Ech, kokiu gražiu momentu pataikau
Švento Juozapo Katedra (isp. Catedral de San José). Pastatyta 1541-aisiais, tačiau po keleto žemės drebėjimų nugriauta 1669-aisiais. 1680-aisiais atstatytair pašventinta.
1743-aisiais ši Katedra buvo pati didžiausia Centrinėje Amerikoje. Negailestingas 1773-iųjų žemės drebėjimas stipriai pažeidė didžiąją dalį pastato, tačiau bokštai liko nepaliesti. Jie restauruoti ir dalinai atstatyta bažnyčia.
Vaizdas nuo Katedros laiptų:
Ir pagrindinis altorius:
1743-aisiais ši Katedra buvo pati didžiausia Centrinėje Amerikoje. Negailestingas 1773-iųjų žemės drebėjimas stipriai pažeidė didžiąją dalį pastato, tačiau bokštai liko nepaliesti. Jie restauruoti ir dalinai atstatyta bažnyčia.
Vaizdas nuo Katedros laiptų:
Ir pagrindinis altorius:
Einu kažkur, nežinau kur. Tik matau, kad gražu bezbožnai
San Pedro bažnyčia ir ligoninė.
1663-aisiais įkurta brolių Dominikonų. 19-ame a. perimta Kapucinių vienuolių, kurios pastatą pertvarkė. 1869-aisiais perėjo San Vicente de Paul seserų rankas.
1663-aisiais įkurta brolių Dominikonų. 19-ame a. perimta Kapucinių vienuolių, kurios pastatą pertvarkė. 1869-aisiais perėjo San Vicente de Paul seserų rankas.
O čia buvo viešoji skalbykla. T.y. moterys, atsinešdavo skalbinius čia, išplaudavo, išgręždavo ir nešdavo šlapius namo džiovinti.
Santa Clara vienuolynas. Pastatytas 1705-aisiais, 1717-aisiais žemės drebėjimo metu sugriautas. Vėliau atstatytas ir vėl sugriautas 1773-aisiais. Dar tris metus vienuolės gyveno pusiau sugriuvusiam pastate, o 1776-aisiais išsikėlė į Gvatemalos miestą.
Labai gaila, bet į vidų nepatenku. Šiandien jau per vėlu, užsidarė, o ryt dar neatsidarius išvažiuosiu... Bet kas žino, gal vieną dieną imsiu ir sugrįšiu apžiūrėti to, ko šį kartą nespėjau:)
Labai gaila, bet į vidų nepatenku. Šiandien jau per vėlu, užsidarė, o ryt dar neatsidarius išvažiuosiu... Bet kas žino, gal vieną dieną imsiu ir sugrįšiu apžiūrėti to, ko šį kartą nespėjau:)
San Francisco bažnyčia.
Kai Pranciškonų misionieriai atvyko į Gvatemalą iš Ispanijos, jiems buvo priskirta 120 vietinių kaimų. 1541-aisiais jie čia pastatė bažnyčią, kurioje dabar įsikūrusi Kristaus mokykla (Escuela de Cristo). Ši koplyčia stipriai nukentėjo 1565-aisiais. Per dešimt metų surinktos aukos buvo panaudotos naujos šventyklos už poros kvartalų statybai 1579-aisiais. To statinio dalys, ko gera vienintelės išlikę nuo 16-a Antigvoje. San Francisco el Grande tapo svarbiausiu religiniu ir kultūriniu centru visame regione. Teologija, teisė, filosofija, fizika ir matematika buvo dėstomos San Buenaventury Koledže - šiandieniniuose vienuolyno griuvėsiuose.
Koledžas taip pat rėmė kolonijinės eros dailininkus, tarp jų ir Cristóbal de Villalpando, Thomas de Merlo ir Alonzo de la Paz.
Koplyčia ir vienuolynas 17-ame amžiuje buvo išplėsti. 1684-ųjų konstrukcija buvo sutvirtinta ir atlaikė 1691-ųjų metų žemės drebėjimą, tačiau 1717-ųjų žemės drebėjimas pastatą stipriai pažeidė. Taip pat kaip ir žemės drebėjimas 1751-aisiais. Paskutinį smūgį žemės gelmės sudavė 1773-iaisiais. Didelė dalis pastato dabar yra atstatyta, tačiau vis dar likę ir daug griuvėsių.
Fontanas iš pagrindinio koridoriaus 1944-aisiais perkeltas į La Merced atriumą.
Kolonijinių laikų Mergelės Marijos paveikslas, buvęs už pagrindinio altoriaus, nukrito 1976-ųjų žemės drebėjimo metu.
Kai Pranciškonų misionieriai atvyko į Gvatemalą iš Ispanijos, jiems buvo priskirta 120 vietinių kaimų. 1541-aisiais jie čia pastatė bažnyčią, kurioje dabar įsikūrusi Kristaus mokykla (Escuela de Cristo). Ši koplyčia stipriai nukentėjo 1565-aisiais. Per dešimt metų surinktos aukos buvo panaudotos naujos šventyklos už poros kvartalų statybai 1579-aisiais. To statinio dalys, ko gera vienintelės išlikę nuo 16-a Antigvoje. San Francisco el Grande tapo svarbiausiu religiniu ir kultūriniu centru visame regione. Teologija, teisė, filosofija, fizika ir matematika buvo dėstomos San Buenaventury Koledže - šiandieniniuose vienuolyno griuvėsiuose.
Koledžas taip pat rėmė kolonijinės eros dailininkus, tarp jų ir Cristóbal de Villalpando, Thomas de Merlo ir Alonzo de la Paz.
Koplyčia ir vienuolynas 17-ame amžiuje buvo išplėsti. 1684-ųjų konstrukcija buvo sutvirtinta ir atlaikė 1691-ųjų metų žemės drebėjimą, tačiau 1717-ųjų žemės drebėjimas pastatą stipriai pažeidė. Taip pat kaip ir žemės drebėjimas 1751-aisiais. Paskutinį smūgį žemės gelmės sudavė 1773-iaisiais. Didelė dalis pastato dabar yra atstatyta, tačiau vis dar likę ir daug griuvėsių.
Fontanas iš pagrindinio koridoriaus 1944-aisiais perkeltas į La Merced atriumą.
Kolonijinių laikų Mergelės Marijos paveikslas, buvęs už pagrindinio altoriaus, nukrito 1976-ųjų žemės drebėjimo metu.
