As irgi uzsibreziau niekam nebeskolinti pinigu, nebent tik tevams ar labai artimiems draugams... Nes jau apturejau tokiu situaciju, kada bendradarbes kurios uzdirba perpus daugiau uz mane, vis skolinasi is manes, kol galiausiai karta susimasciau, kodel as turiu taupyti pinigus kad viskam uztektu o jos ne. ir dar zinau kad laaabai nemegstu prasyti jog grazintu, tai viena taip ir likusi skoloj jau dveji metai. na ir tegu.
Taciau paskutiniu metu isvis nereali situacija! kitame darbe mano direktore - verslo savininke pradejo is manes skolintis... smulkiom islaidom, bet vis tiek! tai kavos, tai bandeliu, tai degalu reikia! va cia man buvo dilema! as pas ja dirbau tik puse etato- uzdirbu viso labo 500lt i men! ir kaip atsakyti direktorei kad nenoriu skolinti, nes is tiesu kartais jau paskutinius reikedavo paskolinti
geda sakyti kad neturiu,o ir meluoti nemoku, tai pradejau net bijoti nesiotis pinigus i darba, ir va isimesdavau pora litu jei staiga prireiktu ko smulkaus ir keliauju i darba
tai pradejau sakyti arba neturiu tiek dabar arba korteleje ir panasiai, nuo situacijos
uztat direktore jau kaip ir nebepraso pinigeliu paskolinti ir i darba einu ramiau