Sielos negalavimai. Depresija

#157
QUOTE(Tumba @ 2016 03 24, 17:47)

Mama lialia,migdomieji,kad kazkiek pamiegociau.Juk būna naktų,kad tik porą val pasnaudžiu

jo,jo tai suprantu,kad miegui,bet zolpidem gi nera tie migdomieji,man tai sake taip "jie veikia pirma miego faze ( nu,kad gilesnis miegas butu) ,bet jie neveikia taip,kad jei tu negali uzmigt,uzmigdytu g.gif " as 2 as isgerus esu,bet nepajauciau jokio skitumo schmoll.gif labai stipriai suspaudus kumscius laikysiu,kad tau veiktu mirksiukas.gif
Atsakyti
#158
QUOTE(Mama liala @ 2016 03 24, 20:16)
jo,jo tai suprantu,kad miegui,bet zolpidem gi nera tie migdomieji,man tai sake taip "jie veikia pirma miego faze ( nu,kad gilesnis miegas butu) ,bet jie neveikia taip,kad jei tu negali uzmigt,uzmigdytu  g.gif " as 2 as isgerus esu,bet nepajauciau jokio skitumo  schmoll.gif labai stipriai suspaudus kumscius laikysiu,kad tau veiktu  mirksiukas.gif



Zolpidemi t.y. originalas Stilnox, tai prancuzu gamyb. vaistai, kurie laikomi nepriprantami zmogaus organizmui. Uzmigti jie padeda lengvai, tik jie veikia apie 4 valandas. Siuos vaistuos naudoja net lakunai. Jie suveiks, ir tikrai suveiks.

Mama lialia, as lb geranoriskai nusiteikusi esu, tik lb prasau neisizeisk jei ka netaip pasakysiu... - va, esme ta, kad as beguledama ligoninej buvau sutikusi tokia mergina, kuri sirgo (nzn kaip ta liga vadinasi oficialiai) kai tiesiog IESKOMA IESKOMA IESKOMA sau ligu. As pagalvojau, ar tai ne tas tau?
Atsakyti
#159
Taip tikrai Zolpidemas padeda užmigti ir išmiegoti kad ir 4 val.o ir pabusti su jais lengva.
Kaip isbandysiu - parasysiu:)

Misskiss,o tau depresija,nerimo sutrikimai ar kas jau tuos 10 metų vyksta?
Atsakyti
#160
Nu ką. Dėdę pakasėm. Aš turbūt labai savanaudė, nes toks praradimo jausmas... Nesakau, kad nepasikeliu vėl iš lovos. Pasikeliu. Bet girdėjau kitų kalbas ir pati kai ką kalbinau. Nk naujo, akivaizdu, kad sveikos psichikos žmonės į tai reaguoja kiek kitaip. Net velionio žmona taip atrodo visai kitaip pergyvena. Aš tai galėčiau, turbūt, gedulo metus visai LT paskelbčiau. fool.gif
Pasakiau, kad baisu, dukterėčia net sakė, kad man nuo vaikystės tokie dalykai sunkiai pergyvenami.
Atrodytų normalu, bet kai girdžiu ir matau kitus žmones, suprantu, kad kažkas ne taip.
Nu nesvarbu. Gal kaip nors. Kad dėdei ten viskas gerai būtų...
Gerai, kad atostogos ir turėjau galinybę atsisveikint.

Kalbėjot apie krūptelėjimus miego metu. Skaičiau, kad tai nieko blogo. O kitos apie tarsi kritimą, kai neramu (nežinau ar teisingai, bet tai visai kas kita). Man pačiai kartais atrodo, kad krentu krentu krentu ir niekaip neatsitrenkiu į dugną, o viduj tartum skerdžia. Db tas jausmas retesnis ir lengvesnis. O miegant irgi šokinėju dažnai.

Atsakyti
#161
QUOTE(Tumba @ 2016 03 24, 21:01)


Misskiss,o tau depresija,nerimo sutrikimai ar kas jau tuos 10 metų vyksta?



pradziu pradzioj as nesupratau kas su manim vyksta.. dar besimokydama mokykloje jauciau kazka ne taip... bet nezinojau kaip tai paaiskint.. vis daznejo daznejo didelis nerimas (tuo metu as galvojau kad kazko bijau), veliau issivyste i i fizinius skausmus - galva, sirdis, sanariai.... visi tyryimai buvo geri, ligu TIKrAI neieskojau!! Galop psichologe paaiskino , kad tai depresija... as vis dar nezinaojau kas tai. VISADA MANIAU, KAD DEPrESIJA TAI TOKIA DIAGNOZE, KAI PAPrASCIAUSIAI GYDYTOJAI NETUrI/NEZINO KA NUSTATYTI, - TAI BELIEKA DEPrESIJA[B]...

