QUOTE(Hedy @ 2016 04 29, 21:51)
Išvados?
Išvados?
QUOTE(off-line @ 2016 04 30, 09:32)
Išvados?
O tu AD ar dar kokius vaistus geri, ar tik i terapijas vaiksciojai?
QUOTE(Nidulia @ 2016 04 30, 15:37)
O tu AD ar dar kokius vaistus geri, ar tik i terapijas vaiksciojai?
Aš tik su lex'u ir xanax'u patirties turiu. Psichiatrė sakė, kad AD man kol kas nereik. Į terapijas neprisiruošiu. Su psichologe bendravau tik testavimų metu.
Aš jau nebesistebiu nei ilgamečiu AD gėrimu, nei psichoterapijom kad ir dešimtmečiais.
Gyvenimas, matyt, jau toks.
Gyvenimas, matyt, jau toks.
QUOTE(Night13 @ 2016 04 30, 19:31)
Aš jau nebesistebiu nei ilgamečiu AD gėrimu, nei psichoterapijom kad ir dešimtmečiais.
Gyvenimas, matyt, jau toks.
Gyvenimas, matyt, jau toks.
stebetis as nesistebiu. man viltį atima.....as noriu normaliai gyventi
Savaitgalis uzskaitytas 
ryt i Vilniu,bet lb gerai praleidau laika.
ryt i Vilniu,bet lb gerai praleidau laika.
QUOTE(bučkis @ 2016 04 30, 22:09)
Bet juk tai susiję su kitu žmogumi, ne su tavimi. Bučkiui yra ir bus bučkiški reikalai, ne tokie, kaip kito žmogaus.
Dar prieš kokius metus ir man akys išsprogdavo ką pan. perskaičius. Bet dabar, kai pati jau lankaus 8mėn be pertraukos pas kassavatinę draugę, suprantu, kad tie 8mėn x 10 jau manęs nebenustebintų. Atrodė, kažkiek jos dėka pasistūmėjau į priekį, bet vos tik 1+kitas rūpestis, ir vėl toks ženklokas atkrytis. Nežinau, ar įmanoma, kad kas būtų kitaip.
Paskutinįkart ji man pasakė, kad visus tuos vizitus mėgino išsiaiškinti, ar toks "sunkus" mąstymas dėl mano jos didenybės asmenybės, ar toks periodas. Bet ir aš, ir ji žinom, kad depresijos epizodai nesitęsia metų metais. Tai, turbūt, kad kaip ir aišku, kaip ir Cremaster išsireiškia apie save: "part of me". Bet ji, gal norint paguosti mane, sakė, kad jai iki šiolei ir liko neaišku. Atseit, visa tai lygi ir kvepia sunkesnėm psichikos ligom, nei depresija, bet tai konfliktuoja su tuo, kad kalbu adekvačiai ir motyvuotai.
Anyway, norėsiu sekantį kartą perklaust, kaip ji mato - ar verta tęst draugystę su ja. Prisiverčiu ne taip jau sunkiai dabar ten eit, bet ar yra prasmė aš nežinau... Galbūt kitam, kam tikrai galima padėti tuo metu, kurį užimu, pagelbėtų.
Pavelavau i savo skrydi...tiek streso ir nervu jau seniai patyriau.
QUOTE(Night13 @ 2016 05 01, 01:07)
Bet juk tai susiję su kitu žmogumi, ne su tavimi.
visos dainos yra apie mane
as pati nebetikiu "laiminga pabaiga", kad imanoma nuo to issivaduoti. man kazkoks atrodo visam gyvenimui igyjamas brokas. kazkokia nenusiplaunanti deme. kaskart nuejus suprantu apie save ka nors baisaus. atrodo kodeeeel. ir man baisu, nes ketinu gyventi dar 50 metu maziausiai. tai kaaaip reikes. jei visa laika su tokiu sudinu jausmu, tai kankyne tas 50 metu. o jei kada praeis tai galvosiu kodeeeeel as tirk metu kankynej gyvenau jei galejau kitaip. perinstaliuokit mane....
QUOTE(cremaster @ 2016 04 28, 23:25)
idem, as gyvenu normaliai. dabar daug darbo ir vazinejimu. geguzes menesi ruosiuosi isvaziuoti atostogu. gal si ta pavyks pergalvoti. be abejo visko pasitaiko, ypac tas vienisumo jausmas, kuris is dalies yra tapes savasties dalimi ir net daznu atveju netrikdo. svarbiausia viskas siuo metu puikiausia vystosi kioske. as net ne visada ten bunu. daznai vaziuoju pasivazineti po "apylinkes", be jokio tikslo pasitaiko pernakvoju latvijos, lenkijos, slovakijos ar panasiai artimam kaime. pasneku su vietiniais zmonem. tuomet jauciuosi dalis ju, priduoda jegos man. si ta rasau. visada daug rasau, bet dabar maziau, tai irgi ner blogai. deja, demonai puola kartais skaudziai, bet pavyksta be dideliu praradimu.
sekme, kitaip tariant.
sekme, kitaip tariant.
Truputėlį pavydžiu, kad gali sau tai leisti. Labai pasiilgau kelionių, tik dirbu dabar už tokį atlyginimą, kad net nesišviečia, O taip norėčiau dabar, ne sezono metu, pagyvent bent savaitę prie jūros, sustiprėti. Ir dar į Amsterdamą.
