Buvom ir mes miške, žibučių radom. Neskyniau, trumpas džiaugsmas iš jų, tegu miškui žydi. Iš ryto buvo šlapdriba, o dabar saulytė šviečia. Tik vėjas baisulinis, dar plaukus nuraus.
O erkės rado mus

.Bent kelias nuo šunų nuėmiau. Iš kur tų bjaurybių tiek randasi

Ir visos atrodo ant Seto lipa. Ar skanus jis, ar patogus, nebežinia.
V-Rine, pabendrausi daugiau, sužinosi kur kurios katas.Aš tai dar irgi sumaišau.
Snaigutė maišiuke, kad slapstosi
Greitai išduodi kokiu maistu maitini Ainu ir Čiją, ir aš labai noriu tokių vešlių ir garbanotų plaukų.