Depresija

tai tik į gerą. sunku ir aplinkiniams suvokti ko tu nieko nenori. dabar aiškiau bus. man labia priminė skaitytą situaciją kaip pora negalėjo susilaukti vaikų - tai visiems rūpi klausinėja ir visi pasiutę, tie, kad kišasi kur nereikia, kita pusė kad neturi vaikų ir nesako, nepasakoja, kol į vieną balių ta mergina neatėjo su maikute - negalim turėti vaikų visiems aišku apsidarė. bet jei būtų pasisakiusi anksiau tai btų išvengus daugybės nemalonių situacijų. tik kad sakyti nemalonu. aš irgi iš nesakančiųjų esu.


o tu iškart apie Dievo planus atimti žmogų....
reikia daugiau klausinėti, aiškintis, įkyrėti, nu papasakos daugiau. juk near taip kad visi kurie nedavę pinigų nieko ir nežino. gal seseles pakalbinti, gal kitą gydytoją. kraštutiniu atveju tik gasdinimais užsiimčiau. aišku kad neramu kai nežinai

septinstyge

mano darbe pasklido kalbos, kad aš nepatenkinta kad reikia papildomai dirbti (už papildomus pinigus). išvadą padarė pažiūrėję į mano veidą, nei kalbėję, nei klausę. o esmė, kad 4 mėnesių darbą reikia padaryti per mėnesi, o tema man nauja. esu ramus ir santūrus žmogus, be to su dideliu nerimu ir gal kiek neįniciatyvus. tai sedėjau susirūpinusi, nerimaudama ar man pavyks ir kaip pavyks, nes aš riimu labia didelę atsakomybę ir nemoku lengvai žiūrėti kaip žiūri kiti ir kaip, mano supratimu, reikėtų. ir iš to susirūpinusio, neemocingo veido padarė išvadas kad aš nepatenkinta. nu aš tokia, nei egzaltuotai iš džiaugsmo pasakoti kokia aš laiminga, nei entuziastingai kabėti kaip čia padarysim nemoku, aš intravertė, į save, su savim. tas nepadeda, bet...nu sėdžiu ir bliaunu, nu kokia neteisybė. aš nemoku išoriškai išreikšti džiaugsmo, kad mane pakvietė, ir pinigais, nes džiaugsiuos kai viskas bus atlikta. aš labia nerimauju ir bijau, bet tokį va sukuriu įvaizdį tuomet

Pagerejo tevui aciu Dievui...

Turėjau omeny, jei tikrai labai blogai, reikie nieko nelaukti ir belstis, skambinkit tada tikrai, jei bus blogai, į sveikatos ministeriją, mama nesąmones sako, kad tada visai nežiūrės, tik paklibinus aukščiau pradeda kažką daryt ir bijosi.

aš kalbu ir savo ir kitų mamų patirties kalbant apie vaikų gydymą. Dėl suaugusių gal kitaip, Night rašė patirtį, bet aš tikrai už savo vaikus kovojau ir kovosiu, nemąstydama, kad "va čia reikia gražiai susitarti", kai dega ir matai, kad registratorės neprisiima atsakomybės ir siuntinėja žmogų į visas puses. Taip galima ir prarasti vaiką. Va mano dukrai gerai baigėsi, o kitai mergaitei nepadarė priėmine šlapimo tyrimo, gėrė vaikas antibus, kol pakilo aukšta tempė ir tik po laiko nustatė inksto uždegimą. Taip kad visad reikia būti budriam.
Papildyta:


o tu tikrai dėl to nepatenkinta?Kad reikia papildomai dirbti?

jei kalbos pasklido, gal pasikalbėk ir pasakyk, kad nerimauji, kad spėtum laiku atlikti darbą per tokį gana trumpą laiką.

aš esu patenkinta, tik esu nerimaujanti, bijanti, išsigandus, dėl to ir veidukas toks - netrykštantis geromis emocijomis ir entuziazmu. man kiekvienas naujas darbas yra smūgis- tokia mano reakcija, aš taip priimu iššūkius.

Jūs man pasakykit, kokio lygio būtų Jūsų nervai, jei atsitiktų, kaip man vakar - šiandien.

Ar gebėtumėt normaliai kokybiškai dirbti ir po darbo pamirštumėt kas atsitiko.

Padariau 40€ nuostolį (palyginus, kiek pridirbu, tai čia visai nedaug) + 2darbuotojai iš naujo turės atlikti vieną darbą (nedidelį, užtruks iki valandos, bet jie dirba pagal tai, kiek padaro, todėl už tą ~1val. jie dirbs veltui). Gali būti, kad po darbo valandų, jei darbo metu nespės. Jie su šeimom, tai nespės vaikų iš darželių pasiimti ir t.t., na, čia jau ne naujiena, dažnai taip atsitinka. Čia dar nežinia. Pati negaliu, nes ten fizinis darbas, kuriam reikia jėgos, o ir šiek tiek žinių. +Važinėjimas dėl to. Tai dar kažkiek laiko. Jei smulkintis, tai dar ir kuras įmonei.

