Labas rytas,

Bamba, dėkui.
Ką - 6.30 pabudau, googlas verda, search'ina achilą

Jei rimtai, nemanau - na, tikuos - ok viskas bus, bent jau po savaitės, tpfu tpfu tpfu.
Supratau, kad jei tiesiai koją laikau, einu gražiai, ok viskas. Bet jei nors kiek klyp' - labai nesmagu, kaip adatėlės bado.
Paskaičiau, tai nežinau - po bėgimo šuoliukų aukštyn nedarydavau, o radau, kad jie labai naudingi achilui. Dabar tepu Voltaren, dar toriu tokį stebuklingą tepalą gerinantį kraujoatką (net hemtomų po sumušimo nelieka po jo), ir galvoju - gal verta kompresines kojnes įsigyt? Ir šiaip kraujagyslės mano linkę trūkinėt, gal padėtų? Norisi sutvirtinti tą čiurną, ir jau gan seniai [aš ttaip intuityviai].
Aišku, pasiklaipo, paskui praeina, bet matyt apkrovos daviau (buvau įsigurdinus bėgt dvi dienas iš eilės po 10-12 km. Patiko man, ypač kojų raumenims).
Tai va. Masažuoju, pašąldau (toks mikro mikro patinimas man dažnai būna, dabar irgi yra). Ją esu dar anktyvoj paauglystėj nikstelėjus, tai tokia tendencija vis yra, gan pastoviai. Ir 'parastais kablais' pavaikščiojus tas pats nutinka.
- Ką čia kažin man dabar gero sugalvojus? Gal kokių idėjų?

Ar šiaip, gerą, optimistišką žodį