Apie depresijos šmėklą

Meja, kažin ar viršininkas atleis žmogų dėl to, kad norėjo užeiti į svečius, kad ir nemandagiai elgesi. Visi juk pilnamečiai. Bet jeigu jis serga, nevartoja vaistų, tai tikrai gali būti pavojingas, pažįstu bent 2 tokius. Problema tiems, kurie turi gyventi šalia. jei galima, stiprink duris, spynas, kviesti policiją, įsigyti kokį savigynos balioneli. Gal geriau vietoj nagų tvarkymo palankyk kokius savigynos kursus. Visada pravers.
O su viršininku pakalbėk. Jis irgi nenori nemalonumų savo įmonėje. Gal ką protingo patars.

Aš be leidimo šuns nesivezciau. Kur tu jį dėsi jei reikės kraustytis kur kitur? Bus abiem trauma.
Nesijaudink dėl intrigų darbe. Jos yra visur ir visada. Geriau asmeninio gyvenimo darbe neaptarineti arba labai ribotai. Juk net geriausi draugai ar giminės kartais pridaro nemalonumų.

Pranaite, maišai. Aš čia su nagais ir ragais, ne Mėja. Ji nebent į kirpyklą žadėjo eit.

apie penktadienio lausimasi pas mane,apie ta psicha,toks jausmas ,kad nori jog jis liktu.bet kur garantija,kad jis neis lauztis 2 karta?niekur.

as jau pagalvojau,kad noriu suns is prieglaudos,net nusiziurejau 1,bent laikinai globai noreciau pasiimt,vakar ji vedziojau ir meile is pirmo zvilgsnio buvo...mamos sunys prie mamos priprate,prie laisves,o prieglaudose juos vis tiek biski griezciau priziuri,ji iprate but vieni.Dieve,jei galeciau as jiems visiems namus suteikciau.
Papildyta:


as nesiekiu jo atleidimo,as noriu jaustis saugi.o kadangi gyvenam vagoneliuose,tai ta sauguma,manau turi suteikti darbdavys-sutaisyti spyna,pasikalbeti su tuo,kuris lauzes pas mane.

as nagu nesitvarkau,kaip minejau neturiu ju as tik kirpyklos ieskau.balionelio irgi noriu,nepamaisys.

pas mus nera intrigu


tai gal jis jau buvo uzejes pas ja ir jai patiko

apie ji ji nelabai graziai atsiliepe,bet jai gaila jo,jei neteks darbo.

pas mus irgi. ir nesu dirbus kur jų būtų buvę. bet aš dirbu nedidelėse įmonėse visą gyvenimą.

issikyrus sita ivyki intrigu ir pas mane ner.visur kt kur dirbau budavo gyvaciu lizdai,tai man cia ramu.isskyrus tai kas nutiko penktadieni.
sudina man nuotaika siandien,puse dienos laukiau kol suveiks lexas,iki tol zliumbiau plaudama laiptines ir negalejau nustot.bendradarbe net siules uz mane padirbt,o man liepe eit miegot,bet atidirbau.

esu prieš atostogas sutvarkytą butą palikusi, grįžus išsigandau kad kažkas įsilaužė....ir sutvarkė, nes buvau pamiršus

kaži kaip su tuo vidum sutvarkytu ir buitim. kai susitvarkau buitį per tą pusdienį kol "atsitvarkau" nespėja matyt mintys susitvarkyt. reiktų matyt ilgesnį laiką pasitvarkius būt kad poveikį mintim pastebėt. bet man tai neįmanoma. knisa betvarkė bet tvarkinai galiu gyventi tik pusvalandį ir dar po to nervuojuos kad tiek pastangų dėl pusvalandžio

kaip tycia i rankas papuole straipsnis is seno zurnalo, o ir anksciau esu skaiciusi ne viena, kad polinkis i perdeta tvarkymasi atsiranda del streso, tai jeigu nuolat jauciat nora tvarkytis, greiciausiai patiriat nuolatini stresa. visiska betvarke irgi gali but kokio psichologinio sutrikimo pozymis, kad ir depresijos , visiskos apatijos. nors pvz mano vienas draugas tiesiog nevirskina tvarkytis del to, kad vaikystej jo despotiskas tevas reikalaudavo idealios tvarkos per prievarta. tai turbut kaip ir visur, sveikiausia viduriukas.

