Zodziu moralas - niekam neskolint, nes liksi ant ledo bet kada
Issiliejau, bet gal nors kas prisimins toki lievaat eji, kaip kas prasys pinigu paskolint.
Musu istorija: vyro sesuo, kuri uz mus daugiau pinigu turi, su vyru pardave savo nama. Turejo pakola, pardave uz maziau, nei pirko, tai dar liko skolingi bankui. Nori statytis nauja nama, kad gautu antra paskola, turejo sumoketi pirmaja. Maniskis paskolino visas savo santaupas. Nes butu grazine is karto, kai gaus nauja paskola. Pries kelias savaites paaiskejo, kad jos vyras uzsiiminejo nelegalia veikla darbe, o uzeme aukstas pareigas, viskas pasirode spaudoje ir t.t., jo veikla sustabdyta. Imones, kurios buvo susije su ta veikla, uzsaldytos, tarp ju ir maniskio, kol vyksta tyrimas. Tas vyriskis zmonai, maniskio sesei, nepasakoja, kas per situacija, nes ji nescia, nenori, kad nervintusi. Kas ryta isvaziuoja kaip I darba..
Zodziu moralas - niekam neskolint, nes liksi ant ledo bet kada
Issiliejau, bet gal nors kas prisimins toki lievaat eji, kaip kas prasys pinigu paskolint.
Zodziu moralas - niekam neskolint, nes liksi ant ledo bet kada
Issiliejau, bet gal nors kas prisimins toki lievaat eji, kaip kas prasys pinigu paskolint.
QUOTE(tikriausiai @ 2014 01 12, 04:46)
O as vadovaujuosi kitu principu - skolinti galima tik tiek, kiek negaila prarasti.
Pritariu Alexandra 
Skolinu tiek kiek galėčiau padovanoti.. 
Skolinu tiek kiek galėčiau padovanoti..
QUOTE(Alexandra.R. @ 2014 01 12, 01:55)
O as vadovaujuosi kitu principu - skolinti galima tik tiek, kiek negaila prarasti.
jau tiek "pridovanoje" esam, kad ishvis dabar jau nebeskolinam... 
Skolinčiau dabar tik jeigu žmogui tikra didelė bėda būtų su sveikata ar pan. Ir tikrai jau mintyse "nurašyčiau". Po paskutinio didesnės sumos paskolinimo 2 savaitėm atgavom po trijų metų ir teko daugybę kartų prašyti (kas tikrai yra labai ir labai nemalonu) 
QUOTE(saulėteka @ 2014 01 13, 10:40)
Skolinčiau dabar tik jeigu žmogui tikra didelė bėda būtų su sveikata ar pan.
as irgi skolinu ir skolinuosi tik kai tikrai beda - alga veluoja, valgyt ner uz ka nusipirkt, vaistams pritruko ir pan. Bet ne kai pvz. aj, norim geresne masina nusipirkt, tai dar kiek truksta ar jau noretusi svetaines baldus pakeist.
Išvis nesuprantu kaip gali ateiti mintis SKOLINTIS geresniems baldams ar mašinai??? 
Nu nėr pinigų, palauks, bus pinigų, įsigysi. O čia jaustis skolingai kažkam už baldus?? Neee.
QUOTE(Džiazuu @ 2014 01 13, 12:31)
Išvis nesuprantu kaip gali ateiti mintis SKOLINTIS geresniems baldams ar mašinai??? Nu nėr pinigų, palauks, bus pinigų, įsigysi. O čia jaustis skolingai kažkam už baldus?? Neee. na, mano drauge skolinasi viskam (ne is manes), baldam, remontui, masinai, netgi paveiklsui uz pora simtu, paskui atidavineja. Tipo, nori iskart gyvent geriau
O man taip nepriimtina Tokiu atveju nei as skolinciausi, nei paskolinciau.
Esu kelis kartus nudegus (mažomis sumomis, bet, kad ir tie 20-30lt yra pinigai ir tikrai nemalonu juos kažkam "dovanoti"). Todėl skolinu tik artimiausioms draugėms, kurios visada atiduoda. Lygiai taip pat prireikus galiu iš jų pasiskolinti.
Visiems kitiems, kurie prašo (nors tai būna retai) - atsakau, kad neturiu laisvų pinigų.
Visiems kitiems, kurie prašo (nors tai būna retai) - atsakau, kad neturiu laisvų pinigų.
Mano vyras irgi susiorganizavo sau bėda- pradėjo skolinti bendradarbiui. O situacija tokia: vyras dirba tokį darbą, kur prie algos kartais pavyksta prisidurti "arbatpinigių". Jų mes į bendrą biudžetą netraukiam- tai vyro pinigai, kuriuos jis palieka darbe spintelėje, jei kartais reiktų kada greitai pinigų. Taip susikaupia apie kelis šimtus litų. Bet susikaupia ant poperėlio, nes yra vienas bendradarbis, kuris niekaip negali ištemti nuo algos iki algos. Žino apie mano vyro fondelį ir visada skolinasi. Gavęs algą- atiduoda. Bet po to ir vėl ima. Pradėjo imti ir tada, kai vyro nėra darbe. Viską užrašo ant lapelio- kiek paėmė. Mums kaip ir tie pinigai neaktualūs tą minutę, atrodo, negaila, bet juk jie ten palikti ne tam. Vyras pradėjo palikinėt po mažą sumą (10-20Lt), kartais visai nebepalieka. Bet tada nesmagu prieš tą bendradarbį, kuris nerasdamas spintelėje pinigų, vistiek prašo paskolinti. Ir tai jau iš šeimos biudžeto. Pasakyti, kad neturim pinigų- neišeina, nes žino, kad turim... Kaip taktiškai atsikratyt tokio prašinėtojo?
Kitą įdomų variantą papasakojo pažįstama, kurios bendradarbė irgi buvo įpratusi iš jos pinigus skolintis: tiesiog pradėjo vis užsiminti, kad pastaruoju metu labai daug išlaidų turi, sakė prašymai paskolinti apmažėjo, o išnyko tada kai vieną diena tiesiog pati pasiskolino iš tos bendradarbės keliasdešimt litų, nors tų pinigėlių jai net ir nereikėjo, tačiau tai buvo pakankamai aiškus signalas, kad iš jos gero banko jau nebebus
