Įkraunama...
Įkraunama...

Meksika, Gvatemala ir Kuba. 2015-ųjų lapkritis.

Centrinis Paštas - Palacio de Correos de Mexico taip pat žinomas ir "Correo Mayor" pavadinimu. Patatytas pačioje 20-ojo amžiaus pradžioje.

Projektą kūrė italų architektas Adamo Boari (1863 – 1928), statyboms vadovavo Meksikos karo inžinierius Gonzalo Garita y Frontera. Bronziniai vidaus turėklai buvo nukaldinti Florencijoje.

Sunku pastatą priskirti kokiam nors architektūriniam stiliui. Visiška eklektika.

user posted image

user posted image

user posted image

user posted image

user posted image

user posted image

user posted image

user posted image

user posted image

user posted image
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Terezza: 30 balandžio 2016 - 22:47
user posted image

user posted image

user posted image

user posted image

user posted image

user posted image



Atsakyti
user posted image

user posted image

user posted image

user posted image

user posted image

Atsakyti
user posted image

Befotografuojant aukščiau įdėtą nuotrauką prieina prie manęs toks šnekus diedukas. Angliškai kalba puikiai. Pradėjo apie tai, kad būtinai turiu pamatyti nuostabiai gražų pašto pastatą (o aš ten jau buvau) ir to paties architekto.... Va čia aš jau suklusau. Nedaugelis pastatus pagal architektus žino. Įsikalbėjom. Pasirodo, kad jis pats yra į pensiją išėjęs architektas. Ir, kaip pats išdidžiai pareiškė, tikras actekas.
Išėjo taip, kad tas actekas pabuvo mano to vakaro gidu Mechike. Laksčiau jam iš paskos kelias valandas (pasirodo, kad jis anksčiau labai intensyviai užsiėmė greituoju ėjimu, todėl aš, palyginus su kitais, vaikštanti tikrai greitai, paskui jį turėjau bėgioti biggrin.gif ).

Štai, mano gidas:

user posted image
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Terezza: 01 gegužės 2016 - 12:34
Pirmiausia veda jis mane į "Plytelių namą" (Casa de los Azulejos). Tai 18-ojo amžiaus rūmai, priklausę Count del Valle de Orizaba šeimai. Iki pat 19-ojo šimtmečio pabaigos pastatas priklausė įvairiems privatiems asmenims. Galiausiai jį nupirko broliai Sanborns, valdantys restoranų tinklą. Casa de los Azulejos dabar yra jų restoranas - vėliavnešys biggrin.gif

Dabar namas užima visą plotą tarp dviejų gatvių, o iki 1973-iųjų tai buvo du namai, priklausę dviems labai turtingoms kreolų šeimoms. Kai susituokė Graciana Suárez Peredo ir grafas del Valle de Orizaba, namai buvo sujungti į vieną.

Tada namas dar nebuvo išklijuotas plytelėmis.

Yra dvi skirtingos namo išklijavimo plytelėmis versijos. Pirmoji, labiau įtikima, sako, jog grafienė Del Valle de Orizaba, iki tol gyvenusi Puebloj, po vyro mirties nusprendė sugrįžti į sostinę ir išdekoravo namo fasadą plytelėmsi norėdama parodyti savo nesuskaičiuojamus turtus.

Kita, spalvingesnė versija teigia, jog tėvas, nepatenkintas sūnaus gyvenimo būdu vis sakydavo, jog jis "niekada nepastatys savo plytelių namo" (t.y. niekada nesukurs nieko gero). Ir kaip atsakas tėvo priekaištams buvo namo dekoravimas plytelėmis jį paveldėjus.

user posted image

user posted image

Vaizdas iš Casa de los Azulejos balkono:

user posted image
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Terezza: 01 gegužės 2016 - 13:04
Į Casa de los Azulejos dar grįšiu kitą dieną, o dabar einam į Palacio de Iturbide (1779 to 1785).