kaip mane užknisa tas dėliojimas į lentynėles, diagramas, skaičiukus. nu kas pasakys kas normalu kas ne. tipo normalu kaip dauguma?
būna juk pedantų vaikų - tai negi tokiam amžiuje jie jau stresą šitaip išreiškia. skaitau kad pasaulis labai margas kad būtų galima nustatyti kas normalu kas ne daugeliu atveju. nors tam tikrais atvejais tos normalumo-nenormalumo sąvokos išlenda ir labai reikalingos pasirodo.
bet tas nesitvarkymas - vienas dėl depresijos, kitas dėl tėvų prievartos vaikystėj, kitas šiaip chaotiškas, ketvirtas dėl nesuformuotų įgudžių vaikystėj ar matytų pavyzdžių, kiti dar dėl kitų priežasčių,

Aš irgi pritariu, kad geriausiai viduriukas, labai neperžengiant ribų ir nesureikšminant.

Man tvarkymasis pirmiausia nesvarbu ir neįdomu , nesakau kad indų nereikia plaut ar panašiai, bet koks pagaliau skirtumas daiktai išmėtyti ar ne. Kam juos dėt, jei iš esmės randi ir taip. Ten, kur reikia (darbinius dalykus), susitvarkau. Antra priežastis turbūt nesuformtuoti įgūdžiai ir vaikystėj patirtas psichologinis smurtas dėl to. Na, o trečia, o gal pirma, tai tiesiog charakteris.
Aišku problema, kad jaučiu didelį nevisavertiškumą, bijau, kad kas užseis, bet kai niekas neina, tai kam vargt dėl nedidelės tikimybės.

Jokiu būdu nesmerkiu, kas mėgsta tvarkytis, priešingai, pavydžiu.

Nejauku bažnyčią vadint pomėgiu. Bet galima sakyti.
Tu man žiūrėk su tuo planu. Nebeatidėliok.

Daniella, su tvarka pas mane lygiai taip pat. Kai sakau, kad proporcinga psichinei sveikatai, tai nereiškia, kad pas mane ta tvarka išvis kada nors būna. Bet tai reiškia, kad kai būnu panašesnė į žmogų, nebūna neplautų dviejų sav. indų (nu ok, pas mane nebūna daugiau nei kelios lėkštės, nes ką aš ten namie valgau. šiandien valgiau 2 varškėčius tiesiai iš rankos, nereikia jokios lėkštės. dar suteršiu ryte kava puodelį, bet kitą išsiplaunu ir daraus į tą patį. ). Tada nebūna katino apvemto kilimo ar bent nestovi tie vėmalai savaitę. Nebūna kalno drabužių ant kėdės. Nebūna nešvari palangė, ant kurios dedu indus ir žvakes. Ir apskritai nėra tvarkinga, bet nėra antisanitarinių sąlygų. O kuo toliau tas stogelis išvažiuoja, tuo didesnės antisanitarinės sąlygos. Tada ir šiukšlių aplink lovą galima rasti, nesiurbtą kilimą, besimėtančias pėdkelnes, didelę krūvą skalbinių ir panešiotų drabužių vos ne viename, aplaistytą palangę, pačioj lovoj visokių neaiškios kilmės šmutkių, su kuriom ir miegu. man dzin.
mano atveju, manau, kad priklauso nuo charakterio. niekas manęs neprievartavo, kol gyvenau su tėvais dėl tos tvarkos, bet man gal ir pačiai nelabai jauku būdavo žinant, kad gali pvz., mama įkišt nosį, o, neduokie, dar ir sutvarkyt sugalvodavo, jei pati nesusitvarkydavau kambario. man tai būdavo trauma, nes turėdavau visokių paslapčių, nenorėdavau, kad lįstų kur nereikia, be to, kur privatumas?! o va, kai tik ėmiau gyventi viena, tvarkos tikrai sumažėjo. tiesa, seniau nebūdavo taip baisu.

kokia sunki buvo diena darbe. nepakelčiau to kasdien. dariau ko nelabai išmanau. nors nieko ten stebuklingo, bet seniau to nedarydavau, o dabar ala pavaduoju direktorienę. jau nebe pirma savaitė, galėjau ir išmokt, bet ne kaip man sekas. vos neblioviau. ir dar neiašku, ar vėliau nebliausiu. nelabai tikiu, kad klaidų nepridirbau... o dar tas tempas nesveikas... aš gi flegma.