Buvo baisu.. svaiginausi, labai daug svaiginausi, nes as nenorejau gyventi ir jausti realaus gyvenimo, is tikra to zodzio prasme KANKINAUSI. Kankinau ir savo seima.... Buvau jauna, kvaila vaistus tai gerdavau, tai nutraukdavau...... o ta tik dar didesnius nerimo priepolius issaukdavo.

pamenu viena grazu vasaros ryta ejau pasivaiksioti su savo suniuku........ ....... pabudau reanimacijos skyriuj... nieko nepamenu. buvo lb baisu.

As dekoju Dievui, kad siuo metu jauciuosi stabiliai... Kad 'paleidau' savo mylimiausia zmogu anapilin, kad dar turiu jegu dirbti.... zodziu.....
Atsakyti
#162
Bet, žinot... Dabar prirašiau pasipergyvenimų ir galvoju, kad dėl kokios nesėkmės darbe, vairavimo, šmaikštumynų (kai kurios žinot apie ką čia), pergyvenu labiau ir sunkiau. O čia juk gyvas žmogus buvo su savo dvasia, balsu, emocijom, kuris kentėjo, gal kartais džiaugės ir pan. Ganėtinai artimas, sakyčiau, žmogus. Nu aš tikra savanaudė kalė. Ir nesakykit, kad ne. Šikti dėl darbo ir dėl žmogaus, kuriam nežinia, ar ne blogiau, nei buvo, yra grynas savanaudiškumas. Man labai gėda.
Tesiilsi ramybėj ir padėkDie man skirt vertybes ir mažiau apie save galvot.
Papildyta:
O tai dėl ko ta reanimacija? Kas ten konkrečiai buvo, kad ten atsidūrei? Dėl psichinio sutrikimo, ne fizinio? Juk paaiškino po to?
Atsakyti
#163
QUOTE(misskiss @ 2016 03 24, 21:13)
pradziu pradzioj as nesupratau kas su  manim vyksta.. dar besimokydama mokykloje jauciau kazka ne taip... bet nezinojau kaip tai paaiskint.. vis daznejo daznejo didelis nerimas (tuo metu as galvojau kad kazko bijau), veliau issivyste i i fizinius skausmus - galva, sirdis, sanariai.... visi tyryimai buvo geri, ligu TIKrAI neieskojau!!  Galop psichologe paaiskino , kad tai depresija... as vis dar nezinaojau kas tai. VISADA MANIAU, KAD DEPrESIJA TAI TOKIA DIAGNOZE, KAI PAPrASCIAUSIAI GYDYTOJAI NETUrI/NEZINO KA NUSTATYTI, - TAI BELIEKA DEPrESIJA[B]... 

Buvo baisu.. svaiginausi, labai daug svaiginausi, nes as nenorejau gyventi ir jausti realaus gyvenimo, is tikra to zodzio prasme KANKINAUSI. Kankinau ir savo seima....  Buvau jauna, kvaila vaistus tai gerdavau, tai nutraukdavau...... o ta tik dar didesnius nerimo priepolius issaukdavo.

pamenu viena grazu vasaros ryta ejau pasivaiksioti su savo suniuku........ .......      pabudau reanimacijos skyriuj... nieko nepamenu. buvo lb baisu.

As dekoju Dievui, kad siuo metu jauciuosi stabiliai... Kad 'paleidau' savo mylimiausia zmogu anapilin, kad dar turiu jegu dirbti.... zodziu.....

Man irgi pirmas kartas buvo 12 klasej.pries egzaminus.net nepamenu ką gêriau,tikrai ne Ad.sakyčiau valerijoną...
Poto ėjo mano brangių žmonių mirtys viena po kitos,dede,tetis,diedukas

Tada irgi issisukau be Ad.tiesa pasakius,kad net nežinojau,kad yra tokie kaip antidepresantai

O jau po vaiko mirties buvo visai blogai.Tada Ad gêriau 5-6 men

prabegus 5 metams,darbe bekalbant su kolegėmis pagalvojau.kad mirštu.Lėkiau į lauką ,mesdama nuo savęs drabužius vos ne kaukdama...ir viskas baigėsi po kokių 5 min.ir tada supratau,kad viskas grįš...irdabar turiu tai kâ turiu:(


O del ko tu reanimacijoj atsidūrei? blink.gif
Atsakyti
#164
QUOTE(Night13 @ 2016 03 24, 21:29)

O tai dėl ko ta reanimacija? Kas ten konkrečiai buvo, kad ten atsidūrei? Dėl psichinio sutrikimo, ne fizinio? Juk paaiškino po to?