Tai didžiulė rūmų tipo rezidencija istoriniame Mechiko centre. Grafas San Mateo Valparaíso pastatė rūmus kaip vestuvinę dovaną savo dukrai. Palacio de Iturbide pavadinimą pastatas gavo nes jame savo laiku gyveno Agustín de Iturbide, po atsiskyrimo nuo Ispanijos karūnuotas Pirmuoju Meksikos Imperatorium (Augustin'as I-asis).

Šie rūmai tra vieni įspūdingiausių kolonijinių laikų statinių Mechike. Dabar pastatas priklauso Banamex (Meksikos bankui). Renovuotame pastate įsikūrusi meno galerija.
Nesu didelė meno gerbėja, parodos lankyti neplanavau, bet va mano palydovas pasakė, kad tai tiesiog privaloma. Kad jau taip pasakė, tai ir einu. Negi dabar ginčysiuos biggrin.gif

Mano lankymosi metu buvo eksponuojami meksikiečių skulptoriaus Javier Marín darbai. Klasikinės skultūros pagrindu iš molio sukurtos "avant garde" skulptūros.
P.s. Tai pirmoji paroda, kurią šiuose rūmuose leidžiama fotografuoti. Tai naudojuosi tuo ir rodau keletą Javier Marín skulptūrų.

user posted image

user posted image

user posted image

user posted image

user posted image

user posted image

user posted image

user posted image
Papildyta:
user posted image

user posted image

user posted image

user posted image

user posted image

user posted image

Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Terezza: 01 gegužės 2016 - 15:52
Durų skambutis biggrin.gif

user posted image

Visai šalia plytelių namo, kitoj gatvės pusėj - San Francisco bažnyčia. Ši bažnyčia ir šalia esantis vienuolynas buvo pirmųjų dvylikos Pranciškonų būstinė Meksikoje po to, kai Popiežius jiems suteikė teisę evangelizuoti Naująją Ispaniją. Bažnyčia pastatyta toje vietoje, kur kadaise buvo Monetzumos II-ojo zoologijos sodas.
Savo klestėjimo metu bažnyčios ir vienuolyno kompleksas užėmė 32,224m2 plotą.
Bažnyčia, matoma dabar, buvo jau trečioji, 1710-1716-aisiais pastatyta toje pačioje vietoje, kur pirmos dvi tiesiog susmego į minkštą dirvožemį ir turėjo būti nugriautos.

user posted image

user posted image

user posted image

Nors visas statinys žinomas San Francisco bažnyčios pavadinimu, įėjimas iš Madero gatvės iš tikrųjų yra įėjimas į Balvanera koplyčią, ir tik iš ten galima patekti į centrinę San Francisco bažnyčios navą. Priešais atriumą, nuo gatvės, yra keletas lapitų, vedančių žemyn, nes ši bažnyčia irgi smenga. Pagrindinis bažnyčios fasadas, datuojamas 1710-aisiais yra užstatytas nauja siena ir negali būti pamatytas.

user posted image

user posted image

Atsakyti
Meksiko Katedra (Catedral Metropolitana de la Asunción de la Santísima Virgen María a los cielos).
Didžiausia katedra visoje Amerikoje ir Romos Katalikų Archivyskupijos buveinė. Pastatyta tiesiai ant actekų šventvietės, šalia Templo Major (Actekų šventykla), šiaurinėje Konstitucijos aikštės (Plaza de la Constitución) pusėje.
Katedra buvo statoma dalimis, nuo 1573-iųjų iki 1813-ųjų aplink pirmąją bažnyčią, pastatytą ispanų užkariautojų. Galiausiai pirmoji bažnyčia buvo visiškai uždengta. Ispanų architektas Claudio de Arciniega suprojektavo konstrukciją gotikinių Ispanijos bažnyčių įkvėptas.
Keturi Katedros fasadai su portalais, įrėmintais kolonomis ir skulptūromis. Dviejuose bokštuose skamba 25 varpai. 14-a iš 16-os Katedros koplyčių yra atviros publikai. Kiekviena koplyčia skirta vis kitam šventajam pagerbti.
Katedroje yra dveji didžiausi 18-ojo amžiaus vargonai Amerikoje. Požeminėse kriptose ilsisi buvusių arkivyskupų palaikai.

