Apie depresijos šmėklą

atsiprašau, kad supainiojau nagus su plaukais. Bet savigynos kursai manau būtų įdomu ir naudinga,

nu man kazkodel atrodo, kad retas krastutinumas (ar gal joks) yra sveika. taip ir su tvarkymusi.
as tai pagal nuotaika. kartais uzeina noras susitvarkyti, net kokia generaline tvarka padaryti, bet buna ir kampai plaukais/dulkem apsivelia ir man dzin. daznai del laiko stokos. ir as nestresuoju, kad ten tos dulkes kampe.

aš tikiu, kad savo namus labiau mylėčiau. nesakau, kad ten būtų tvarka. bet tikiu, kad tvarkingiau.
geras patarimas dėl savigynos, bet, kažin, ar jis įgyvendinamas gyvenant Vilniuje iš valytojos algos, ypač pirmą mėn, neturint santaupų.

ne į temą. pati niekad nemėgau skundikų, bet Mėjos atveju tikrai netylėčiau. ir dar. vakar pati parašiau mandagų, bet pasipiktinusį laišką dėl maximos valytojos nepagarbaus elgesio su manim (nu ir skamba, bet kad tai tiesa...). tiksliau, manau, kad ne tik su manim, žinoma. kadangi ne pirmas kartas ir taip elgtis tikrai nedera, gaidys neleido nutylėt. nes buvo jau per daug.

sutinku. Mano tvarkymasis dažnai yra nervingas, pvz pasigaminu valgyti ar arbatos ir besisukiodama virtuvėje vis randu ką nors aptaškyta (sieną, spintelę, grindis, šaldytuvą, mikrobanginę, palangę), dar įlendu į šaldytuvą, ten kas nors pribėgę, tada šiukšlių maišą išimu, o, šiukšlinę išplaut reikia, nunešu į vonią, o ten skalbiniai, pamatau šluostę, pradedu dulkes šluostyt O kur tie pusryčiai? Seniai prieš valandą atšalę Būtų paprasčiau, jei gyvenčiau viena. Nes kai tik ką nors supurvinu, iškart nuvalau, o draugas palieka, nepamato, patingi. Rytais atsikėlus irgi dar gulėdama pradedu lovą klot, kol išeinu iš kambario, dar draugo rūbus sudėlioju ir t.t. Bet man nepastoviai taip. Kai būnu išsekus nuo darbo ir veiklos, kai mažai būnu namie, tai nesitvarkau tiek. Gali ir dulkės kelias savaites būti nevalytos, ir indai kelias dienas neplauti. Kilimai po 2 savaites nesiurbti. Bet tada reiškia, kad nebūnu namie, o kiek būnu, jaučiuosi labai blogai ir dar blogiau, kad aplink bardakas.


Laikykis.. Įsivaizduoju kaip sunku


Ir aš taip manau. Dabar nevertinu to nuomojamo buto. Nesinori į jį investuot. Jau keli m siena ir lubos virtuvėje nubyrėjusios, atrodo baisiai, bet netvarkau Gerai, kad į svečius beveik niekas neužeina. Savo namuose nelaikyčiau prieštvaninių baldų ir kilimų. Tėvas norėjo šią vasarą atvažiuot pernakvot, nepriėmiau, gėda. Nenoriu, kad pamatytų 'kaip gyvenu'. Nes tai ne mano butas, ne mano namai. Aš čia tik gyvenu. Kaip įsikrausčiau prieš 5,5 m 'pas draugą', taip ir dabar tebegyvenam čia vienas iš mano gyvenimo galvosūkių Ir priežasčių, kodėl nesijaučiu laiminga. Išsiplėčiau.

cia mejos atveju joks ne skundimas. savo saugumu pasirupinti tiesiog butina.
o ka ta valytoja padare tau blogo?


tas tavo draugas kazkoks primiges. eina , po saves palieka š... ir gyvenat ššš, paskaicius tavo zinute. ir jau ilgokai.
mano nuomone, cia ir nesveikumas,kai eini kitam zmogui is paskos ir tvarkai jo jovalus, o sedeti ir ziureti negali. ir negali jo kaltint, kad nieko nedaro, nes tu uz ji viska padarai. reiktu jam pradet taikyt terapija - nustot daryt viska uz ji ,o dar geriau nieko nedaryt. kai baigsis svarios kojines/puodeliai/ranksluosciai, tada gal susivoks, kad ne savaime tai atsiranda.