aš labia graužčiausi, tačiau kai kurie žmonės į tai žiūrėtų kaip į "kas nedirba, tas neklysta", "pasitaiko", "visi suklysta" ir pan. o direktorienei klaidų nepasitaiko?
bet visa kuo kalta mūsų reakcija - mes prisiimam kaltę už viską, už viršvalandžius, už darbininkų neapmokėjimą, jų nuotaiką, nepaimtus vaikus, galbūt pykčius šeimoj, kurią, nepasitenkinimą įmonėje, kas ką sakys apie mus ir dar krūva. ir mums tai nėra 40 eurų - mums tai tragedija.

suprantu, kad hujovai jautiesi, bet tai tikrai nera tragedija, kiti klaidų pridaro už milijonus, cia tik 40 eurų. niekas nenumirs del papildomos valandos darbo (prastas darbuotojas, jeigu smulkmeniskai minutes darbo skaiciuoja...), o vaikus is darzelio pasiims mamos

Na, iki kito mėn ne 1 ar 2 tos keturiasdešimtinės galimos (duokdie, jei tik tiek). Jas man iš atlygio šiaip ar taip išskaičiuos, nebent pamirš ar pagailės, kad ir taip mažai gaunu. Čia neesmė, aš pratus.
Direktorienė yra bendrasavininkė, tai su manim nepalyginami dalykai. Jei ką - jos vyras, taip pat savininkas, savaitgalį ištaiso, jei fiziškai ką reikia. Aš nesu nei bendrasavininkė, nei turiu vyro bendrasavininko, kaip supratot. O ir daro klaidų mažiau.
O dėl tų niuansų, kad iš darželio pasiims mama - mamos nėra ir pasiimti kam daugiau nėra, todėl galit įsivaizduoti, kokias žodžiais už akių būnu išvadinama (aš nežinau, bet spėju, nes kadais esu mačius tą virtuvę iš arti, ten tas tokias mergas kaip aš prakeikdavo, kalbėdavo, kad užkas gyvas ir pan. kartais į akis, man dar neteko išgirst...).
Truputį aprimau. Ačiū Dievui iš visos širdies, kad bent ofise uraganai nekilo. Viskas priimta ramiai buvo, gal kad jau įprasta... Debiliausia aš todėl, kad vakar kaip tik taisiau tą klaidą. O po to, važiuojant autu, ištiko nušvitimas, kad ištaisiau blogai. Galvojau gal neprisipažint, šiaip ar taip teks taisyt, bet tai po to mėnesį ar du dar turėsiu omeny ir kankinsiuos. Nes mano ten šiandieninis ištaisymas nelabai ką gelbėjo, fiziškai vistiek aš viso to nepataisysiu ką reikia.

Atsiemiau siand kraujo tyrimus del skydliaukes,pasirodo blogi,3men laukiu kol reiks pas endokrinologe.nu bet buvo galima tiketis,nes nuolat pavargus nors nieko neveikiu,plaukai ziauriai slenka,pleiskanos...
Db dar persalau,iki pirmad turiu pasveikt,nes jau kelione bus.

Night, klysti zmogiska! Todel ir nelauk, kol tave sues. Gal zmones supratingi pasitaike - taip ir turi buti. Juk jei usskaiciuos tau, tokios "bausmes" pilnai uztenka.
O su tom virtuvem, tai milijonai vienisu mamu kazkaip isgyvena, reiskia isgyvens is teciai.

Ar tau nežyla plaukai? Man kirpėja sakė dėl žilimo tirtis skydliaukę, nes pagal savo amžių labai žila jos nuomone. Aišku, velniai to nematė, ne tame gyvenimo baisumas, bet įdomu kaip kiiems Aišku, vien dėl to nieko aš nesitirsiu.

Neėda jie manęs. Direktorienė net užstoja, nuslepia, jei įmanoma. Ir šiandien būtų nuslėpus, bet dėl kai kurių aplinkybių nepavyko. Iš pradžių pasirodė kad tikrai suės. Dirikas toks pykčio pilnas atrodė/buvo. Bet dabar kai pagalvoju, beveik garantuoju, kad tuo metu turėjo kažkokių didesnių bėdų ir tiesiog erzino visokie nemokšiškumai, dar tas berniukas apmokytas, kur prieš mane buvo išėjo pusmetį padirbęs (beje, jis ir surado mane jiems). Aš nesuprasdavau ką aiškina dažnai (tiksliau, mane nk neaiškindavo, bet klausdavau ten kur rimti dalykai ir gali turėt finansinių pasekmių). Dabar apsipratau ir suprantu dažniausia iš pusės žodžio. Todėl ir jam mažiau nervų. Dėl nuskaičiavimų motyvuoja kodėl ir tikrai taktiškai tą pateikia.
Žinau, kad žmogiška. Bet kartais tiesiog nepakeliu. Dar kartais kaip automatas įsijungia palyginimas - kituose darbuose klaidos darbuotojui nekainuoja. Kažkodėl apie tai, kad kai kuriuose kainuoja daug daugiau ir skaudžiau, negalvoju...

Zyla ir saujom slenka.db jau ziauriai dazymo reik...
Gali issitirt del visa ko,juk tik krauja paima,1 k per metus tyrimas nemokamas.
Augantis svoris,sutrikusios men,pleiskanos(man ne tik galvoj bet ir alkunes,veidas pleiskanoja)nuovargis nors nieko neveiki,as islipus is lovos jau bunu pavargus.man tai ginekologe patare pasitikrint,nes turejau bedu su kraujavimais pastoviais ir svoris lb sukiles buvo.