Mėja, aš linkiu tau dar kartą išminties. Rimtai. Panašu, kad depresijos tave kaip reikiant pasiglemžė. Baisiausia (mano akim), kad, švelniai tariant, nedegi noru dirbti ir būti pagaliau savarankiška. Nes, matyt, pas sesę paprasčiau. Tik keletą dar metų jai būtum reikalinga, ar neišprašytų po to, kai vaikas paūgėtų? Juk jau dabar nemažas.
Įsidarbinti turi norėti, kad įsidarbintum. Nes kitaip bus visokių pretekstų neįsidarbinimui - tai kelionė, tai neįmanoma šuns pasiimti iškart, tai neapsimoka, tai dar kas.
Aš tikrai tavęs nesmerkiu čia savo rašliavom, lyg ir akivaizdu, kad dėl skirtingų priežasčių, bet SKAUSMAS žmones stabdo, paklubdo, prislegia, kad nebėr jėgos pasijudint.
Vis dėlto, panašu, kad paroxetinas iš kraujo išgaravo ir ėmiau to pasekmes jaust. Vėl atsirado šiurpas ant snukio ir toks kaip šleikštulys kūne, bet ne fizinis. Pan. buvo seniau negeriant jokių vaistų. Darbe sakė, kad kažkokia išbalus. Bet aš jau žinau, kad ėmiau keisti spavą į mėlyną. Šmaikštuoliai minty. Baisūs sapnai. Darbe laukiau, kol baigsis darbo valandos. Namie laukiu, kol baigsis gyvenimas.
QUOTE(Night13 @ 2015 07 20, 22:51)
Vis dėlto, panašu, kad paroxetinas iš kraujo išgaravo ir ėmiau to pasekmes jaust.,
Ir man taip buvo, kai nutraukiau paroksetina. Gal tu nueik pas ta vedeja ir pasakyk, kad likai be vaistu.
QUOTE(Nidulia @ 2015 07 20, 23:19)
Ir man taip buvo, kai nutraukiau paroksetina. Gal tu nueik pas ta vedeja ir pasakyk, kad likai be vaistu.
Gal pasiryšiu. Bet kažin.
O dar ir nėr taip akivaizdu, kad čia nutraukimas kaltas. Nes yra šiokia tokia priežastis, senas/naujas skaudulys nuprotėjimui.
QUOTE(Night13 @ 2015 07 20, 22:51)
Mėja, aš linkiu tau dar kartą išminties. Rimtai. Panašu, kad depresijos tave kaip reikiant pasiglemžė. Baisiausia (mano akim), kad, švelniai tariant, nedegi noru dirbti ir būti pagaliau savarankiška. Nes, matyt, pas sesę paprasčiau. Tik keletą dar metų jai būtum reikalinga, ar neišprašytų po to, kai vaikas paūgėtų? Juk jau dabar nemažas.
Įsidarbinti turi norėti, kad įsidarbintum. Nes kitaip bus visokių pretekstų neįsidarbinimui - tai kelionė, tai neįmanoma šuns pasiimti iškart, tai neapsimoka, tai dar kas.
Aš tikrai tavęs nesmerkiu čia savo rašliavom, lyg ir akivaizdu, kad dėl skirtingų priežasčių, bet SKAUSMAS žmones stabdo, paklubdo, prislegia, kad nebėr jėgos pasijudint.
Įsidarbinti turi norėti, kad įsidarbintum. Nes kitaip bus visokių pretekstų neįsidarbinimui - tai kelionė, tai neįmanoma šuns pasiimti iškart, tai neapsimoka, tai dar kas.
Aš tikrai tavęs nesmerkiu čia savo rašliavom, lyg ir akivaizdu, kad dėl skirtingų priežasčių, bet SKAUSMAS žmones stabdo, paklubdo, prislegia, kad nebėr jėgos pasijudint.
Nu kaip tu teisingai sakai...
QUOTE(Night13 @ 2015 07 20, 23:58)
Gal pasiryšiu. Bet kažin.
