Senelių slaugosnamai. Už ar prieš?

As uz. Maciau, kaip mano mamos pussesere priziurejo savo anyta. Ta pussesere - 3 grupes invalide, jai ir vaikus priziureti, ir namus tvarkyti, ir anyta kas pusvalandi i tualeta vedzioti. Gaila zmogaus, tikrai gaila.

Pries metus mano mociute labai susirgo, tai ji iskart sake, kad jeigu atsitiks taip, kad is lovos nebegales pasikelti, tegul ja veza i seneliu namus. Laimei, ji pasveiko, be problemu savim pasirupina. Bet labai dziaugiuosi tokia jos nuomone, nes zinau, viskas kristu ant mano mamos. Tecio brolio seimai nusispjaut, tetis pats dirba, as ne Lietuvoje gyvenu, lieka tik mano mama.

Bet net ir kai seni zmones sveiki, nemanau, kad seneliu namai taip jau blogai. Teko skaityti, kokie meiles trikampiai ten tarp senjoru vyksta, kokios aistros verda Gal ir gerai senatveje nauja gyvenima pradeti, nauja meile susirasti

Tai tada galima nesistengti padėti jokiam susirgusiam bet kokia liga, bet kokio amžiaus artimajam. Palikti jį vieną ligoninėje, ir tiek. Kam užsikrauti ,,kito sunkumais''?

Klausimas Jums, ar esate slaugiusi ligoni, negalinti atsikelti is lovos ir jei taip, kiek ilgai?
Jei nesate - tai tik tusti zodziai. Giminaitei teko slaugyti pora metu, galvojau, kad ji pati pateks po to slaugymo i ligonine.

Patikėkit, saulute, Simense rūpinasi savo neįgalia mama jau ne pirmus metus...
Iš principo būčiau už slaugos namus - bet ne tokius, kokie jie yra dabar. Juose visai nebloga žmogui, kuris dar gali pats savimi pasirūpinti - tačiau sunkus ligonis su ypatingais poreikiais tik dar greičiau nukeliaus į kapus. Aišku, jei nėra kitos išeities... Bet gal kartais tos kitos išeities paprasčiausiai nepaieškome? Gal tiesiog nueinam lengviausiu keliu?.. Šiaip ar taip, kiekvienas savo problemas sprendžia pats Kas tinka vienam, visai nebūtinai tinka ir kitam.

Tuomet pagarba ir stiprybes! As irgi pazinojau zmogu, kuris slauge tolima, bevaike giminaite, nesikeliancia is lovos, taciau jis nedirbo, ir galejo tam skirti laiko. Taciau kaip elgtis seimai, kurie dirba uz minimuma, ir darbo prarasti negali ir pasisamdyti slaugytojo negali, o atrodo kad seimoje daugiau vaiku nera, tik tas, kuris apsieme slaugyti. Budavo ir drauges atvaziuodavo serganciajai pampersu pakeisti, taciau ne kiekviena karta gaunasi. Stai todel ir atrodo, kad sergantis, paliktas vienas namuose, greiciau iskeliau anapylin, negu bus priziurimas visa laika. O slaugos namai kartais tik baisus pavadinimas, o buna tikrai neblogu.

Ne, slaugos namai – visai nebaisus pavadinimas. Tik kur tie „neblogi“ yra? Namie toks ligonis yra vienas su bent vienu prižiūrinčiuoju. O slaugos namuose 2–3 slaugytojai bent dvidešimčiai. Kada jūsų artimas sulauks savo eilės ašarai nušluostyti?
Papildyta:

Šis atvejis Jūsų?

Kodel viena? Galima lankyti kad ir kasdien, taciau niekada neturesi tokios irangos (kad pakelti, ikelti i vonia...), nesugebesi parinkti vaistus (naudosi tuos kelis standartinius, kuriuos israso gydytoja ateinanati max karta i dvi savaites), nesugebesi normaliai padaryti klizmos (aisku, per metus ar daugiau ismoksi, taciau kam tiek laiko kankinti kita)..... Butent kam uzsikrauti sunkuma, kurio nepanesi? O ir artimam daug lengviau butu jei ateitum aplankyti nepavargus, papasakotum dienos ispudzius, o ne tik parvarai is darbo, staigiai apziuri, eini daryti valgyt... o ligoniui geriausiu atveju burbteli kelis zodzius.
As noreciau, kad mano vaikai mane lankytu ir sneketusi, o ne tik galvotu kaip istaikyt minute poilsiui.



Baisu, jei artimas slaugos namuose lauks kol ji paguos sesele, o artimiesiems isvezus is namu pasidarys visai dzin.

Ne tiesiogiai, bet labai artimai susijes. Stai ir kalbu apie tai, kad kartais nieko namie nera daugiau nei pusdieni ir baisu palikti zmogu viena. Buna, kad is darbo isleidzia valandai, buna kazkas ir draugu atvaziuoja kai gali, o buna ir taip, kad nieko nera. Stai ir galvoju, ar ne geriau butu, kad guletu priziurimas ir tualeta paduotu ir laiku pakeistu ka reikia ir valgyti silto atnestu o ne is termoso, nes nevisada yra kam pasildyti. O asara nusluostytu vaikai atvaziave vakare po darbo. Stai apie ka as kalbu, o ne "perkelti nasta nuo savo peciu". O kaip Jus viska suspejate? Gal lankstu grafika turite, ar ka nors samdote, kad priziuretu, kol Jusu namie nera?