QUOTE(Tumba @ 2016 03 24, 21:42)

O del ko tu reanimacijoj atsidūrei? blink.gif



kad as zinociau... jus galvojot man paaiskino? padare tyrimus, kaip ir viskas ok... bande epilepsija pripaisyt... na niekas, nieko , niekaip neatkapste... girdejau tik viena dalyka, - kad buvau bepradejus melynuoti... bei dar keletas minuciu, as jau neberasyciau cia jums.

esme tame, kad kai pagulde mane i ligonine, ir nesugebeje isaiskini, kas man yra (pagerejus buklei) mane pervede i Psichiatr skyriu. Tai man buvo didziule trauma, kurios nepamirsiu visa gyvenima. Man buvo tiek blogai, kad pabudau, nesupratau kur esu, o kai supratau...... Dieve padek. net negaliu kalbet/rasyt...... isijauciau
Atsakyti
#165
QUOTE(Night13 @ 2016 03 24, 21:05)
Nu ką. Dėdę pakasėm. Aš turbūt labai savanaudė, nes toks praradimo jausmas... Nesakau, kad nepasikeliu vėl iš lovos. Pasikeliu. Bet girdėjau kitų kalbas ir pati kai ką kalbinau. Nk naujo, akivaizdu, kad sveikos psichikos žmonės į tai reaguoja kiek kitaip. Net velionio žmona taip atrodo visai kitaip pergyvena. Aš tai galėčiau, turbūt, gedulo metus visai LT paskelbčiau.  fool.gif
Pasakiau, kad baisu, dukterėčia net sakė, kad man nuo vaikystės tokie dalykai sunkiai pergyvenami.
Atrodytų normalu, bet kai girdžiu ir matau kitus žmones, suprantu, kad kažkas ne taip.
Nu nesvarbu. Gal kaip nors. Kad dėdei ten viskas gerai būtų...
Gerai, kad atostogos ir turėjau galinybę atsisveikint.

Kalbėjot apie krūptelėjimus miego metu. Skaičiau, kad tai nieko blogo. O kitos apie tarsi kritimą, kai neramu (nežinau ar teisingai, bet tai visai kas kita). Man pačiai kartais atrodo, kad krentu krentu krentu ir niekaip neatsitrenkiu į dugną, o viduj tartum skerdžia. Db tas jausmas retesnis ir lengvesnis. O miegant irgi šokinėju dažnai.

arba buna ,kad miegi miegi ir pabundi nuo kritimo jausmo,as prisimenu geriau ad vienus(drauge buvo davus,savavaliskai)ir pabusdavau nuo ju rekdama ir sapnuodama kosmarus.plius kg jie ir pridejo.pagerus 3men meciau.

Night,tu taip reaguoji del zmoniu mirties,as taip reaguoju del gyvunu.man iki siol dar trauma po mano suns mirties.
Atsakyti
#166
QUOTE(misskiss @ 2016 03 24, 22:05)
kad as zinociau... jus galvojot man paaiskino? padare tyrimus, kaip ir viskas ok...  bande epilepsija pripaisyt... na niekas, nieko , niekaip neatkapste... girdejau tik viena dalyka, - kad buvau bepradejus melynuoti... bei dar keletas minuciu, as jau neberasyciau  cia jums.

esme tame, kad kai pagulde mane i ligonine, ir nesugebeje isaiskini, kas man yra (pagerejus buklei) mane pervede i Psichiatr skyriu. Tai man buvo didziule trauma, kurios nepamirsiu visa gyvenima. Man buvo tiek blogai, kad pabudau, nesupratau kur esu, o kai supratau...... Dieve padek. net negaliu kalbet/rasyt......  isijauciau

Neįsijausk.dabar viskas ok.
Smigau prieš 20 min.man užmigt lengva
Bet krūptelėjau ir pabudau
Galva ratu,širdis dun dun.Išėjau į balkoną garsiai,giliai kvėpavau.Išgėriau pusę tabl.Zopidemo
Dabar susikišus 4 gumas kramtau tuos blogumus
Atsakyti
#167
QUOTE(Tumba @ 2016 03 24, 22:36)
kvėpavau.Išgėriau pusę tabl.Zopidemo
Dabar susikišus 4 gumas kramtau tuos blogumus

Tau jis nepadeda?man ji pardave vietoj somnolio,tai veike lb gerai.o tu jei nepratus tuo labiau tave turi veikt
Atsakyti
#168
Mėja, o ar paskutiniu metu buvo tavo gyvenime kokio artimesnio žmogaus netektis?

Aš pati kadais, kai kačiukas nugaišo sureagavau daug baisiau nei dabar. Su mokymusi turėjau bėdų. 2 sav. neveikiau NIČNIEKO. Nebesugebėjau. Bet tą slėpdavau, nes tada dar gyvenau su tėvais. Sakydavau pilvą skauda ar dar ką. Mama klausdavo ar sergu, pamenu, nes nepasikeldavau iš lovos. Laimei, į darbą dar nereikėjo.
Ir kitų kačiukų, aišku, kažkiek metų nenorėjau. Nors pas tėvų jų visad būdavo.

Bet man čia akivaizdus gyvuliškas egoizmas. Nemoku kitaip išsireikšt. Juk pergyvenama dėl savęs - gi MAN blogai. MAN MAN MAN...
Atsakyti