkada naujo su nežinia kuo ir kokiu ir ar išvis kuo nors... Baimės būti savarankiška. Išprotėčiau. Atsižvelgsiu į pliusus ir lauksiu, kol jau bus akivaizdžiau nei akivaizdu, kad jau laikas.
Irgi galiu užsimerkti ir apsimesti, kad viskas gerai, bet iš tikrųjų negerai Ir manau, kad neverta tikėtis, kad kas pasikeis, žmonės nesikeičia, juolab, kad pastarasis nemano, kad kažkas yra negerai, kad yra bėda... Sunku įsivaizduoti, kad pasiryžčiau išeiti... Nesugebėčiau. Turbūt taikstysiuos vardan išvengimo kurti kažką kažkada naujo su nežinia kuo ir kokiu ir ar išvis kuo nors... Baimės būti savarankiška. Išprotėčiau. Atsižvelgsiu į pliusus ir lauksiu, kol jau bus akivaizdžiau nei akivaizdu, kad jau laikas.o kas konkreciai su draugu negerai? manau, jeigu bijai iseiti, tai visada rasi priezasciu pasilikti. o kai vyrai kur kas prasciau jaucia visokius emocinius niuansus, tai todel (dar) ir nemato, kad kazkas tau blogai.
Seniau galėdavau paspringt darbu, db visai neturiu. 
Ryt turėsiu, bet db sėdžiu, kaip daunė. Sako, toks periodas, bet, kadangi jis neprognozuojamas, ar tik neprireiks naujo darbo ieškotis (čia kol kas tik mano pačios iošvada, bet...). 
Neduokdie. Nenoriu prisiminti senojo, bet ten per 4,5m nepamenu nei 1 dienos, kad neturėčiau ką veikt.
Kaip lieva būt pieška. Nu nesakysiu einu namo... Ta prasme, pasakyt galiu, bet nežinau kaip reaguotų ir ar nebus pretekstas po to priekaištams, jei neduokdie kas ne taip. Penkt. tai paleido į laisvę anksčiau neprašyti ir iki namų pametėjo. Šian ir prasižiot ta tema bijočiau - ofise razborkės. Tik, ačiūdie, prie to projekto, kur kažkokie nesklandumai, aš savo gražiai raudonai lakuotų nagučių neprikišus. 
Nors kartą. 
Ryt turėsiu, bet db sėdžiu, kaip daunė. Sako, toks periodas, bet, kadangi jis neprognozuojamas, ar tik neprireiks naujo darbo ieškotis (čia kol kas tik mano pačios iošvada, bet...). Neduokdie. Nenoriu prisiminti senojo, bet ten per 4,5m nepamenu nei 1 dienos, kad neturėčiau ką veikt. Kaip lieva būt pieška.
Nu nesakysiu einu namo... Ta prasme, pasakyt galiu, bet nežinau kaip reaguotų ir ar nebus pretekstas po to priekaištams, jei neduokdie kas ne taip. Penkt. tai paleido į laisvę anksčiau neprašyti ir iki namų pametėjo. Šian ir prasižiot ta tema bijočiau - ofise razborkės. Tik, ačiūdie, prie to projekto, kur kažkokie nesklandumai, aš savo gražiai raudonai lakuotų nagučių neprikišus. Nors kartą.
QUOTE(Night13 @ 2015 07 07, 12:48)
Seniau galėdavau paspringt darbu, db visai neturiu. Ryt turėsiu, bet db sėdžiu, kaip daunė. Sako, toks periodas, bet, kadangi jis neprognozuojamas, ar tik neprireiks naujo darbo ieškotis (čia kol kas tik mano pačios iošvada, bet...). Neduokdie. Nenoriu prisiminti senojo, bet ten per 4,5m nepamenu nei 1 dienos, kad neturėčiau ką veikt.
Kaip lieva būt pieška. Nu nesakysiu einu namo... Ta prasme, pasakyt galiu, bet nežinau kaip reaguotų ir ar nebus pretekstas po to priekaištams, jei neduokdie kas ne taip. Penkt. tai paleido į laisvę anksčiau neprašyti ir iki namų pametėjo. Šian ir prasižiot ta tema bijočiau - ofise razborkės. Tik, ačiūdie, prie to projekto, kur kažkokie nesklandumai, aš savo gražiai raudonai lakuotų nagučių neprikišus. Nors kartą.
Ryt turėsiu, bet db sėdžiu, kaip daunė. Sako, toks periodas, bet, kadangi jis neprognozuojamas, ar tik neprireiks naujo darbo ieškotis (čia kol kas tik mano pačios iošvada, bet...). Neduokdie. Nenoriu prisiminti senojo, bet ten per 4,5m nepamenu nei 1 dienos, kad neturėčiau ką veikt. Kaip lieva būt pieška.