O dar ir nėr taip akivaizdu, kad čia nutraukimas kaltas. Nes yra šiokia tokia priežastis, senas/naujas skaudulys nuprotėjimui.
O dar ir nėr taip akivaizdu, kad čia nutraukimas kaltas. Nes yra šiokia tokia priežastis, senas/naujas skaudulys nuprotėjimui.
Lauksi kol visai I bedugne nusirisi, kaip as buvau nusiridenusi? 2 menesius negeriau paroksetino ir sakutes buvo.
QUOTE(Nidulia @ 2015 07 21, 00:59)
Lauksi kol visai I bedugne nusirisi, kaip as buvau nusiridenusi? 2 menesius negeriau paroksetino ir sakutes buvo.
Nelauksiu, bet ir nepulsiu pas nežinomą psichę. Aš praeitus metus pasakojau, kaip praleidau. Kiek metų galima gerti psichotropinius vaistus? Man regis, aš tikrai jau geriu per daug. Ir ką? Nebūtų galima pavadint, kad nuo 2009m, kai geriu, būtų buvus remisija. Žinoma, svyruoja stadijos.
Kaip aš išsigandau.... Niekur neradau katinėlio. Maniau išlipo man nematant per atidarytą į viršų langą. Būčiau išprotėjus. Bet, ačiūdie, iš kažkur išlindo, nors aš ir spintas jau knisau, ir visus kampus. Jai nebūdinga, jei pasislepia, tai neilgam.
QUOTE(Night13 @ 2015 07 20, 21:51)
Mėja, aš linkiu tau dar kartą išminties. Rimtai. Panašu, kad depresijos tave kaip reikiant pasiglemžė. Baisiausia (mano akim), kad, švelniai tariant, nedegi noru dirbti ir būti pagaliau savarankiška. Nes, matyt, pas sesę paprasčiau. Tik keletą dar metų jai būtum reikalinga, ar neišprašytų po to, kai vaikas paūgėtų? Juk jau dabar nemažas.
Įsidarbinti turi norėti, kad įsidarbintum. Nes kitaip bus visokių pretekstų neįsidarbinimui - tai kelionė, tai neįmanoma šuns pasiimti iškart, tai neapsimoka, tai dar kas.
Aš tikrai tavęs nesmerkiu čia savo rašliavom, lyg ir akivaizdu, kad dėl skirtingų priežasčių, bet SKAUSMAS žmones stabdo, paklubdo, prislegia, kad nebėr jėgos pasijudint.
Įsidarbinti turi norėti, kad įsidarbintum. Nes kitaip bus visokių pretekstų neįsidarbinimui - tai kelionė, tai neįmanoma šuns pasiimti iškart, tai neapsimoka, tai dar kas.
Aš tikrai tavęs nesmerkiu čia savo rašliavom, lyg ir akivaizdu, kad dėl skirtingų priežasčių, bet SKAUSMAS žmones stabdo, paklubdo, prislegia, kad nebėr jėgos pasijudint.
kad as nieko nenoriu...man paprasciausiai neberupi kas bus toliau.man stengias ir drauge padet,su vyru rado iseiti kur galeciau nuomuotis ir priimtu net su sunim.padariau sita varianta kaip atsargini,nes gyvent reiktu su vyru(atskiri kambariai,turi suni,todel nepriestarauja del maniskio,drauge patikino,kad normalus,nesikabines).
as noriu dirbt,nes gal darbas padetu isgyvent ta skausma,kuri db jauciu.bet ta apemus apatija ima virsu.o pagal kitus juk cia tik suo...as zinau,kad daug kam juokinga ir kad ne visi supranta,bet as tiesiog negaliu susitaikyt su jos mirtim.negaliu ir viskas.
toki skausma as jauciau tik po isprievartavimo...
as zinau,kad galiu isidarbint,nes pasiulymu gavau.net siandien skambino del darbo kur jau maniau,kad atsisake manes,nes sudetinga vazinet.bet del keliones pristabdziau viska...kai grysiu is svedijos viska atnaujinsiu.
