QUOTE(Nakviša @ 2015 09 23, 07:52)
O kodėl negalima girtis ir didžiuotis? Ar čia būtina visada verkti ir guostis?
Galima ir netgi būtina, bet kai tai sveika, vietoj ir laiku. Nes kiek teko gyvenime sutikt perdaug nuolat besididžiuojantį savo šeima žmogų, tai kaip taisyklė viduje šeimoje toli gražu ne viskas taip gražu kaip garsiai šaukiama. Kad ir Kotrynėlės pavyzdys, visam pasauliui rėkia koks vyras nuostabus ir ji pati, o kaip ji su juom elgiasi ir koks pyktis visiems iš jos sklinda tai irgi visos skaitėm

Turėjau kažkada ir kaimynę tokią panašią, galva paskausdavo klausant koks vyras ir vaikai genijai, visų galų čempionai (nors dar tik pradinukai buvo), visi kiti nė iš tolo jiems negali prilygt, o realiai tie vaikai krūpčiodavo nuo jos kiekvieno staigesnio judesio, mušami lupami buvo kiekviena pasitaikiusia proga kad tik pateisint savo nesveikas pagyras

Todėl man susidaro vaizdas, kad tie garsiai rėkiantys apie savo laimę (turtus, grožį ir t.t.) kiekvienam ir be reikalo, turi labai daug problemų.
Papildyta:
QUOTE(žiauriai krūta boba @ 2015 09 23, 08:35)
Kai žmogus giriasi nuolatos, praktiškai viskuo, pvz kokius batus, teliką, mašiną nusipirko, kaip krūtai butą įsirengė ir t.t. tai išties kelia gailesčio jausmą, nes matomai žmogui su saviverte kažkas ne taip, ne tiek kitiems, kiek sau bando įrodyt, koks visapusiškai fainas jo gyvenimas
Taipogi arogancija ir susireikšminimas atstumia