Aš sugalvojau penkias iš tų netoleruotinų... iš jų vieną gal patoleruočiau, kitų nea... Bet visos tokios rimtos... Gal deraramos kokią švelnesnę turi omeny, kaip nevalyvumas arba koks labai vyriškas hobis.
Aj nežinau, kažkaip gal darbas toks dalykais, kai tuo metu į jį turi įdėt širdį, o paskui jau į kitą reikia idėt. Ne japonai gi mes, kur nuo lopšio iki kasto toj pačioj įmonej.
QUOTE(Daniella @ 2015 07 08, 00:19)
Aš sugalvojau penkias iš tų netoleruotinų... iš jų vieną gal patoleruočiau, kitų nea... Bet visos tokios rimtos... Gal deraramos kokią švelnesnę turi omeny, kaip nevalyvumas arba koks labai vyriškas hobis.
Aj nežinau, kažkaip gal darbas toks dalykais, kai tuo metu į jį turi įdėt širdį, o paskui jau į kitą reikia idėt. Ne japonai gi mes, kur nuo lopšio iki kasto toj pačioj įmonej.
Aj nežinau, kažkaip gal darbas toks dalykais, kai tuo metu į jį turi įdėt širdį, o paskui jau į kitą reikia idėt. Ne japonai gi mes, kur nuo lopšio iki kasto toj pačioj įmonej.
Kažin, ar dėl nevalyvumo moterys sako, kad netoleruos.
Tiesą sakant, man pačiai atrodo, kad taip visai visai visai aš tik smurto netoleruočiau, bet vis tiek manau, kad ne tai turėjo omeny...
Žinai, man toks jausmas kartais, kad ten užpakalį, ne širdį reikia dėt.
Tas ir daug kam patinka, ir galvos neskauda tada. O šiaip teisingai sakai, bet aš įsivaizduodavau, kad darbas turėtų būt bent kažkiek kaip pašaukimas. Čia liečia ne fizinį darbą, žinoma. Tarytum tada ir triūsas produktyvesnis, ir realizacija, ir apsauga nuo išprotėjimo, visapusė nauda ir visoks kitoks gėris. Bandau įsivaizduot, kaip galėčiau būt kokia administratore. Galėt tai galėčiau, bet aš neabejoju, kad man taip įsiįkyrėtų, kad psichuškėj atsidurčiau dar dažniau. Man rodos aš kliedžiu. Tai metas miegot. Gal prieš tai galvą į grindis dar padaužysiu..
QUOTE(Night13 @ 2015 07 07, 17:23)
Perpiet pagyrė mano sijoną, tai nžn. kas mane traukė už liežuvio. Pasakiau, kad reikia juk kažkaip užsidirbt. 
QUOTE(deraramos @ 2015 07 07, 22:36)
Dėl darbo - kentėsiu kol kas, nedraskysiu akių, ne mano būdui, nors galėčiau ir būtų už ką. Netgi teisiškai. Bet ką tas reiškia šiais laikais... Tik sau bėdos prisidaryčiau. Tiek tik, kad ateities ir šiame darbe, aiškiai matau, kad nebus, vis tiek anksčiau ar vėliau reikės keisti. Nemiela visai man ten dabar pasidarė, nors visai neseniai dar buvo visai gut, patogiai sau sėdėjau, per daug nesiplėšydama, taip man reikėjo to saugumo ir stabilumo, ramybės.
Dėl draugo - tai viena iš tų priežasčių, kurias moterys mini, kai sako, kad niekada netoleruočiau, bet realiai susidūrus toleruoja ir gyvena su tuo, bando pateisinti...
Dėl draugo - tai viena iš tų priežasčių, kurias moterys mini, kai sako, kad niekada netoleruočiau, bet realiai susidūrus toleruoja ir gyvena su tuo, bando pateisinti...
darbe bekentėdama ieškokis kito. Kai turėsi kur išeit, išeisi.
dėl draugo,tai moterys skirtingos. manau, vienetai yra situaciju, kur visos be išimties netoleruotų, visa kita svarbu tiek, kaip poroje jauciasi skirtingi zmones. gal tau padėtų ši grupė, sprendžiant iš to, kad esi smarkiai prisirišusi prie žmogaus, kuriame kažkas labai netenkina.