QUOTE(meja82meja @ 2015 07 21, 01:53)
as zinau,kad galiu isidarbint,nes pasiulymu gavau.net siandien skambino del darbo kur jau maniau,kad atsisake manes,nes sudetinga vazinet.bet del keliones pristabdziau viska...kai grysiu is svedijos viska atnaujinsiu.
na matai, taves nori. susiimk ir isidarbink. o paskui jau kaip nors dirbsi.
QUOTE(GalvaPoSmėliu @ 2015 07 21, 11:51)
na matai, taves nori. susiimk ir isidarbink. o paskui jau kaip nors dirbsi.
Pasirašau po šiais žodžiais. Man būtent taip ir atsitiko. Bet aš kitos išeities nelabai turėjau: arba žudytis, arba bandyt dirbti. Nuomą iš kažko mokėt reikėjo, ir ėsti visgi norėdavos kartais. Laukiau progos, kol PAGALIAU kažkas įdarbino.
Gal durni tie mano skanavimai viską pagal savo patirtį. Bet juk blogiausia, kas ir man galėjo atsitikt, ir tau kas GALI atsitikt, tai nepasisekt (ar baisuokliai kolegos, ar darbdaviai, gal nemokūs, gal reikalavimų nepaveži, visko gali atsitikt).
Beje, Mėja, turėjai galimybę įsidarbinti po visai trumpų paieškų. Ne visiems taip pasiseka.
Man mistika, bet kažkaip susikaupiau darbui, kai jau įsidarbinau. Gal kad ir darbdaviai ant galvos sėdėjo/sėdi. Su klaidom ir t.t., bet būna ir ramaus laiko ir man darbe.
QUOTE(Mylinti_mamyte @ 2015 07 21, 18:29)
Nidulia! 
Pabuk mano dietologe,labai priaugau per vasara,siandien pasiveriau
Judu laabai daug,valgau apie 1500 kcal.
Labai susinervavau,is snukio ziuriu,kad baiseti pradejau..ir riebalu ant skruostu atsirado..
Labas visoms
Pabuk mano dietologe,labai priaugau per vasara,siandien pasiveriau
Judu laabai daug,valgau apie 1500 kcal.
Labai susinervavau,is snukio ziuriu,kad baiseti pradejau..ir riebalu ant skruostu atsirado..
Labas visoms
as ne dietologe pagal specialybe, bet kaloriju ryskiai per mazai. neaiskuk, ka reiskia daug judu, bet jeigu salyginai daug,tai tikrai turi valgyti daugiau. ir ne paciose kalorijose, nbet ir is kur jas gauni, yra skirtumas. greiciausiai organizmas stresuoja is bado ir kaupia paskutinius gaunamus trupinelius.
Net pati depresijos tema depresuoja, matau. Baigia pastipt.
Mėja, kažkodėl galvoju apie tave. Draugė neabejoju norėjo gero, bet labai jau neatsakingai pasielgė su ta kelione, jei žinojo, kad darbo ieškais. Juk įsidarbinus, berods, jau po pusmečio galima atostogas gaut labai norint. 
Įsijaučiau kažkaip per daug ne į savo reikalus. Sorry.
Nu, žinokit, prabudau šiandien ir visai kita jausena. Nerimukas pakybina, bet, iš esmės, kad visad taip būtų, būtų gerai. Nk keisto, aišku, taip jau man yra neprognozuojama.
Mėja, kažkodėl galvoju apie tave. Draugė neabejoju norėjo gero, bet labai jau neatsakingai pasielgė su ta kelione, jei žinojo, kad darbo ieškais.
Juk įsidarbinus, berods, jau po pusmečio galima atostogas gaut labai norint. Įsijaučiau kažkaip per daug ne į savo reikalus. Sorry. Nu, žinokit, prabudau šiandien ir visai kita jausena. Nerimukas pakybina, bet, iš esmės, kad visad taip būtų, būtų gerai. Nk keisto, aišku, taip jau man yra neprognozuojama.
