Senelių slaugosnamai. Už ar prieš?

Mano mociutes sesuo neturejo vaiku ir baige dieneles seneliu namuose.Kartais atvaziuodavo savaigaliais pas mus.Ji buvo labai patenkinta, nes ten kaip ji sake gaudavo viska ko jai truko, palyginus su gyvenimu , kai gyvendavo viena.
Dabar dar del slaugymo noreciau truputi papriestarauti, man asmeniskai lengviau slaugyti toki ligoni, kuris nekalba nevaiksto ir t.t.,nes kaip issireiskia slaugantieji atrodo jei jau nevaikstantis, tai sunku.Nesakau, kad lengva bet pabandykit isivaizduoti, toki ligoni kuri as slaugiau, kai jis ir vaiksto ir saukia ir langa ziemos metu isdauzia ir per naktis selina i tavo kambari ir nezinai ko laukt. Kiek tai gali testis .Man tesesi tol kol atsiduriau klinikose, ir negalejau metus net savo vaiko priziuret.Tai kam cia tokios aukos, vardan ko?Dabar kartoju dukrai: nedrisk mane karsinti, jei to prireiks, bul gera pasirupink laiku patalpinti mane i slaugos namus, kokie baisus jie bebutu, zinoma but gerai, kad neuzmirstum aplankyt, kai kada gal parsivezt, bet karsint-ne.Ji gi nesiprase i si pasauli, kad galetu paskui vargti su manim ar vyru ir kazkiek metu isbraukti is ir taip trumpo savo gyvenimo.Na jau cia labai kategoriskai pasisakiau

Aš ne Dievas,tai negaliu nei smerkt,nei teist....
Bet esu mačius ir buvus ir senelių namuose ir slaugos namuose ir Kaune ir Žemaitijoje....Bet ten tokios priežiūros apie kokią jūs čia kalbate nemačiau...
Mano nuomone tokios priežiūros kokią gali suteikt artimi mylintys žmonės niekas nesuteiks...
Ir kaltint tų slaugos namų ar pan. darbuotojų negali. Jei yra 1 sanitarė,kuri turi prižiūrėti 20 ar kiek ten gulinčių ligonių,tai ką jinai gali...
Ir ne pinigai mielosios viską sprendžia...Va amerikoje giminaitė prižiūrėjo milijonierių 1-os grupės invalidą. Tai pasakojo apie priežiūrą ligoninėje ir t.t...
Dukra pasamdė slaugę,pasirodydavo kartą per mėnesį,o sūnus tik ateidavo,kad tėvas dar kokį $ duotų....
Svetimas niekad tiek šilumos neduos kiek savas. O meilė ir rūpestis daro stebūklus.
Viena yra kalbėti apie senelių namus ir ligonines kol esi sveikas. O visai kas kita ten atsidurti būnant bejėgiu....
Stiprybės visoms slaugančioms
Ir visoms linkiu sveikatos

Vakar mamai papasakojau apie šitą temą. Anksčiau esam apie tai kalbėję, bet pamaniau, gal nuomonę tuo klausimu pakeitė. Dar nebuvau visko papasakojusi, kai mamulė mane pertraukė ir pareiškė, jeigu ji susirgs ir jai reiks nuolatinės priežiūros, turiu pasirūpinti, kad ji būtų apgyvendinta senelių namuose. Ji kategoriškai draudžia dėl jos aukoti darbą, karjerą ir savo gyvenimą. Anot mano mamulės, ne tam ji investavo į mano mokslus, kad paskui visko atsisakyčiau ir jos pampersus keisčiau Juk man reiks gyventi ir kai jos nebebus... Čia mano mamos žodžiai...

esu lankiusis ne vienuose seneliu namuose ir gakliu pasakyti,kad jie buna labai ivairus: esu maciusi ir nelabai geru, bet yra tokiu, kad pavydet galima - visur naujai suremontuoti kambariukai, ka valgyti gali pasirinkti ir meniu sudaromas savaiteui i prieki, lauke parkas salia, gelynukai, takeliukai, visur nuolydziai ir liftai (su vezimeliai ir lazdelem patogu, kad laiptais nereikia lipti), grazu tvarkinga, visokiu uzimtumu daug, ekskursijas organizuoja ir t.t. tikra sanatorija
aisku, ne visi seneliu namai tokie, bet juk i bet kokius ir vaikais nenores vezti...

