Depresija

Gyva.

bet balionus priimu visada ir visokiais kiekiais

Night, kaip jauties?
Nu gal ir lepteliu kartais nepagalvojus,bet tikrai nenoriu izeist nei taves nei kitu...

Mano mama blogai jaucias,irgi persalus ir su sirdim kazkas...

As tai kai negyva,nesuprantu kur taip ziauriai susalau kai tokie karsciai...

Tai ar nebaisiai viskas baigės?
Te

Aš tai varginu pati save su visokiom emocijom.

Variau i servisą, kad pakeistų atsarginį ratą (būta ten bėdos, bet nesvarbu). Būtų baikė. Pakeitė ant smūgio. Bet, būtumėt matę, KAIP išvažinėjau iš kiemo.... Smaukiaus kokias 10min. Net langai užrasojo. Galop, kai jau matės finišas, pasisiūlė kažkoks vyriškis padėt ir paklausė (jau nepirmąkart, beje, kieme), kaip aš išvis vairuoju. O taip ir vairuoju!!!! Jau 3dienas nevairavau. Iš serviso irgi išvarė meistras, nes pati atbulom būčiau nepataikius pro vartus išvažiuot. Po to nežinau kame pasigaidinau, bet apipypė, tada išsigandus pravažiavau per raudoną. Žodžiu, aš nuostabi. Gera žinia ta, kad nieko neužmušiau.
Meistras, kuris turėtų man padėt dėl kai kurių smulkių bėdelių dar, panašu, nuo manęs slapstosi. Parazitas. Pamatys, kas jam bus. Nu bet su šitu reikalu aš jau kaip nors.
Beletristika apie gaidinimusis vairuojant šiaip. Skaitiniams prieš miegą.

O šiaip viskas sunku. Darbe užknistuvas. Dar ne itin patenkintas manim direktorius (gal nieko labai blogo, bet jaučiu tą). Labai gaila draugės ir jos šeimynykščių... Labai labai. Mintys apie `šmaikštumyną`. Artėja ir mano tėčio mirties metinės. Jau 8-tos. Žinokit, niekur netekties jausmas toli nepasislepia. Jis kone visad labai arti.
Kažkaip per daug visko.
Papildyta:

Užbėgai už akių... Kol prirašiau paklodę...

Tai suprantu, kad ne iš blogos valios. Pakomentavau, kaip sakiau, nes nu truputį skaudus tas sugretinimas. Tai tikrai ne tas pat, jei galvot apie mylimą žmogų ir apie mylimą gyvūną, patikėk...

Gal atsigėrei šalto gėrimo, ar prie kondicionieriaus pabuvai ir išėjai į karštį? Taip gi dažniausia būna, su tais peršalimais per karščius.

Su tom mamom, nei nžn kaip paguost žmones... Ačiūdie, manoji dabar laikos neblogai.

you my heroooooo
as nevairuoju. man klaikuma tie miestai. tai skaitau tavo istorijas kaip saldainius nes va nu galima iseina. o psiche sake kammstengtis but tobula kiti stengiasi pakankamai geri but. daug tiesos.

Kaip zinoti, ar remisija tesiasi, ar vel prasidejo depresija? Pasidaryti testa ar eiti pas psicha? Paskutiniu metu, apie menesi, blogai..

man atrodo kad kai gauni diagnoze jau niekas nebeaisku. jokiu ribu nebesupranti. bent jau man. baisu bijot nes atrodo jauuuu prasideda ir nezinai sveikai cia bijai ar perdetai.
nueik. jei labai blogai tai pasakys kas cia. galu gale jei nesusitvarkai pati matyt stipriau kazkas vyksta. menuo daug.

Nesuprantu, kodėl neduoda cituot.

Bučki, bet kas, vairuojantis bent metus, pasakytų kaip klaikiai vairuoju. Į - iš darbo lengviau, nes juostas žinau mintinai.
Belieka tikėtis, kad laikinai. Nors vis tiek netikiu, kad gali būti negabesnių tam žmonių. Ten, žinokit, kas nebandėt vairuot, nėra nieko tokio... Spaudi pedalą ir mašina važiuoja. Esmė ją nukreipt tinkama linkme laiku.
Tau būtų lengviau, nes, manau, vyras ratą tikrai pakeistų. Ir moterys, žinau, kad pasikeičia. Aš nemoku...
Visa laimė,kad manęs nepagavo dar, nes pati sau netikėtai pažeidinėju taisykles, kurių net nepamenu visų reikiamų. Reiktų pasikartot, žinoma.