user posted image

user posted image

user posted image

user posted image

user posted image

user posted image

user posted image
Atsakyti
Dar viena Javier Marín skulptūra Katedros aikštėj:

user posted image

Čia dar kažkur nosį įkišom (nebeatsimenu, kur). Actekų meno originalai:

user posted image

user posted image

Templo Major. Visiškai šalia Katedros. Viena iš pagrindinių Actekų imperijos sostinės Tenochtitlan (dabar tai Meksikas) šventyklų. Nahuatl kalba jos pavadinimas skambėjo Huei Teocalli ir buvo skirta dviems dievams - karo dievui Huitzilopochtli bei lietaus bei žemdirbystės dievui Tlaloc pagerbti.

Pirmosios šventyklos statyba prasidėjo apie 1325-uosius ir buvo perstatyta 6 kartus iki 1521-ųjų, kai krikščionys ją sugriovė.

user posted image

Dieną būtų galima prieiti arčiau, tačiau jau vėlu, viskas uždaryta, todėl galiu apžiūrėti tik iš tolo.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Terezza: 01 gegužės 2016 - 19:48
Dar einam į Garibaldžio aikštę, ten vaišinu savo dieduką vakariene. Pliurpdami grįžtam iki centrinės aikštės ir atsisveikinam.

Jau vidurnaktis. Pamažu traukiu viešbučio link.

O jau tų apšviestų pastatų gražumas wub.gif

user posted image

user posted image

user posted image

user posted image

user posted image

Paėjus kiek toliau nuo Katedros aikštės gatvės visiškai tuščios. Užmatau šį pastatą:

user posted image

Fotografuoju. Staiga nežinai iš kur šalia manęs išdygsta trys gana grėsmingai atrodantys vyrai. Klausia, ar kalbu ispaniškai. Atsakau, kad ne. Tada jie vienas per kitą laužyta anglų kalba man pradeda pasakoti šito pastato istoriją thumbup.gif . Pasirodo, čia daug metų būdavo atliekami egzorcizmo seansai. Ir dabar šiam pastate vaidenasi biggrin.gif
Šiek tiek manęs paklausinėja - iš kur atvykau, ar ilgam, kaip patinka čia. O paskui, man jau benueinant sako: "Tu nevaikščiok viena naktimis tu tokiu fotiku. Nesaugu.".
Fainuoliai thumbup.gif

user posted image

user posted image

user posted image

Ramiai ir saugiai pasiekiu viešbutį biggrin.gif

user posted image
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Terezza: 01 gegužės 2016 - 20:25
XIII-oji diena. Meksikas.

Vėl keliuosi anksti. Turiu užsisakius ekskursiją į Teotihuacan, iš viešbučio mane paims 9 ryto. Tai dabar, prieš 7-ias lekiu dar pabraidyti aplinkui.

Einu į kitą pusę nuo viešbučio, nei vakar. Vėl užmatau bažnyčią. Jau net nebežinau, kokia. Graži ir tiek. Smagiausia, kad ankstyvas rytas, o kažkur garsiai groja muzika. Filmavau, bet mano telefonas nusprendė pasimokyti plaukti, todėl video nebeturiu:( Teks patikėti mano pasakojimu.

user posted image

user posted image

O muzika skamba šita biggrin.gif

user posted image

user posted image

user posted image

user posted image

user posted image
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Terezza: 01 gegužės 2016 - 21:02
Kiek dairausi, vien bažnyčios. Galva sukasi biggrin.gif

user posted image

user posted image

user posted image

user posted image

user posted image

user posted image

user posted image

user posted image
Atsakyti