QUOTE(Night13 @ 2015 07 07, 23:51)
Na aš tik vieną priežastį gebu sugalvoti, "kur visos sako, kad netoleruotų". Ok. Antrą sugalvojau, bet, manau, ne ta...
Žinau, kad nepaguosiu, bet, Deraramos, tikiu, kad tau tas pusmetis be darbo buvo atsitiktinumas. Gal toks laikas išpuolė - dar tas euras, šventės, planetos, pilnatys, atsitiktinės sėkmės trūkumas ir viskas kartu. Nu, išrankumas, gal taip pat ne paskutinėj vietoj.
Tavo atveju kaupias patirtis, juk ir tai labai gerai.
Kaip tik guliu išsižergus (kažkodėl taip geriau galvojas, nors princo įšokančio į lovą nelaukiu) ir galvoju ką ne taip pati darau kas liečia darbą. Vienintelė mintis - PER MAŽAI MYLIU. Kažkada, kai sudegė tėvų namas naktį ir mes VOS nesudegėm su juo taip pat, pagalvojau tą patį - PER MAŽAI MYLĖJAU TUOS NAMUS.
Nors aš nežinau, ar tokie dalykai, kaip darbas, verti labai daug dūšios. Jau šiek tiek nugyvenau, ir žinau, kad tai taip laikina... Labai užstrigo, kai tėtis iškeliavo anapilin, kur dirbau, direktorius su buhaltere man skambino ir rašė SMS` us su klausimais, kur atvažiuoti, nes NORI. Gal negražiai pasielgiau, bet neatsiliepinėjau, tik viskam baigusis padėkojau. Dėmesį parodė, oficialią užuojautą, bet iš to darbo greit išėjau. Nors bendravau tada su jais, bet kas man tie žmonės dabar... Jau po pusmečio išėjus daugiau nieko apie juos niekada negirdėjau. Vadinas, gal tas darbas ir turi būt toj smegenų daly, kur sudėti laikini dalykai - kvepiantys ir pikti praeiviai/kaimynai/pirmos klasės draugai/egzaminuotojai/duonos pardavėjai ir pan.
Sorry, už lyrinius nukrypimus. Vėl imu apsivemt žodžiais.
Ok. Antrą sugalvojau, bet, manau, ne ta... Žinau, kad nepaguosiu, bet, Deraramos, tikiu, kad tau tas pusmetis be darbo buvo atsitiktinumas. Gal toks laikas išpuolė - dar tas euras, šventės, planetos, pilnatys, atsitiktinės sėkmės trūkumas ir viskas kartu. Nu, išrankumas, gal taip pat ne paskutinėj vietoj.
Tavo atveju kaupias patirtis, juk ir tai labai gerai.
Kaip tik guliu išsižergus (kažkodėl taip geriau galvojas, nors princo įšokančio į lovą nelaukiu) ir galvoju ką ne taip pati darau kas liečia darbą. Vienintelė mintis - PER MAŽAI MYLIU. Kažkada, kai sudegė tėvų namas naktį ir mes VOS nesudegėm su juo taip pat, pagalvojau tą patį - PER MAŽAI MYLĖJAU TUOS NAMUS.
Nors aš nežinau, ar tokie dalykai, kaip darbas, verti labai daug dūšios. Jau šiek tiek nugyvenau, ir žinau, kad tai taip laikina... Labai užstrigo, kai tėtis iškeliavo anapilin, kur dirbau, direktorius su buhaltere man skambino ir rašė SMS` us su klausimais, kur atvažiuoti, nes NORI. Gal negražiai pasielgiau, bet neatsiliepinėjau, tik viskam baigusis padėkojau. Dėmesį parodė, oficialią užuojautą, bet iš to darbo greit išėjau. Nors bendravau tada su jais, bet kas man tie žmonės dabar... Jau po pusmečio išėjus daugiau nieko apie juos niekada negirdėjau. Vadinas, gal tas darbas ir turi būt toj smegenų daly, kur sudėti laikini dalykai - kvepiantys ir pikti praeiviai/kaimynai/pirmos klasės draugai/egzaminuotojai/duonos pardavėjai ir pan.
