QUOTE(Orkinta @ 2016 11 22, 14:38)
o kuom konkreciai pasireiskia? maniskis tarkim pries svetimus irgi nelabai sakojasi. darzelyje tarkim jis visada ju siek tiek prisibijodavo. bet kol proto ribose, tol normalu. na nelipa per galva bent kaip tevams kartais
Maniske irgi svetimoje aplinkoje jaucia ribas. Darzelyje lig siol ejosi gerai, bet paskutiniu metu vis pastebiu tokias idomias situacijas. Pvz. viena karta netycia Laufrad palikau prie darzelio grupes duru ir paskui tik po kokios pora valandu atsiminiau. Po sio ivykio su Laufrad galejo bet kur vaziuot, bet ne i darzeli iki kol supratau, kad butent tas ivykis kaltas. Tada pazadejau, kad butinai pasiimsiu ir vel su juo vaziuoja, bet kiekviena diena pries isvaziuojant is namu man primena, kad butinai ji pasiimciau net kartais i grupe nuejus atsisveikinant i ausi pasako, kad nepamirsciau. Toks perdetas rupinimasis ar is baimes, kad kazkas ka pasakys ar is to ivykio kaltes, nesuprantu. Kitas variantas - labai megsta sukneles, bet pastebejau nesivelka i darzeli. Man dar labiau toks neaiskumas krito kai vienasyk is kalbos isejo, kad i darzeli tai neina eit su suknelem. O per visas atostogas kelnes lagamine pragulejo, rengesi vien suknelem, nejo kelniu ikalbet uzsidet, o sugrizus i darzeli vel nesirengia. Viena ryta, sakau paskambinsiu aukletojom paklausiu ar gali Laura ateit su suknele (atseit). Sakau gali, tai issisiepe ir apsirenge. O bunant ligoninej ir per atostogas pyniau kasas, nuejo i darzeli ir viskas sako man kasu nepink, tik surisk plaukus. Jei supinu, issiardo. Tai kaip supratau del to, kad aukletojos yra pasake, jog po pietu miego kasu nepins, uodega tik. Cia normalu aisku tik kad labai veliasi, bet net is ryto kitaip nesipina ir sito vis dar niekaip neisaiskinu, kad lai jos ir surisa plaukus, o puse dienos su kasom gali lakstyt. Su pirstinem irgi buvo idomi situacija, man ji buvo pasakojus, kad aukletojos neleidzia uzsidet pirstiniu. As kazkaip nepatikejau, sakau gal tik kai tikrai silta ju nereikia iki kol savo akim nepamaciau ir su kokiu issigandimu ja pamaciaus nusimove. Tai del tu pirstiniu issyk papriestaravau ir neperseniausiai pasakiau del tu baimiu aukletojai, sukneliu ir pan.. Bet dabar nuo penktadienio isvis veduosiu su asarom ir dideliu nenoru i darzeli. Vakar vakare jau bliove, kad nenori i darzeli, nepatinka, nesmagu, sako eisiu su tavim i darba.... Man aukletoja nieko nesake, bet vakar maniskis buvo nuejes pasiimt, jie su ja tureje bendru reikalu, tai jam pasake, kad jei kas ko asaros tik akyse, o anksciau tokiu dalyku nebuvo. Gal cia amzius, gal ir jautresne, bet man truputi lyg ir ant aukletoju krenta seselis - kartais matyt nepagalvotai, ar neteisingu tonu pasakyta. Vakar kazkaip maniskiui is kalbos isejo ir uzklause ar su mineta aukletoja smagu, bet ji nieko neatsake net ir dar karta perklausus. Tiesa, mazoji paskutiniu metu labiausiai prie aukletoju pagalbininko vyro linko, nuo rudenio jis ne pas mus grupeje, o ir kita tokia faina pagalbininke kitoje grupeje, bet pagrindines aukletojos tos pacios. Matyt, visvien su mazaja reik kalbetis apie sitas situacijas, kad taip giliai neimtu i sirdi, nes aukletojos bet kuriuo atveju stengsis savaip viska deliotis.
Cia dykavojom kuri tai vakara