Nu nesakysiu einu namo... Ta prasme, pasakyt galiu, bet nežinau kaip reaguotų ir ar nebus pretekstas po to priekaištams, jei neduokdie kas ne taip. Penkt. tai paleido į laisvę anksčiau neprašyti ir iki namų pametėjo. Šian ir prasižiot ta tema bijočiau - ofise razborkės. Tik, ačiūdie, prie to projekto, kur kažkokie nesklandumai, aš savo gražiai raudonai lakuotų nagučių neprikišus. Nors kartą. ko tu pergyveni. as vasara isvis neturiu ka veikti darbe. uzsiimk savais reikalasi. kokia pdf knyga paskaityk ar ka. neimk i galva. nu dar gali pasiprasyti darbo, kad duotu.
QUOTE(C10H12N2O @ 2015 07 07, 14:03)
ko tu pergyveni. as vasara isvis neturiu ka veikti darbe. uzsiimk savais reikalasi. kokia pdf knyga paskaityk ar ka. neimk i galva. nu dar gali pasiprasyti darbo, kad duotu.
Pergyvenu, nes vien už sėdėjimą nieks man nemokės. Mano sritis - nebloga šaraškino kontora: juodi atlygiai ir pan. Kartu su savininkais sėdžiu, tai pasikalbu ką čia nuveikus. Realaus darbo šian turėjau gal porą val. Razborkės vyksta toliau. Stengiuos be reikalo nemirksėt.
Jei galėčiau nete sėdėt, nesiskųsčiau, bet kad didžiausią mano ekraną direktorienė puikiai mato, tai įlendu nebent į neutralius psl. Perpiet pagyrė mano sijoną, tai nžn. kas mane traukė už liežuvio. Pasakiau, kad reikia juk kažkaip užsidirbt.
Gavau renginio reklamą. Tai įdedu ir jums, nors pati žiūriu skeptiškai
http://mandala-festival.lt/izanga-1
http://mandala-festival.lt/izanga-1
Night, ramiai man rodos, vasaros gi pats įkarštis, dar tos šventės, turbūt visi planuoja rimčiau darbus kai pailsės. Bus tų darbų tikrai, pora laisvesnių dienų tai visai nieko tokio.
Pas mus panašiai buvo po euro įvedimo, buvau pratus kad reikia nuolat prametinėt darbus, po turbūt du ar tris mėnesius buvo nepakankamai.
Pas mus panašiai buvo po euro įvedimo, buvau pratus kad reikia nuolat prametinėt darbus, po turbūt du ar tris mėnesius buvo nepakankamai.
QUOTE(Daniella @ 2015 07 07, 19:03)
Night, ramiai man rodos, vasaros gi pats įkarštis, dar tos šventės, turbūt visi planuoja rimčiau darbus kai pailsės. Bus tų darbų tikrai, pora laisvesnių dienų tai visai nieko tokio.
Pas mus panašiai buvo po euro įvedimo, buvau pratus kad reikia nuolat prametinėt darbus, po turbūt du ar tris mėnesius buvo nepakankamai.
Pas mus panašiai buvo po euro įvedimo, buvau pratus kad reikia nuolat prametinėt darbus, po turbūt du ar tris mėnesius buvo nepakankamai.
Nu gal... Jie nepanikuoja. Be to, gyvuoja kartu su LT nepriklausomybe.
Bet, va, kaip su šlamančiais bus... Nepastipsiu, bet, atrodo, ir patirties turiu, ir pakankamai myliu tą darbą (kiek tos meilės nuo juodų minčių lieka), bet ar nepakankamai, ar kas čia, nesuprantu... Kaip žinia, nelabai ko noriu, jei ką perku, tai per prievartą ruošiuosi ruošiuosi ruošiuosi, kol ištaikau momentą, kai dūšioj ramiau, arba kai jau visai, pvz., batai kiauri, tada šiaip taip. Tiek, kad negaminu namie. Tai ėdesys ir nuoma. Ir vis tiek tie grašiai į balansą nesusiveda. Nu kažkaip ir skaudu, ir man to paties nerimo pasėja dar daugiau - gi nesaugumo jausmas įsijungia.
Dėl darbo - kentėsiu kol kas, nedraskysiu akių, ne mano būdui, nors galėčiau ir būtų už ką. Netgi teisiškai. Bet ką tas reiškia šiais laikais... Tik sau bėdos prisidaryčiau. Tiek tik, kad ateities ir šiame darbe, aiškiai matau, kad nebus, vis tiek anksčiau ar vėliau reikės keisti. Nemiela visai man ten dabar pasidarė, nors visai neseniai dar buvo visai gut, patogiai sau sėdėjau, per daug nesiplėšydama, taip man reikėjo to saugumo ir stabilumo, ramybės.