Sorry, už lyrinius nukrypimus. Vėl imu apsivemt žodžiais.
niekada taip negalvok
daug kas nuo taves nepriklauso. reiktu išmokti tai paleisti (kad ir kaip lengva tai pasakyti.... ). su darbu as manau taip, turi buti abipuse meile. turi darbas tau patikti, tada galesi ideti sirdi i ji.
QUOTE(C10H12N2O @ 2015 07 08, 08:58)
su darbu as manau taip, turi buti abipuse meile. turi darbas tau patikti, tada galesi ideti sirdi i ji.
Aš nežinau, ar ta abipusė galima. Anksčiau, ar vėliau, išlenda, kas savininkams/direktoriams neįtinka. Kur dar klaidos...
Aš be fantazijos, bet, įsivaizduoju, kad tai, ką aš veikiu, man gan tinka. Ir įsivaizduoju, kad myliu. Nors su klientais man tikrai žiauriai sunku. Visa laimė, kad gyvai jų šiais laikais matyt per daug nereik, daug kas netu sutvarkoma. Kantrybės turiu, bet mane labai vargina ilgi pokalbiai, o ir žmonių kokių būna... Jei nedirbčiau su jais, nei nepagalvočiau, kad ant svieto tokių esama. Būna įkyrių, būna nesveikai dėmesio reikalaujančių, būna labai labai smulkmeniškų.
Nors iš tikro, mano akim, tokį darbą dirba ir daug nekomunikabilesni žmonės, nei aš. Aš kažkaip moku su jais bendrą kalbą rast, nors būna, kad sukandus dantis tą darau.
Tipo, galiu vemt kiek noriu, vis tiek neskaitysit ir nekalbėsit. Nu ir taip jums ir reikia. 
Tikiuos, Mėja kanopėlių neužvertė.
Nenoriu miegot, bet net ir nenoriu norėt šiandien. Per greit čia vėl į tą darbą. Nieko ten labai blogo, ir darbo bent artimiausiu metu turėsiu pakankamai. Bet įsidarbinus rašiau minusus ir viskas pasitvirtino. Tik savininkai geresni, nei maniau, bet čia kas liečia žmogiškus faktorius. Piniginė pusė nori nenori neramina - nu žiauriai nesaugu ir nestabilu. Aš tikrai noriu nusiraut plaukus. Toks jausmas, kad man tiesiog nesiseka su tuo.
O dar Šmaikštuolis...
Šiaip dabar ramiau, nei prieš kokius 4mėn., net nėr ką lygint, bet, toks jausmas, kiek susiėmiau, daugiau nebepajėgsiu...
Tikiuos, Mėja kanopėlių neužvertė.
Nenoriu miegot, bet net ir nenoriu norėt šiandien. Per greit čia vėl į tą darbą. Nieko ten labai blogo, ir darbo bent artimiausiu metu turėsiu pakankamai. Bet įsidarbinus rašiau minusus ir viskas pasitvirtino.
Tik savininkai geresni, nei maniau, bet čia kas liečia žmogiškus faktorius. Piniginė pusė nori nenori neramina - nu žiauriai nesaugu ir nestabilu. Aš tikrai noriu nusiraut plaukus. Toks jausmas, kad man tiesiog nesiseka su tuo. O dar Šmaikštuolis...
Šiaip dabar ramiau, nei prieš kokius 4mėn., net nėr ką lygint, bet, toks jausmas, kiek susiėmiau, daugiau nebepajėgsiu...
QUOTE(Night13 @ 2015 07 08, 23:58)
Tipo, galiu vemt kiek noriu, vis tiek neskaitysit ir nekalbėsit. Nu ir taip jums ir reikia.
Tikiuos, Mėja kanopėlių neužvertė.
Nenoriu miegot, bet net ir nenoriu norėt šiandien. Per greit čia vėl į tą darbą. Nieko ten labai blogo, ir darbo bent artimiausiu metu turėsiu pakankamai. Bet įsidarbinus rašiau minusus ir viskas pasitvirtino. Tik savininkai geresni, nei maniau, bet čia kas liečia žmogiškus faktorius. Piniginė pusė nori nenori neramina - nu žiauriai nesaugu ir nestabilu. Aš tikrai noriu nusiraut plaukus. Toks jausmas, kad man tiesiog nesiseka su tuo.
O dar Šmaikštuolis...