Sakote, kad seneliu namuose blogai - o kas gero isvargintu, nuolat pavargusiu vaiku namuose???As jau labai seniai esu pasakiusi savo tevams, kad jei turesiu galimybe savo tevus patalpinti seneliu namuose, tai taip ir padarysiu Gal tai ir nera labai humaniska, bet as zianu, kad jei del ju prieziuros man teks mesti darba, uzmirsti savo ir savo seimos poreikius - tai as tikrai nebusiu pati mieliausia dukra...Taip, gal but as egoiste, bet manau kad issizadeti pilnavercio gyvenimo as galeciau tik del savo vaiku...Kaip pasake mano teta, nukarsinusi 2 mociutes- -as pati iseisiu i seeliu namus, kad tik mano vaikams netektu tokia nasta...deja, bet tokia gyvenimo realybe

Mano senelės seuo taip pat neturėjo savo vaikų....ji pati apsisprendė gyventi Gerantologijuos namučiuose netoli Santariškių, nors buvo kviečiama gyventi šeimose, tame tarpe ir mūsų, bet ji suprato, kad kitoje šiemoje nei jai nei kitiems lengviau nebus....aš ten buvau ne kartą, labai mieli namučiai....gera aplinka, senukai išeina pasivaikščioti..kambariukuose po vieną...už pragyvenimą mokėti reikėjo, tam buvo skiriama močiutės pensija...jeigu riekdavo primokėti, primokėdavo giminės, tame tarpe ir mano tėtukas....visi ją gražiai lankė....ji buvo prižiūrėta...viskas atrodė tikrai ramiai ir gražiai....Amžiną Jai Atilsį....senolė sulaukė tikrai garbingo amžiaus....
Iš tikrųjų tai vaikų mes susilaukiam ne tam, kad paskui jie dėl mūsų aukotųsi...
Žinau tik vieną, kad nepalikčiau jų vienų...stengčiusi būti šalia, kiek galėsiu...
Senelių namučiai nėra tokie baisūs, kaip gal būt buvo seniau...juolab aš savuosius tikiuosi išsivešti drauge į užusienį, ten, kur jie gaus daug geresnę medicininę pagalbą ir socialines garantijas, nors ten jie ir visai nedirbo ir niekada negyveno, bet ta valstybė rūpinasi ne tik visą gyvenimą ten gyvenančiais pagyvenusiais žmonėmis...yra įstatymas, esant vienam vaikui, jeigu jis atvyksta ten gyventi jis turi teisę pasikviesti pas save tėvukus, ir jie gauna minimalų valstybės išlaikymą....tegu tai minimalus....bet priedo jie gaus dar ir pensijikę LT...ir galės LT nuomoti savo butą...o ten jie turi gauti mažiuką valstybinį butuką, už kurį jiems nereikės mokėti....tai nėra kaži kas...priedo medicininė priežiūra ten daug aukštesniam lygyje, nei čia...gyventų tikrai labai skramnai, bet jau geriau taip, negu čia...kur sirgti žmogui tikra prabanga...kur paleidžiami namo žmonės ištikti insulto...kur reikai įordinėti gydytojams, kad jam insultas, o jie išrašo antibiotikų nuo peršalimo...šlykštu...

mano draugės močiutė irgi tuose namuose guveno...pati ten nuvarė, tyliai,paslapčiom-nieko nesakius savo 5 vaikams...tie, sužinoję parsivežė ją namo. mačiutė apsigyveno pas mano draugę-dideliame gražiame name, turėjo savo kambarį, netgi savo vonią ir tualetą...bet...mačiutė ten pagyeno pusę metų ir išsiprašė atgal, nes gyvendama pas savo dukterį jautėsi viniša,mat tuose senelių namuose buvo draugių susiradus... močiutė šiaip sveika, tik labai sunkiai vaikšto ir šiaip visokių ligų ligelių...ji pasakė,kad tuose namuose ji netgi jaučiasi sauesnė,nes medikai šalia ir pan...taip,kad tikrai yra ir laimingų senelių tuose namuose

Ir vis delto, esu tikra, kad daugeliu atveju geriau, kada senyvas zmogus gyvena seneliu namuose. Kaip jau daugelis rase anksciau, del laiko stokos, slaugant ligoni, nukencia seimyninis gyvenimas, antroji puse, vaikai. O ir pats nebeturi laiko sau! Stogas vaziuoja... Tai ar negeriau butu serganti teva ar mama, mociute parsivezti sventems, savaitgaliams ir buti mielais vieni kitiems, nedarant jokiu auku?! man tai atrodo labiau priimtina... Nes galiausiai beaukodamas gyvenima vardan kitu pats atsidursi istaigoje, kurioje nebus taip gera kaip seneliu namuose... O ten isties visai neblogai- jie bendrauja, uzsiima rankadarbiais, bureliais, vaziuoja i kitas istaigas i svecius, turi ivairiu renginiu ir pan.
As savo tevu nesirengiu atidavineti i seneliu namus vien del to, kad jie pasentu, bet jei lieka vienas is tevu, liga, reikalinga nuolatine slauga, tikrai nevaidinciau aukos!