Deraramos, kaip pati jauti, taip ir yra. Aš galvoju taip.
Nors tavo klausimas protingas. Aš amžinai kol nenugriūnu nosimi į purvą, tol metusi negrįžtu pas psichę. O, išties, jau geriau begriūnant išlakt ratuką, nei jau pargriuvus.

Šiandien man žiauriai neramu buvo. Vakare kiek nusiraminau. Lexas nevežė. Turbūt, nereik ir norėt, nes per vėlai išlakiau. Darbe jau direktoriaus žmona pakomentuoja, kad matos, kad blogai jaučiuos. Šiaip nemanau, kad labai veide matos. Tiesiog gal vengiu kalbėt, o kai kalbu, kalbos rimtesnės net ir darbo klausimais.

Eisiu, užsirašiau kitam penktadieniui pas savo klinikos psichę, pasiprašysiu siuntimo pas kietąjį psichą. Aš net atsakymo jai nebuvau nunešus, tebeguli nuo vasario mėnesio stalčiuj. Karts nuo karto dar išgerdavau vakarui kvetiapino (1-2 tabletes per mėnesį). Taip gerai tada būdavo.. Bet aš juk nebegeriu vaistų.. Bet kietasis psichas pats buvo sakęs, kad galima, jei su mintim nesusitvarkysiu. O dabar jau apie porą savaičių beveik kasdien darbo dienomis sučiulpiu po puselę xanaxo. Nes nebesusitvarkau su nervais visai. Kasdien vaidenasi, kad mane skriaudžia ir blogo linki. O gal aš neišsigalvoju ir normaliai reaguoju. Nebežinau. Bet jau baimės vėl visokios lenda ir juodom spalvom viskas.

o kokiam nors žmogui iš šalies esi tai papasakojusi? paprastai visai gerai kelios nuomones is sono. zinoma, psichologas irgi gerai.

deraramos, ar tik ne atkritimas? Nelauk, kol i duobe nusivaziuosi.

Deraramos, o nėra taip, kad tas sujautrėjimas sutampa, su hm.. artėjančia švente?

Mėja, buvai pas gyd.? Ką gero patarė?

Man labai labai liūdna. Rytais labai neramu. Neramu ir dieną. Baigiantis dienai nerimas malšta. Šiandien buvau bažnyčioj. Iš ten dažniausia išeinu ramesnė. Stengiuos įsijaust ir išgyvent liturgiją.

Bučki, specialiai tau rašinys apie tačkę. Berods, nesigyriau, kad kažkurį vakarą pasistačiau užpakaliu kieme, bet per toli nuo gretimos mašinos. T.y., galimai po to viena maške tilpo mažiau toj aikštelėj. Sekantį vakarą irgi kieme, bet ten, kur stato įstrižai (toks būdas statyt lengviausias, nesuprantu, kaip nebegebu, buvo vieni juokai, kai mokė teisių išlaikymui). Yra net linijos. Šleivokai, bet, pagalvojau, niekam netrukdysiu, šalimais jau vis tiek niekas netilps įstrižai. O iš kitos pusės vairuotojui irgi netrukdys, nes atstumas ne per mažas. Iš bėdos, matyt, žmonės, ten stato priekiu ar galu ir palieka iškištą auto, kai netelpa įstrižai. Nu, kad vis tiek kieme, nors nlb patogiai. Tai ryte radau raštelį rusiška rašliava, kurią iššifravau taip: " išmok pasistatyt mašiną, nes išmokysim". Tą patį rytą mane, šmirinėjančią kieme, apibaubė boba (gal to rašytojo žmona?): "panele, jei dar taip statysi mašiną, gausi velnių ir išvis neturi teisės čia statyt, nes čia negyveni". Kažką jai atsikirtau, kad neaiškintų ir nebesiklausiau toliau. Bet daugiau kaimynų nenervuoju. Stataus, pvz., prie pardės. Šian nepavyko prisiparkuot tvarkingai ir prie pardės iš kokio 4 karto. Tada nuvariau į kažkokį kiemą (mačiau ten laisvą vietą) ir prisiparkavau pakankamai tvarkingai - ten jau tikrai nieks neprisikabins. Linksmoji dalis ta, kad kuris kiemas aš nepamenu. Žodžiu, jei nerasiu tos savo tačkės, tai daugiau nevažinėsiu. O paskui iš viso skambinsiu policijai, kas surastų.

Night, nu pzdc, kokie grasinimai tu to rastelio neismesk, jei sukuls masina, turesi koki irodyma o tu cia savo ar svetimam kieme stateis?