Po poros valandų mus jau žadina. Reikia leistis. Po pietų šiuo metų laiku dažniausiai lyja, o nusileidimas status, pavojingas ir taip, o sušlapus nusiridenti žemyn būtų visai nesunku.
Dar apeinam garbės ratą aplink kraterį:
Dievulėliau, ir aš tiek užlipau????
Dar vedlys kažkur veda:
Rodo kišti ranką į šitą skylę:
Kišu. Ten minkšta, tarsi gerai sustingę drebučiai, ir šilta
. Įdomus jausmas. Tokia samanų žele.
Zinot, man atrodo jei Tereza pagrobtu koks eskobaras ir paskambintu, jam butu nurodyta paciam gelbetis is situacijos.
, o man tikrai neįmanomai atrodo, kai į TOKĮ aukštį ir dar su paprastais sportbatukais užsikeberiojai 
. Pasakojimas nerealus 