Šiaip dabar ramiau, nei prieš kokius 4mėn., net nėr ką lygint, bet, toks jausmas, kiek susiėmiau, daugiau nebepajėgsiu...
Tikiuos, Mėja kanopėlių neužvertė.
Nenoriu miegot, bet net ir nenoriu norėt šiandien. Per greit čia vėl į tą darbą. Nieko ten labai blogo, ir darbo bent artimiausiu metu turėsiu pakankamai. Bet įsidarbinus rašiau minusus ir viskas pasitvirtino.
Tik savininkai geresni, nei maniau, bet čia kas liečia žmogiškus faktorius. Piniginė pusė nori nenori neramina - nu žiauriai nesaugu ir nestabilu. Aš tikrai noriu nusiraut plaukus. Toks jausmas, kad man tiesiog nesiseka su tuo. O dar Šmaikštuolis...
Šiaip dabar ramiau, nei prieš kokius 4mėn., net nėr ką lygint, bet, toks jausmas, kiek susiėmiau, daugiau nebepajėgsiu...
Gyva...bet šiknoj sedinti...
QUOTE(Night13 @ 2015 07 08, 20:50)
Aš nežinau, ar ta abipusė galima. Anksčiau, ar vėliau, išlenda, kas savininkams/direktoriams neįtinka. Kur dar klaidos...
Aš be fantazijos, bet, įsivaizduoju, kad tai, ką aš veikiu, man gan tinka. Ir įsivaizduoju, kad myliu. Nors su klientais man tikrai žiauriai sunku. Visa laimė, kad gyvai jų šiais laikais matyt per daug nereik, daug kas netu sutvarkoma. Kantrybės turiu, bet mane labai vargina ilgi pokalbiai, o ir žmonių kokių būna... Jei nedirbčiau su jais, nei nepagalvočiau, kad ant svieto tokių esama. Būna įkyrių, būna nesveikai dėmesio reikalaujančių, būna labai labai smulkmeniškų.
Nors iš tikro, mano akim, tokį darbą dirba ir daug nekomunikabilesni žmonės, nei aš. Aš kažkaip moku su jais bendrą kalbą rast, nors būna, kad sukandus dantis tą darau.
Aš be fantazijos, bet, įsivaizduoju, kad tai, ką aš veikiu, man gan tinka. Ir įsivaizduoju, kad myliu. Nors su klientais man tikrai žiauriai sunku. Visa laimė, kad gyvai jų šiais laikais matyt per daug nereik, daug kas netu sutvarkoma. Kantrybės turiu, bet mane labai vargina ilgi pokalbiai, o ir žmonių kokių būna... Jei nedirbčiau su jais, nei nepagalvočiau, kad ant svieto tokių esama. Būna įkyrių, būna nesveikai dėmesio reikalaujančių, būna labai labai smulkmeniškų.
Nors iš tikro, mano akim, tokį darbą dirba ir daug nekomunikabilesni žmonės, nei aš. Aš kažkaip moku su jais bendrą kalbą rast, nors būna, kad sukandus dantis tą darau.
o tu intravertė? gal tau nelabai tinka dirbti su zmonemis, klientais? ar tai neprisideda kaip papildomas stresas?
man visai idomu, kaip tu rasai .
QUOTE(C10H12N2O @ 2015 07 09, 09:39)
o tu intravertė? gal tau nelabai tinka dirbti su zmonemis, klientais? ar tai neprisideda kaip papildomas stresas?
man visai idomu, kaip tu rasai .
man visai idomu, kaip tu rasai .
Nežinau, ar galima tikėt testais, bet ant ribos aš. Apie tam tikrus dalykus gyvai nekalbu, bet šiaip su artimais, sau mielais žmonėm nesu uždara, nekomunikuojanti. Tai iš rašliavos ir matos, turbūt. Nors gyvai tą patį gal kitais žodžiais pateikčiau, gal net pusiau, atseit, šmaikščiai, kad ir apie kančią.
O va į klientus nemoku žiūrėt labai lengvai. Ir seniau nemokėjau, dabar dar sėdžiu su savininkais, tai nemanau, kad jie visai nesiklauso kaip bendrauju. Negaliu sakyt, kad stresas. Man tiesiog sunku.
