Kuo oras blogas, nei šalta, nei karšta.

Kai karščių nepakenčiu, tai man gerai.
Mėja, super. Gerai, kad per vergovės metus (kaip man atrodo), draugių tebeturi.
Tokių "rašytojų", turbūt, pilni delfiai. Jūs, kaip naujesnės, dar nieko, kiti čia tikiu, kad seniai žiaugčioja nuo mano rašliavų.

Norėčiau gebėt rašyt rimtesnėm temom, bet per depresijos metus mano susidomėjimas išliko nebent pragaru ir savu nerimu. Žinot, pasidomiu, ką ten veiksiu. Nors taip ir nesupratau, ar karštą plytą laižysiu, ar katile virsiu, ar amžinoj depresijoj rūdysiu, ar su senais draugais galėsiu tūsintis, ar velniai tikrai su uodegom ir ar sukalbami.
Vis kas nors užmeta, kad galėčiau dirbt su rašymu. Bet ne mano tai pašaukimas. Ir su rašyba/skyryba/kalbos kultūra/ar kuo ten ne kažką.
Pagal išsilavinimą aš "inžinierė". Skauda makaulę. Seniau sunku buvo suprast, kaip Ondatrai (kas nežino, tokia forumietė, mutavusi į kitus neaiškios kilmės vardus) amžinai skauda galvą. O dabar pačiai taip. Šitas briedas tikrai kažkaip su nervais susijęs bus. Nes kas ten kito toj galvoj, su vienu likusiu padžiuvusiu smegeniu daugiau gali darytis.