O ką rašai?
QUOTE(Night13 @ 2016 04 28, 23:42)
O kad fotografuot nesiruoši, tai tauta turėtų tau pakabint medalį.
O tai dabar visi fotografai. *****. Gal pasipjaut.
Jei visi fotografai, tai dar ne priežastis nefotografuoti
QUOTE(bučkis @ 2016 04 30, 22:09)
Tu gydaisi dar gana neseniai, tai galimybė normaliai gyventi tikrai yra. Visokių juk atvejų būna. O depresikams labai svarbu negalvoti apie ateitį, nes sunku jaustis bent truputį geriau, kai galvoji, kad priešaky dar 50 sunkių nykių metų.
Bučki, baisu. 
Jei vis dar didžiausia bėda yra darbas, nu ryžkis gi nuteikinėt save, kad jį reikia keist. Iškart nieko čia nebus, žinau, nu bet bent paplanuotum kad.
Sorry, jei ne į temą, tikiu, kad ir taip nuo minčių apie tai baigi galvą nusilaužt. Žinai gi, tas noras lengvai išspręst kitų problemas...
Aš vakar daviau kraujo (nu, tipo, nors kokia nauda iš manęs, nors man paskui pasistojo klausimas, ar tikrai ten jau tokia nauda, kai dėl tų kraujų žmonės savaitgalį turi dirbt). Tai šiandien daug miegojau ir sapnavau košmarus. Vis dėlto, bažnyčia man atgaiva.
Ir, žinot, nebuvau mačius tų garsiųjų sakurų iš arti. Vakar, galvoju, nueisiu pažiūrėt, kas ten per stebuklas. Jei ką, tai čia buvo bandymas pamatyt/patirt kažką gero, nes psichologė vis sako, kad toks jausmas, kad už kažką save labai baudžiu ir neleidžiu malonumų. Kadangi kala tai į galvą, o jėgos turėjau, nuėjau stačia galva į tą numanomą malonumą. Tiesa, paeit reikėjo nedaug žingsnių, bet gi ne visad ir tuos nueinu malonumo vardan. Žinokit, nemoku papasakot, kaip kvailai pasijutau. Jausmas, kad lyg ir žinau, kad čia gražu, bet to nejaučiu. Aišku, gal taip dar nuteikė ir tai, kad man labai kvaila pasirodė masė žmonių su išmaniaisiais ir kita fotografuojančia technika. Ir jie tai darė dirbtinai atsistodami fotografuotis su tais medžiais. Kone prie kiekvieno medžio tas piaras. Negaliu sakyt, kad tie žmonės man trukdė. Veikiau gal aš jiems trukdžiau - papildomas dvikojis toj alėjoj visai nebuvo būtinas.
Ir šiaip. Lyg ir gražus visas tas žydintis miestas. Lyg ir pastebiu tai, ir žinau. Bet kodėl aš nejaučiu...
Jei vis dar didžiausia bėda yra darbas, nu ryžkis gi nuteikinėt save, kad jį reikia keist. Iškart nieko čia nebus, žinau, nu bet bent paplanuotum kad. Sorry, jei ne į temą, tikiu, kad ir taip nuo minčių apie tai baigi galvą nusilaužt. Žinai gi, tas noras lengvai išspręst kitų problemas...
Aš vakar daviau kraujo (nu, tipo, nors kokia nauda iš manęs, nors man paskui pasistojo klausimas, ar tikrai ten jau tokia nauda, kai dėl tų kraujų žmonės savaitgalį turi dirbt). Tai šiandien daug miegojau ir sapnavau košmarus. Vis dėlto, bažnyčia man atgaiva.
Ir, žinot, nebuvau mačius tų garsiųjų sakurų iš arti. Vakar, galvoju, nueisiu pažiūrėt, kas ten per stebuklas. Jei ką, tai čia buvo bandymas pamatyt/patirt kažką gero, nes psichologė vis sako, kad toks jausmas, kad už kažką save labai baudžiu ir neleidžiu malonumų. Kadangi kala tai į galvą, o jėgos turėjau, nuėjau stačia galva į tą numanomą malonumą. Tiesa, paeit reikėjo nedaug žingsnių, bet gi ne visad ir tuos nueinu malonumo vardan. Žinokit, nemoku papasakot, kaip kvailai pasijutau. Jausmas, kad lyg ir žinau, kad čia gražu, bet to nejaučiu. Aišku, gal taip dar nuteikė ir tai, kad man labai kvaila pasirodė masė žmonių su išmaniaisiais ir kita fotografuojančia technika. Ir jie tai darė dirbtinai atsistodami fotografuotis su tais medžiais. Kone prie kiekvieno medžio tas piaras. Negaliu sakyt, kad tie žmonės man trukdė. Veikiau gal aš jiems trukdžiau - papildomas dvikojis toj alėjoj visai nebuvo būtinas.
Ir šiaip. Lyg ir gražus visas tas žydintis miestas. Lyg ir pastebiu tai, ir žinau. Bet kodėl aš nejaučiu...
Man sakuros lb grazu.
Apsivemsiu is nervu.artimiausias skrydis po3 d.nu zodziu... kaip galima taip susimaut
Apsivemsiu is nervu.artimiausias skrydis po3 d.nu zodziu...
kaip galima taip susimaut