QUOTE(Daniella @ 2015 07 08, 00:19)
Aš sugalvojau penkias iš tų netoleruotinų... iš jų vieną gal patoleruočiau, kitų nea... Bet visos tokios rimtos... Gal deraramos kokią švelnesnę turi omeny, kaip nevalyvumas arba koks labai vyriškas hobis.
Aj nežinau, kažkaip gal darbas toks dalykais, kai tuo metu į jį turi įdėt širdį, o paskui jau į kitą reikia idėt. Ne japonai gi mes, kur nuo lopšio iki kasto toj pačioj įmonej.
Aj nežinau, kažkaip gal darbas toks dalykais, kai tuo metu į jį turi įdėt širdį, o paskui jau į kitą reikia idėt. Ne japonai gi mes, kur nuo lopšio iki kasto toj pačioj įmonej.
Begalės dalykų gali būti netoleruotini, jei tai yra kraštutinės kažkokių savybių išraiškos.
O jei pagal budizmą - neprisirišt prie nieko? Šustrai būtų, jeigu taip sugebėt.
Ir aš sugalvoju bent 5 netoleruotinas priežastis, dėl kurių moterys turėtų palikti vyrus, bet kaip ir Night galiu išskirti tik 1-2, dėl kurių net nesusimąstyčiau (dabar taip atrodo), ar likti. Taigi maniškio patenka tarp tų kitų 3-jų Nors kai išsakiau didelį nepasitenkinimą tuo, atrodo, lyg ir stengiasi, nors bėda tame, kad jis pats problemos tame nemato...
Užsirašiau po ilgos pertraukos (3 mėn.) pas psichiatrę, nebegaliu susitvarkyti su nerimu ir panikos priepuoliais darbe, pastoviai panikuoju, matau ženklus, dėl kurių neva man reikia sunerimti ir davai panikuoti ir drebėti, kad net oro neina įkvėpti... Išoriškai irgi išsiduodu, stresinėje situacijoje niekaip nesugebu kalbėti nors kiek ramiu ir neverksmingu balsu, nedrebėti, nesigūžti ir neprišnekėti nesąmonių
Nors kai išsakiau didelį nepasitenkinimą tuo, atrodo, lyg ir stengiasi, nors bėda tame, kad jis pats problemos tame nemato...Užsirašiau po ilgos pertraukos (3 mėn.) pas psichiatrę, nebegaliu susitvarkyti su nerimu ir panikos priepuoliais darbe, pastoviai panikuoju, matau ženklus, dėl kurių neva man reikia sunerimti ir davai panikuoti ir drebėti, kad net oro neina įkvėpti... Išoriškai irgi išsiduodu, stresinėje situacijoje niekaip nesugebu kalbėti nors kiek ramiu ir neverksmingu balsu, nedrebėti, nesigūžti ir neprišnekėti nesąmonių
QUOTE(deraramos @ 2015 07 09, 22:18)
Ir aš sugalvoju bent 5 netoleruotinas priežastis, dėl kurių moterys turėtų palikti vyrus, bet kaip ir Night galiu išskirti tik 1-2, dėl kurių net nesusimąstyčiau (dabar taip atrodo), ar likti. Taigi maniškio patenka tarp tų kitų 3-jų Nors kai išsakiau didelį nepasitenkinimą tuo, atrodo, lyg ir stengiasi, nors bėda tame, kad jis pats problemos tame nemato...
Nors kai išsakiau didelį nepasitenkinimą tuo, atrodo, lyg ir stengiasi, nors bėda tame, kad jis pats problemos tame nemato...neisduosi mums,kas ten per beda jusu? na manau sunku bus ka pakeisti, jeigu jis tame nemato bedos. turi ir jam trukdyti tas dalykas, ne tik tau.
Nemiga isvarys is proto,nervai del darbo dar labiau varo is proto,mintis,kad turesiu gryzt i uk,tai zudo.šuns ilgesys begalinis ir tai zudo labiausiai...
Net su vaistais negaliu miegot,nors miego noriu.
Siuntineju cv,bet kas is to.neidomu niekam kai ne mieste gyvenu.
Noriu uzmigt ir miegot belen kiek laiko...
Net su vaistais negaliu miegot,nors miego noriu.
Siuntineju cv,bet kas is to.neidomu niekam kai ne mieste gyvenu.
Noriu uzmigt ir miegot belen kiek laiko...