Ne pirmąkart rusiškai murmėjo kad pasitrauktų žmonės tuo metu, kai kaip tik tuo grindų plotu žmonės naudojosi. Naudojantis suoleliu priešais kasas jis irgi patraukiamas murmant kaip tik tuo metu, kai juo naudojamasi (neatsiprašant, o tiesiog griebiant), nes kaip tik tuo metu toje vietoje prisireikia su maža šluotele iššluoti po tuo suolu. Kartą pamaniau užsuksiu į wc. Buvo užimta, ji irgi laukė. Irgi rusiškai pasiūlė į šalia esantį vyrų. Pasakius, kad ten vyrų, atsako jau lietuviškai "tai ir lauk". Po to pati užima tą wc savo skudurų plovimams tikrai ilgam. Rašant man pačiai tai neskamba baisiai, bet matant realų vaizdą ir girdint tas replikas... Nu atsiprašant. Kadangi nevienkartinis atvejis ir net ne dukartinis, toks jausmas, kad jaučia pagiežą žmonėms ir ją atvirai demonstruoja, nematau prasmės tokius dalykus nutylėt. Ne milionierė, bet visgi jų klientė buvau. Irgi parašiau, kad nesiekiu pakenkti, bet būtų malonu, jei įspėtų, nes jaučiuosi nenusipelniusi tokio akivaizdžiai nepagarbaus elgesio. Atrašė, kad įspėjo ir apmokė.
Papildyta:
Nu mane kito bardakas irgi erzina. Kai pats, tai pats. Bet kai kitas po tavo mėšlą turi braidyt... Todėl neplautas savo dvi lėkštes, kai tiek susikaupia, laikau pas save kambary. Deraramos, o kodėl nesiieškot su draugu nuomos kitur, padoresnės, jei tiek metų ir sąlygos ne kažką?

Aš ne tai, kad nesaugoju čia nieko, bet kad čia ir nėr ką saugot. Nu ar ant 20mečio linoleumo ir kilimo viena dėmele daugiau, ar mažiau, jau tikrai nebesimato. Ką blogiausio mano akim pridirbom, tai mano stebukladarytė sofkę sudraskė. Bet ji irgi, kaip čia pasakius... Neprabangi. Baldų dalis lenkiškų apynaujų, bet jie irgi Dieve padėk, beveik popieriniai. Kombinuotas "komplektas" su tarybiniais.

Skaudą suknistą gerklę. Feh. Visad nustembu, kai man, arkliui, kas fiziškai užeina apart makaulės skausmo.

Man liekviena ryta gerkle persti ir nesuprantu del ko. Ar per saltas oras, ar per sausas. Isgerus kavos praeina.
Persimiegojau siandien, net uztinus.

As seniai nebematau prasmės tvarkytis, nes tuoj vėl vaikai viską sujaukia, išmėto, apdergia ir t.t., tai tas pats, kas valyti sniegą sningant Pastebėjau, kad pasidarau nenormali, jei tvarkausi, kai vaikai būna namie, taip stengiausi, kuopiau 2 savaičių nesiurbtą kilimą, valiau visus apšnerkštus kampus, o čia, žiūrėk, jau vėl trupina, dregia, o dar graužikų narvai, ir viskas tokiame plote, taip kad man tvarkymasis kenkia sveikatai Nebent tvarkytis, kai vaikų nėra, kad po to nesinervinčiau, bet tada, kai jų nebūna, dažniausiai nėra laiko tvarkytis, dirbti reikia.

o šiaip mėgstu tvarką, jaukius namus, bet pati nesu tvarkinga, labai trumpam, kaip čia kažkuri rašė, o dabar iš tiesų nuo vietos stygiaus dūstu. nes kuo toliau, tuo labiau namai užgriozdinami darbinėmis priemonėmis ir jau tuoj nebus kuo kvėpuoti.