Dėl draugo - tai viena iš tų priežasčių, kurias moterys mini, kai sako, kad niekada netoleruočiau, bet realiai susidūrus toleruoja ir gyvena su tuo, bando pateisinti...
Dėl draugo - tai viena iš tų priežasčių, kurias moterys mini, kai sako, kad niekada netoleruočiau, bet realiai susidūrus toleruoja ir gyvena su tuo, bando pateisinti...
Na aš tik vieną priežastį gebu sugalvoti, "kur visos sako, kad netoleruotų". Ok. Antrą sugalvojau, bet, manau, ne ta...
Žinau, kad nepaguosiu, bet, Deraramos, tikiu, kad tau tas pusmetis be darbo buvo atsitiktinumas. Gal toks laikas išpuolė - dar tas euras, šventės, planetos, pilnatys, atsitiktinės sėkmės trūkumas ir viskas kartu. Nu, išrankumas, gal taip pat ne paskutinėj vietoj.
Tavo atveju kaupias patirtis, juk ir tai labai gerai.
Kaip tik guliu išsižergus (kažkodėl taip geriau galvojas, nors princo įšokančio į lovą nelaukiu) ir galvoju ką ne taip pati darau kas liečia darbą. Vienintelė mintis - PER MAŽAI MYLIU. Kažkada, kai sudegė tėvų namas naktį ir mes VOS nesudegėm su juo taip pat, pagalvojau tą patį - PER MAŽAI MYLĖJAU TUOS NAMUS.
Nors aš nežinau, ar tokie dalykai, kaip darbas, verti labai daug dūšios. Jau šiek tiek nugyvenau, ir žinau, kad tai taip laikina... Labai užstrigo, kai tėtis iškeliavo anapilin, kur dirbau, direktorius su buhaltere man skambino ir rašė SMS` us su klausimais, kur atvažiuoti, nes NORI. Gal negražiai pasielgiau, bet neatsiliepinėjau, tik viskam baigusis padėkojau. Dėmesį parodė, oficialią užuojautą, bet iš to darbo greit išėjau. Nors bendravau tada su jais, bet kas man tie žmonės dabar... Jau po pusmečio išėjus daugiau nieko apie juos niekada negirdėjau. Vadinas, gal tas darbas ir turi būt toj smegenų daly, kur sudėti laikini dalykai - kvepiantys ir pikti praeiviai/kaimynai/pirmos klasės draugai/egzaminuotojai/duonos pardavėjai ir pan.
Sorry, už lyrinius nukrypimus. Vėl imu apsivemt žodžiais.
Ok. Antrą sugalvojau, bet, manau, ne ta... Žinau, kad nepaguosiu, bet, Deraramos, tikiu, kad tau tas pusmetis be darbo buvo atsitiktinumas. Gal toks laikas išpuolė - dar tas euras, šventės, planetos, pilnatys, atsitiktinės sėkmės trūkumas ir viskas kartu. Nu, išrankumas, gal taip pat ne paskutinėj vietoj.
Tavo atveju kaupias patirtis, juk ir tai labai gerai.
Kaip tik guliu išsižergus (kažkodėl taip geriau galvojas, nors princo įšokančio į lovą nelaukiu) ir galvoju ką ne taip pati darau kas liečia darbą. Vienintelė mintis - PER MAŽAI MYLIU. Kažkada, kai sudegė tėvų namas naktį ir mes VOS nesudegėm su juo taip pat, pagalvojau tą patį - PER MAŽAI MYLĖJAU TUOS NAMUS.
Nors aš nežinau, ar tokie dalykai, kaip darbas, verti labai daug dūšios. Jau šiek tiek nugyvenau, ir žinau, kad tai taip laikina... Labai užstrigo, kai tėtis iškeliavo anapilin, kur dirbau, direktorius su buhaltere man skambino ir rašė SMS` us su klausimais, kur atvažiuoti, nes NORI. Gal negražiai pasielgiau, bet neatsiliepinėjau, tik viskam baigusis padėkojau. Dėmesį parodė, oficialią užuojautą, bet iš to darbo greit išėjau. Nors bendravau tada su jais, bet kas man tie žmonės dabar... Jau po pusmečio išėjus daugiau nieko apie juos niekada negirdėjau. Vadinas, gal tas darbas ir turi būt toj smegenų daly, kur sudėti laikini dalykai - kvepiantys ir pikti praeiviai/kaimynai/pirmos klasės draugai/egzaminuotojai/duonos pardavėjai ir pan.
Sorry, už lyrinius nukrypimus. Vėl imu apsivemt žodžiais.
