Depresija

Man liudna, kad jums liudna..
O siaip tai beveik jau apatija. Zinoma, kad darba per daug sureiksminu, isiede jau man tai. Bet nemoku, nezinau, kaip kitaip elgtis. Snd apsiasarojau eilini syki. Niekas nemate. Jauciuos tokia neivertinta vargse, kuri stengiasi, o jos niekas nesupranta. Esu labai durnoj pozicijoj, kad turiu ant savo galvos zmogu, kuriam AS turiu itikt ir kuris MAN duoda velniu. Aisku, visur taip yra. Bet man tas taip sunku. Nes as buna nesutinku, jauciu neteisybe, bet negaliu priesintis. Amzinai lieku kalta. Nepernesu to. Stengiuos vis tiek ir vel gaunu sprigta. Aisku, pati kalta, kad nemoku prieiti, saves pateikti, suprasti ir dirbti komandiskai.
Ai, tiek to, jau gana apie tai. Bet cia bent galiu rasyti, kas kitiems pasakoti jau butu labai per daug ir per daznai. Tai nors tiek.

bet tai matai kaip buna. dirbt gali geru geriausiai bet su virsininku nesutapt biolaukai. ir retam kuriam tai pavyktu ignoruot. tai gal reikalas ne tavo atliekamam darbe. o tarpusavio santykiuose.
matyt reikia dirbti ir maziau daryti tai kas sukelia neigiamas pasekmes: gincytis, nesutikti ir pan. ne del to kad sutiktum o del sventos ramybes

is esmes galima ismokti nematyti tam tikru dalyku, vadovo charakterio ypatybiu, bet nemanau, kad gerai del sventos ramybes leisti, kad vadovas liestu kaip asmeni. tokiem dalykam darbe ne vieta, nors ir sunku isvengti.

tai as nezinau situacijos. fantazuoju. budu visokiu yra.kas suveiktu-nezinia.

as irgi nezinau kalbu abstrakciai labiau.

O norėtum savo kokio versliuko? Aš norėčiau. Norėjimas čia neteisingas žodis, bet išeitis. Nors, matyt, per mažai noriu. Kuris laikas kirba ta mintis, bet ji bent kol kas dar labai nekonkreti. Gal realizuosis. O gal ir ne.
Grynai dėl laisvės, galbūt ir pinigų.
Žinau, viską žinau, kad tada kitokios bėdos. Bet vis tiek, savo atveju tikiu, kad būtų paprasčiau, nes kuo toliau, tuo labiau priklausomybė nuo darbdavio man virsta į peilį.

Paryškinau sakinį, nes man irgi kone kasdien būna, kad jaučiuos kažkokiu, atsiprašant, vergu. Atrodo, esu suaugęs žmogus, o, kaip vištelė turiu mekent kažkam ir teisintis. Jau nekalbu, kai ką negerai padarau - turiu aiškintis ir KADA tą ir tą padarysiu. Ir ką dabar darau. Čia dėl 3-čio šeimos nario darbe...

Deraramos, bet va. Pas mus šian išėjo 1 diedas. O priežastis kokia! Puikiai žino, kad darbo vietoje yra kameros. Kadangi direktorius pastebėjo, kad nuo ryto iki vakaro vakar dienos darbas nei per mm nepajudėjo, atsuko kameras. Pažiūrėjo filmuką, kaip diedai visą dieną rūkė ir filmus žiūrėjo. Davė jiems velnių, sakė dabar turėsit pranešt vakare ką nudirbot. Tai tas, kur išėjo, pasakė, kad nu taip tai jau nebus, susirinko šmutkes ir laukan. Sako jam: "ėėėė, o kaip tu taip gali išeit, kas 2 sav. atidirbs?". Sako pasiimsiu biuletenį. Ryte vis dėlto pasirodė jis. Darbdavys ir klausia, tai ko atvažiavai... Sako tai atidirbt tas 2 sav. Dirikas sako ačiū nereikia. Nu ir išsiskirstė. Aš nemanau, kad direktorius toks piktybiškas žmogus, kad pagal kažkokį rimtą str. atleido. Berods, net įstatymiškai pirma įspėjimas turi būt ar kažkas pan., jei ten pirmas kartas. Nors net jei ir pagal rimtesnį, esu tikra, kad jis ilgai nesinervino.
O mes viduriuojam viduriuojam čia... Ten diedas su nedirbančia žmona ir 2 mažais vaikais. Ir papūsk tu jam į uodegą. Nemanau, kad badu numirs. Aišku, diedui tikėtina, kad lengviau - nueis padirbs laikinai blogiausiu atveju sunkų fizinį darbą (jis ir taip pan. buvo, bet čia dar ir galvot reikėjo).


