Tino, su menesiadieniais tavo gražuoles

Va va, tuoj prasidės visokios "linksmybės"
Atisa, nu kaip fainai, kai dantys tampa tiesiog maloniu siurprizu
Armante, pati prisiprašei iš vyro to pasakymo

Jis bile ką pasakė, kad tik pasakytų. Nu būna vyrų, kurie moka pasakyti teisingai. Bet dauguma nemoka. Mano irgi nemoka. Tu gi pradėjai apie interesų nebūvimą, nu va jis ir pasakė. Tu dažniau save pagirk jam girdint ir pasidžiauk, kad va, kokie jus skirtingi (skirtingi, o ne bendrų interesų neturintys), bet jums net tylėt kartu yra gera. Čia kai aš pradedu bambėt - oi, negraži, pilvas, tai maniškis arba tyli arba paklausia kas gi trukdo nors kokį sumautą atsilenkimą padaryt

O aš, dūra, vis tikiuosi, kad jis man kokį komplimentą rėžtels. Aha, kurgi ne.
Kažkada jau pasakojau, kas mane gelbėja per visas krizes. Rašau dėkingumo sąrašus. Pradedu nuo bazinių dalykų, kad esu dėkinga už visas kūno dalis (išvardinu), namus, maistą, drabužius, vaikus, vyrą-stuobrį, mamą, brolį ir t.t. O tada staiga atsiranda tiek daug visko - saulė, pimpio formos debesėlis, juokinga varna kieme, sutikta faina bobutė, va ta minutėlė antakiams (arba antakiui) išsipešioti. Nu ir t.t. Kai daug dienų tokius rašai, vėliau jau jie patys galvoje pradeda rašytis, imi pastebėt mažumus ir jais džiaugtis. Aš va nerealiai džiaugiuosi skalbimo procesu. Ir tuo, kad yra skalbimo mašina, karštas vanduo, visokios priemonės, džiovykla ir tuo, kad turiu KAM skalbti. Aišku, jei niekad neteko šildytis vandens ir skalbti patalynę rankomis, gal ir neteikiama tiek daug reikšmės, bet man visa technika yra stebuklas. Automobilis, indaplovė, kompai, telefonai. Eina sau, mes gi buožių buožės. Tai va iš to pertekliaus atsiranda bendrų interesų poreikis

Juokauju, aišku,
Armante, man irgi tokių minčių būna ir aš kartais taip pat bereikalingai jas vyrui įgarsinu... Na, o jis gana netaktiškai primena, kad aš subinėj ieškau smegenų. Tai faktas, kažkur paieškoti reikia, negalėjo gi dingt be pėdsako.
Krown, siaubelis, kaip suprantu, pasistenk ramiai reaguoti, jei kartosis toks dalykas

Ir tai tikrai turi praeiti, su gydytojų pagalba ar su laiku...
Wiliux, nea, negalvoju apie atjunkyma. Dėl valgumo mums neaktualu. Dienos metu ji nedaug žinda. Ryte nubudus, prieš pietų miegą, kažkiek vakare (dažniausiai, jei ne namie) ir prieš naktį. O ir ne garantija, kad N. apetitas pagerės. Mano vyresnėlė, būdama valgi, staiga prarado apetitą, kai atjunkiau. Miegot irgi nepradėjo, tiesa, ji nuo metų jau ir nevalgydavo, užtekdavo vandens duot. Aš tik galvoju, gal atrasti kokį mišinį, kurį gertų. Jie visgi sotesni. Ir duoti, kai atsikelia apie 23 val. Iš gertuvės gal sugertų? Vat gaila, kad nemoka iš butelio gerti. O N. daug žinda dieną? Renkasi pieną vietoj kito maisto, ar ne?
Ingbri, aš jau nežinau, koks čia šuolis. Na taip, ji sumani mergiotė, bet viskas eina gana tolygiai. Tas jautrumas tai baugina, bet irgi būtų į ką. Ir kodėl ji nepaveldėjo tėčio šaltų nervų... Šiandien netyčia įkando žįsdama, tai apsiverkė, užsikukčiojo, nes mamai "popa". O aš net nesureagavau, kaip ji taip suprato, kad "popa"?
burbuliacija, oi, tos problemos su diedu tai aha... panašiai. Nu gal ne tiek aštriai, nes mažai matom mes savo tėtį, o ir jis labai stengiasi, bet manyje problema. Gal greičiau tiesiog nuovargis vulgaris...