Aš žiaurus ligonis. Net 37.4. Duokdie lengvą dieną.

gal reiktų atsilaisvint nuo to, kas nebutina? uzkrauti namai isties apkrauna galva ir psichologiskai.


imk biletenį

Dabar pradėsiu ginti jį Aišku, jis nėra tvarkinguolis, pritingintis, nematantis reikalo tvarkytis tiek, kiek aš norėčiau, bet sveikai bent jau į tai žiūrintis. Jam nieko tokio numesti rūbą ant kėdės bet kaip, pakabinti 3 striukes koridoriuj bet kaip, o man reikia iškart taisyti, lyginti, pakabinti į spintą, rankoves sutvarkyti ir t.t. Čia MAN reikia, ne jam. Jis tik stengiasi, kiek įmanoma jo supratimui, nedergti, bet pedantu dėl manęs jis netaps. Nėra, kad jis nieko nedaro, išsiurbia, kai paprašau, tiesiog jis nemato reikalo, nemato, kad netvarkinga, tiesiog nepastebi, jo neerzina, nei šilta, nei šalta. Kai jau reikia, tai susitvarko. Ir indus kartą per savaitę išsiplautų prarūgusius, aišku, mazgotų 2 valandas, bet kruopščiai, o aš viens du ir išplaunu. Ir daugiausia aš pati tų indų pridergiu. Tokių dalykų kaip apsitaškiusios spintelės jis nepastebi tiesiog. Kai baigtųsi nešvarios kojinės, jis jas išskalbtų kartu su visom maikėm, rankšluosčiais ir mano apatiniais. Vienam būgne. Nebent jis turėtų dėl manęs daugiau tvarkytis. Bet jam nežinau ar patogiau, ar paprasčiau, ar tiesiog jis nemato reikalo to daryti. Ir aš negaliu jo priversti, nes jam gerai. O dabar, kai sėdžiu namie, negaliu gyventi apsikuitus. Nes nedirbu ir turiu daugiau laiko. Ir labai blogai jausčiaus sėdėdama apsikuitus. Jei nepasikelčiau iš lovos, tai jis tvarkytų tada, o taip nematytų reikalo.


Sąlygos nėra blogos. Vėl ginuosi Du kambariai, baldai (seni, bet dar tvarkingi), dalis buitinės technikos ir lova - mūsų. Prieš įsikraustant buvo padarytas kosmetinis remontas, bet jis nubyrėjo virtuvėj. Pigu. Kitur už 1 kambario nuoma su sugyventiniu kitam kambary tiek prašo. O čia nuomojam iš pažįstamų, papigiai, kaip buvo kaina prieš 5,5 m, tiek ir dabar. Reiktų ne kitur nuomotis, o savo būsto. Bet aš paskutinius 2 metus neturiu stabilių pajamų, reguliariai ištirpdau savo santaupas nedirbdama, o draugas netaupo. Neuždirba tūkstančių, išlaiko butą, mašiną, aišku, galėtų atsidėjinėti po truputį bent, bet čia iš pradžių ilgą laiką nesutarėm, aš noriu buto mieste, o jis sodybos už miesto, abiem variantam reikia pinigų, jo variantui daugiau, tai lyg ir 'sutarėm' dėl buto, tada reikia paskolos, ją duotų tik jam, nes aš neišdirbu nė pusmečio pastoviai, reikia santaupų pradiniam įnašui, jų neturim... Pasaka be galo. Draugas nemoka taupyti, jam labai sunku save suvaržyti nors kiek. Kiek turi, tiek išleidžia. Vis maga ką nors nusipirkti, ko išties nelabai reikia. Taupusis kurmis tai aš. O jis nesuka galvos, svarbu, mokesčiams užteks, o daugiau gali kitką išleisti. Hobiams, maistui belekokiam. Ir vis atrodo, nėra jam tų pinigų. Aš jo vietoj pasitaupyčiau, bet jis visai nemoka ir nesugeba. Negaliu iš jo atimti, tai jo pinigai. Jis ilgai ruošiasi kam nors, buto pirkimas čia išvis belekoks dalykas jam, niekaip neprisiruošia jau kažko imtis.

Sorry už litanijas, pagavo įkvėpimas Turiu naujieną šiokią tokią - rašysiu straipsnius vienam portalui Nemokamai Ir jis nėra labai populiarus. Bet tema man artima - darbo rinka Tai laisvu nuo laisvalaikio metu. Kažkas naujo.


Ką dirbi?


Labai bjauri temperatūra. Užjaučiu

Aš visom 4. Bet o kas man babkes kals?

Deraramos, šaunuolė dėl straipsnių.