O taip... Bet tą proto ribose daryti, nes jei visada besąlygiškai su viskuo sutiksi irgi liksi kvailio vietoj ir nemažiau susigadinsi bent jau darbinį gyvenimą.
Pvz., šian man paskambino tas pat direktorius. Sako surask kliento tel. nr. Pasakė vardą. Sakau o kokia pavardė. Tas kartais ima karščiuotis, taip ir šįkart atsitiko. Ėmė putom drabstytis, kad ar jis čia atsimins visų klientų pavardes. Čia labai priklauso ir nuo mano pačios jausenos, bet, kažkaip, nei įsiskaudinau tąkart, nei sureikšminau, sakau: "nesikarščiuojam, ramybės, tik ramybės, ieškom Petriuko (vardas pakeistas) tel. nr.". Ir pati nesusinervinau, ir tas liovės putot, net ėmė krizent.
Bet čia ne visiems galioja. Su jo sūnum nei taip, nei kitaip nesusikalbu. T.y., stengiuos kuo greičiau atsikratyt bendravimo ir nei ginčytis, nei komentuot, tokiu pusiau ignoru parodau, kad aš nepatenkinta, bet jam dzin tas mano nepasitenkinimas. Aš nežinau, kaip su juo bendraut. Anas amžinai kuo nors nepatenkintas, viską visi blogai daro - tai dar "laimė", kad ne aš viena, nes jei viena, galvočiau, kad su manim kažkas labai blogai, kad žmogui taip vis užkliūnu.

vajei tai tokie ir gudriausi, kur namie kruva alkanu burnu laukia... o mat jie cia pasisklaidyt nori,savo verte irodyt..

NEBEGALIU.galeciau tai as nusipjauciau tas kojas,buvo ramu,nu skaudejo,bet palyginus kaip iki tu vaistu,tai normaliai.taip dziaugiuos ir vakar vel kai trenke skausmas,tai siand ir nebezinau ka daryt kad nejusciau skausmo.***** jei ne gana,kad su tempa ir serganti nuo praitos savaites tai dar ir cia....ketv jau pas ta paskirta gydytoja.


Papildyta:

Gal pravaiksta ipaise,nors jei dirbo bent val.pravaiksta negali but.daugiau nieko rimto nesugalvoju.
As tai lb dziaugiuos,kad tiek mano vadovas tiek direktorius gan protingi yra ir nu kai taip karsciavaus del suns ,juk galejo laisvai atleist mane.taisykle tai.oazeidziau-laikiau suni.o ir tokiais savo isterikavimais tikrai sau pliuso neuzdejau.


Citavau bet nepamenu ka pasakyt norejau...

Mėja, darbo vietoje buvo, tai pravaikšta nesiskaito. Pareigų nevykdymas gali būt.

Dėl tavo atvejo, ko gero, galima mažiau sureikšmint, nes darbas nekvalifikuotas, juk nereik tikėtis iš žmonių, kad laiptines valys profesoriai inteligentai (jokiu būdu nesakau, kad valyt laiptines blogas ar skirtas degradavusiems žmonėms darbas, tiesiog, manau, natūralu, kad iš valytojo mažiau tikimasi, nei iš elektriko, pvz.).

Tai taip.bet kai arteja sutarties galas bet kokiu atveju imu drebet del pratesimo.nu gerai,baigias gruodzio gale,bet man jau db nerimas del pratesimo.

Jei yra ką dirbt ir bent pakenčiamai dirbi, manau, jiems patiems paprasčiau tęsti, nei iš naujo ieškot žmonių.
Suprantu jaudulį, aš irgi bijočiau, juk nebedaug jau laiko liko. Kas tie keli mėn... O tavo atveju, kai dar reiškia, kad ne tik darbo, bet ir urvo netenki, išvis baisu...
Nu bet dar yra laiko pasidairyt atsarginių variantų už tai.

Dieve, koks sudėtingą gyvenimą reik gyvIAnt...

nu as tikiuosi kad nebesireinkarnuosiu daugiau

o kas tavo kojom meja-praklausiau. kulnu uzdegimas ar kas..kad taip skauda. ar tau visas kojas is nuovargio skauda.

ir kai skauda ta breik visiems sakyt ir skustis nes kartais tokiu puikiu pasiulymu galima gauti, ko gydytojai nesiulo ar is nezinojimo ar is tingejimo. atrodo nefaina geda bet kartais kazkas zino kaip pasveikt.