dievuliau saugok mus ir musu šeimas nuo senatves marazmu ir alzhaimeriu visu.nieko negali but sunkesnio ir labau varginancio nei tokio senolio prieziura.jie jau nesuvokia saves ir grauzia artimuosius.maniau kad vyro senele anyta pirma i kapus nuvarys nei pati ten atguls,garbiam savo amziui.didziausiam priesui nelinkeciau tokiu tevu senatvej.
visiems linkiu grazios ir sviesaus proto senatves sulaukt.nes vaikai musu per visa gyvenima taip nenuvargins ir nenukankins kaip sunkios ligos,alzhaimerio kamuojamas senolis per labai trumpa laika,
istvermes ir kantrybes visiems slaugantiems sunkius ligonius.nepamirskit kad reikia ir savim pasirupunti.

Aš UŽ senelių namus. aišku, pats žodis -senelių - skamba nekaip, bet iš esmės tai yra pati geriausia išeitis. Aš ir pati nenorėčiau pasenusi ir ligota kabot vaikam ant sprando. Norėsiu ramybės ir priežiūros be nervų... Tik Lietuvoje dar nėra tų tikrų senelių namų, būtent namų, ne prieglaudų...

nemanau kad kuri iš motinų ,auginančios vaikus,norėtų mirt svetimuos namuos,tarp svetimų žmonių,patirdamos pažeminima,
suprantu,jei jau žmogus vienišas,itin ligotas,senelių namai gera išeitis.bet turint vaikus
dirbu laiškininke.prieš mėnesi viena seniukė sunegalavo,kai aplankiau,merdėjo lovoje.ja pasiėmė dukra.šendiena ten pensija nešiau-seniukė guvi,valgo,net vaikšto.štai kokius stebuklus daro meilė.mano netikra močiutė itin sunkiai susirgo,po ligoninės,i slaugos ligoninę paguldė ją.vežtis norėjau namo,bet vis atkalbinėjo daktrai-močiutė nuolat viduriavo,jai buvo vėžys,prasidėjo metastazės.kad greičiau mirtų,daktarai pompavo nervus ir kraujspūdį slopinančius aistus,buvau bejėgė sustabdyt,nors daug kartų vaistus išmesdavau,bet namo parsivežti nesiryžau-turėjau mažutį vaikelį,kuriam irgi reikėjo daug dėmesio. per mėnesį,praleista slaugos namuose,mačiau,kaip seniukai tiesiog užgesinami-atvežami,kad pailsėtų,sustiprėtų,žvaliom akim ir energingi,jie greitai praranda nuovoką,nevaldomai ima šlapintis,galų gale nebepakyla nuo patalo.blogiausia visi toki žudymą mato,bet visi tyli.imi svarstyt,gal 70-80jau savo atgyveno-tegu sau miršta.o čia kalbu ir apie slaugos namus,ir apie senelių namusž-juose gyvenama neilgai

kazkada ,gal kai man dar buvo 15 metu ar 16,mam mama pasake kad as privalesiu,kur as begyvenciau,ar uz 10 ar uz 200km nuo jos atvaziuoti pas ja ir ja slaugyti,o as jai atsakiau ,kad to tikrai nebus ir tegul ji nesitiki. Juk nemesiu as darbo,seimos-vaiku ir vyro,ir leksiu cia,juk is kazko man reis gyventi paciai,as jei pasakiau ,kad as geriau dirbsiu ir jai samdysiu gera slauge, juk man atrodo nesamone,kad dukra turetu mesti darba seima ir lekti motinos slaugyti,juk jiei taip butu,juk mano vaikai liktu be motinos,vyras be zmonos,o seima be dalies savo biudzeto. As mamai tada pasakiau,kad gal tu ismaitinsimane ir mano vaikus is savo varganos pencijos? O ji atsake,o kodel ji turetu kazka uzsikrauti sau ant galvos,ypac kaip dukra suaugusi,tai ji pati suprato siaip ne taip ka a tuo norejau jai pasakyti.

Nes mat jos situacija kitokia,nes ji jau 10 metu nedirba ir turi antros grupes invaliduma, jos mama,mano mociute, gyvena uz 5 min kelio,ir jei reiketu ja slaugyti jei butu ir laiko ir galimybiu. Todel man ji pastoviai kartodavo kad va ji savo motina slaugytu,o as kokia nedekinga jos neslaugyciau,nes ji nepagalvodavo kad man reiketu dirbti ar as labai toli nuo jos gyvenciau.