Sveikos, norėčiau ir aš prisijungti prie jūsų pokalbių

Šiaip depresijos lyg neturiu, gyventi noriu, domiuosi daug kuo kaip ir domėjausi, bet jaučiu, kad kažkas su manimi negerai. Jaučiu kažkokią tai įtampą. Lyg nerimas, bet nežinau dėl ko. Tai jaučiu ypač iš savo kūno padėties, atrodo sėdžiu prie kompiuterio ir jaučiuosi tokia pavargusi, tada tik STOP ir pagaunu save sėdinčią labai įsitempusią, tai pajaučiu iš kaklo, nugaros įsitempimo, nuo ko net atrodo galva skauda, lyg net kvėpuoju nepakankamai. Taip pat neseniai atkreipiau dėmesį į savo dantis, jie man kažkokie netvirti atrodo, kartais net atrodo, kad kažko atsigėrus jie atsilaisvina. Pirma mintis šovė, kad man paradon...(neatsimenu pavadinimo), nu bet dantys kaip dantys, lyg ir akmenų nesimato, dantenos lyg sveikos, nekraujuoja. Tada ryte atkreipiau dėmesį, kad atrodo lyg man tuos dantis kas stūmę būtų ir įtampa žandikaulyje jaučiu, tai padariau išvadas, kad galbūt aš miegu labai stipriai sukandus dantis ir dėl to man visi šitie pojūčiai. Ir vėl tada man baimė dėl tų dantų, kad jie man tuoj klibėt pradės nuo to gręžimo. Pas odontologą sakiau eisiu, bet tai viena didžiausių mano baimių, tai vis atidėlioju, bet manau kai sukaupsiu drąsą nueisiu. Bet vat ko nesuprantu dėl ko pas mane tas nerimas. Lyg šiuo metu viskas normaliai šeimoje, na tik dėl gyvenamosios vietos yra daug klausimų. Bet nemanau, kad tik dėl to aš tokia įsitempus.
Šiuo metu auginu dukrytę, gyvenu svetimam mieste, gal veiklos neturiu per daug, nes nedirbu, bet nemanau, kad tai priežastis. Dirbt kaip jau ir galėčiau eiti, bet dar lyg pati noriu su vaiku daugiau pabūt kol galiu. Įvairių veiklų susigalvoju tiek namie tiek už jų. Su žmonėmis lyg bendrauju pakankamai, kažkur papramogauti dažnai išeinu. Gal kartais norėtųsi daugiau kažkur lėkti, bet atrodo lyg ir taip nemažai visur išlekiu tiek viena tiek ir su šeima.
Taip pat žinau, kad turiu tokių neigiamų savybių, kaip perfekcionizmas, viską noriu idealiai padaryti, tas kartais labai nervina. Jei tarkim jaučiuosi ne visai gražiai atrodanti, tai viešoj vietoj jaučiuosi prastai, atrodo, kad visi tik į mano išvaizdą ir težiūri. Tada norisi bėgt namo, persirengt ar panašiai. Šiu atveju geriausia terapija nauji rūbai, kurių galėčiau tai pirkčiau ir pirkčiau. Bet čia vėl kažkoks savimi nepasitikėjimas greičiausiai, o rūbai tik laikina pagalba.
Šiek tiek turiu ir kompulsyvaus elgesio, tai yra ritualai, tokie kaip pavyzdžiui daiktą turiu padėti kaip būtent sugalvoju, nes jei nepadėsiu taip kaip reik, tai bus blogai ir pan.
Visą gyvenimą turėjau bėdų dėl valgymo/nevalgymo, taip grynai valgymo sutrikimo negaliu įvardint, nes daug požymių, bet grynai vienam nepriskirčiau, kartais tai paūmėja, kartais pradingsta. Visa tai atsirado dėl noro būti labai liekna, nors visą gyvenimą esu normalaus kūno sudėjimo, tai suprantu, bet vistiek trokštu būti labai liekna...
Prirašiau tikrai daug, net nežinau ką tuo norėjau pasakyti, gal tiesiog išsakyti kas manyje susikaupia. Šiaip manau gal gerai dėl to būtų kreiptis į specialistus, kokia psichoterapija, bet pačios mokslai su tuo kažkiek susiję buvo, tai kažkaip net netraukia, atrodo gal pačiai reikia daugiau su savimi padirbėti.