Vieno recepto - panacėjos - nėra ir būt negali. Slaugos namų neišsižadu - anaiptol. Esu netgi beveik tikra, kad be jų neapsieisim. Bet kadangi ligonis sunkus, pasilpęs visom prasmėm, nuoširdžiai bijausi pabaigos paspartinimo. Pasak #Mia# "nesugebesi parinkti vaistus (naudosi tuos kelis standartinius, kuriuos israso gydytoja ateinanati max karta i dvi savaites)", bet problema ta, kad slaugos ligoninės beveik visiškai neturi specializuotų vaistų, o kai žmogų paguldai tenai, jų nebekompensuoja. Jei, neduok Dieve, užpuls plaučių uždegimas (kiek žinau, taip nutinka labai dažnai, ir būtent jis tampa mirties priežastimi), slaugos ligoninė neturės kuo jo gydyti (jie teturi paracetamolio, nes yra slaugos, o ne gydymo įstaiga). Tai va. Užburtas ratas. Tada veži savo žmogų į kokią klinikinę, atgaivelėji, o paskui?.. Namo, kur daugiau... Čia iš patirties.
Bet būna ir kitaip
Svarstant perdėm teoriškai, atrodo vienaip. Bet kai susiduri praktiškai, kai turi apsispręst dėl artimiausiųjų... Patikėkit, labai nelengva. Labai.

Musu giminaite plauciu uzdegimu ligonineje susirgo, nepastebejo mat, uzleido liga...taip kad ne tik slaugos ligoninese visko buna. Jei pats priziuri, asmeniskai bendrauji su gydytojais ir seselemis, tai dar galima buti kazkuo uztikrintam, bet jei atvezei ir paguldei ir viskas...ai ka cia pasakot

Taip, iš tiesų sudėtinga palikti be samdyto slaugytojo namie. Bet jeigu jau užtektų pinigų slaugos namams (ne senelių valdiškiems namams, o privatiems), tai tada turėtų būti lėšų ir slaugytojui, kol giminaičiai darbe.
O slaugos namuose jokios ypatingesnės prižiūros ir bendravimo su ligoniu nėra. Ten visi ligoniai sėdi ar guli savo lovose, o dar kiek pavaikščiojantieji tuoj pat sugrąžinami į lovą, nes nėra kas paskui juos vaikščioja (tiesa, planiniu būdu gali pavaikštydinti kokias penkias minutes per dieną, bet slaugėms yra toks ne vienas ligonis). Ant tualeto sodinama tris kartus per dieną (pagal planą), nebent žmogus susitvarko pats. Bet dažnai į slaugą atiduodami tokie, kurie jau be orientacijos. Tada kenčia ir tas ligonis, ir aplinkiniai. Nes tokiems priežiūra turi būti individuali. Sauskelnės keičiamos irgi tris kartus per dieną arba papildomai, jei slaugės turi laiko nuo kitų ligonių, kurių, kaip sakiau jau, yra visas būrys.
Šilto maisto atneša, bet kol visus iš eilės pamaitina, tai ir atšąla. Be to, niekas nelauks, kol ligonis ramiai pavalgys - menkiausias ligonio susiraukimas, ir maistas jau nunešamas, kad ,,jau nebenori''. Ligonis gyvena pusbadžiu, o jei artimieji atneša, toks ligonis nepajėgus kontroliuoti, ir viską sušveičia iš karto. Tiems, kurie nebegali patys pasiimti, iš namų atneštas maistas duodamas vietoj slaugos namų maisto, taigi jūs už maistą mokate dvigubai.
Jei ligonis virkauja ryte, kažin ar daug jį paguodžia, kad jūs aplankote ir bandote guosti vakare. Bet pasakysiu, kad ilgai nerealu kasdien važinėti, nes slaugos namai paprastai būna miesto pakraščiuose, taigi ir susisiekimas prastas. O važinėjimas po du tris kartus per savaitę nualina laikui bėgant tiek, kad jau nieko nebenori, kaip tik vežtis savo ligonį namo.
Namie iš tiesų, reikia darbo metu samdyti žmogų, bet paprastai slaugytojas būna ne ilgiau kaip aštuonias valandas. Tą tarpą, kai nieko nėra, režimą stengiesi pareguliuoti taip, kad tuo metu, kol nėra rimtesnio slaugytojo, o tik budintis vaikas, tuo metu sieki, kad ligonis miegotų ar bent jau ilsėtųsi.
Ilgainiui susiklosto ritmas, ir išgyventi pasidaro įmanoma. Be to, jauti pasitenkinimą, kad ligonis namie, o ne pas svetimus. Aišku, lengva nebūna, net ligos neprašome. Tiesiog prie jos sąlygų prisitaikome.
Čia iš mano praktikos.

Aciu, kad pasidalinote sunkia patirtimi, mums teko i ligonine vazineti kasdien pora menesiu, sunus rytais, dukra vakarais, visko buta...jei tikrai nusprestume del slaugos namu, tai aisku ziuretume, kokia ten tvarka, nu netikiu as kad tik besirdziai zmones ten dirba, bet gal mazai macius esu. Bet kokiu atveju privatiems, geriems slaugos namams - mestusi visi vaikai, dirbantys vaikaiciai, o kai slaugai namuose, tai teko ir tokiu pasakymu girdeti: tau pensija duoda - tu ir sukis...deja ir taip buna...o ka ta pensija, jei jos vos vos uztenka vaistams