

Vėl sėdam į tuk tuką. Vairuotojas sustoja ant skardžio, kad galėčiau nuostabų saulėlydį nufotografuot.

Paskutinis žvilgsnis į Atitlan


Parvažiavus sužinau, kad į ugnikalnį kopsiu. Tačiau gidas vos ne žemę apverst turėjo, kad tai įvyktų. Ačiū jam.
Pirmiausia - dabar ne kopimo sezonas, todėl teko perskambint daugybę agentūrų, kol rado tą, kuri veiklą vykdo ir dabar. Ok, susitarė, kad mane paims iš viešbučio, ir kad aš tada susimokėsiu. Užsakė viešbutį. Sutikrino transportą - pasirodo, kad vos prieš tris mėnesius kas valandą iki vidurnakčio važiavęs autobusas dabar važinėja tik iki 18 h vakaro. O aš iš parko tik 19:30 parsiradau. Surado man mašiną. (Važiuoti tai reikia į Antigvą, kuri yra už 50km). Po vakarienės, 23h mane vairuotojas paims tiesiai iš vakarienės vietos ir nugabens į viešbutį. Po kiek laiko, 19h skambutis iš agentūros. Tam, kad kopčiau rytoj ryte, susimokėti reikia šiandien iki darbo pabaigos. T.y. per 30 minučių. Antigvoj. O gidas Panajachel, už 50km.

Tai reiškia, kad turiu valandą išsimaudymui ir susipakavimui, nes po to važiuojam vakarieniaut - etnokultūrinis vakaras. Spėju. Vakarieniaut keliauju su visu lagaminu
