Laba,
Pirmiausia daug daug sveikatos Cukriukui su dukryte ir Zundytei, brr kokios ligos, Weronikos šeimai ir "linkime pasveikti" laikykitės , ateis vis vien kažkada pavasaris.
Valio Grikučiui, kaip sako mylimo kūno turi būt daug
Apus su praėjusiu
Aš strioko apturėjau, čiūčia užvalkatavo...beveik 3 paras nesirodė, vakar su mergom visą kaimą apėjom,nė kvapo, o šįryt kaip niekur nieko prisistatė. Turiu įtarimą, kad ji dar vienus namus susirado
Na tempiau iki paskutinio, prisiduodu
04.12 VšĮ Dryžuota laimė"

šiaip ateities planai dideli, planuoju užsidirbti, kaip bus pamatysim, o pradžia kukli- PSP daugiau rajonuose sodoiose, pradėsiu aiško nuo aplinkinių sodų...globos kaip ir neplanuoju, bet jei 'tvarkant" papuls pirskiai teks imti
Dar turiu tokį minčių kratinį- turėtų būt pirma žinutė FB, daug maž apie "save" Bet šiom dienom jokio įkvėpimo, negaliu gražiai sudėlioti į vietisą. Gal kas apsiimtų sutvarkyti tą makalynę ?
gal todėl kad pavasaris, o gal tiesiog , kad suvokiau kaip gera daryti gerą,,,,o gal todėl, kad vis dar skaudą, už išmestą augintinį, už alkaną vaiką, už vienišą močiutę Tiesiog vieną dieną ateina supratimas, kad tiesiog nori ktiems Pati jaučiuos laiminga ir labai noriu dalintis laime su kitais nors po lašelį...ir pradėt reikia manau nuo artimos aplinkos
Artimiaiusiu metu planuojam vizitą į seniūniją, susipažinsim, aptarsim vietines problemas su seniūnu, susisieksim su socialiniais darbuotojais tarsimės ką galim kartu padaryti.
O pačiai pradžiai, kol išsijudinsim, pradėsiu nuo lengviausio, to ką tikrai jau moku Didmiesčiuose tikrai nemažai organizacijų, žmonių besirūpinančių benamiais mūsų mažaisiais draugais.....Didelis skaudulys yra kaimo vietovės , sodai, kur tapo populiaru atsikratyti nereikalingu augintiniu. Čia jie nekontroliuojamai dauginasi ir tikrai ne vienam aplinkiniui sukelia pykti, iškapsto, priteršia, o ir išvaizda kelia nerimą, kad kokių ligų neužneštų. Vienintelis būdas mažinti šias populiacijas yra sterilizacija/ kastracija
Labai tikiuosi, kad po truputį su gerų žmonių pagalba, mes apsitvarkysim aplink save ir būtinai plėsimę ratą
Štai pirmas pirkinys- darbo įrankis
o čia pirmi dlobotiniai- Čioperis ir Plukė labai laukia tikrų namų
O čia pirmi "niekadėjai" Jau pakeliui į kliniką, nereiks peštis dėl panų, dainuoti naktim, ir žymėt kaimynų durų
pasigirėm, ir labai prašom padėti mums judėti pirmyn.
Jei kas myli gėlę, kuri yra tik viena tokia milijonų milijonuose žvaigždžių, tai ar to neužtenka, kad jaustųsi laimingas, kai į jas žiūri. Jis taria sau : "Ten kažkur yra mano gėlė..."
Antuano de Sen Egziuperi