Depresija

Night, tavo pasakojimus skaitau kaip koki bloga (ju neskaitau siaip) labai idomiai rasai. Atrodo net depresijos apraiskos nublanksta taip vaizdziai aprasomoje kasdienybeje. Praskaidrini nuotaika

Gal mano labai gera nuojauta, o gal ir nujausti nereikia, kai dalykai akivaizdus. O gal as savo baimem ir nusistatymu ir prisaukiu tas nesekmes. Pagyvensim pamatysim. Psichologe moke mane zmogisko elgesio, kaip isgyventi. Matyt, pripratimas per daug gajus.

Bučki, tai normaliai tu varai su tuo vairavimu. ) Žinai, kas tas yr, ir, jei norėtum, ar būtų poreikis, tikrai vairuotum. O vaikai tavo mokyklinio jau amžiaus, ane?
Man kažkodėl būdavo klaiki panika vien nuo minties, kaip aš VIENA sėdu ir važiuoju, be kito žmogaus šalia, kuris pareguliuoja, ar net sustabdo, jei reikalas yra. Kaip žinia, jau kas kas, bet aš mėgstu būt viena, bet būtent ta mintis varydavo mane iš proto. Tiesa, aš ten irgi darbinės taip bijojau, dar sename darbe (Durnė, pasigyriau, kad išsilaikiau teises. Nors mane spaudė tą daryt, bet reikėjo tada pirmiausia nusipirkt savą ir kiek pralavėt, tada girtis, kad jau turiu).
Aš ten bijojau grynai pasigaidint - sukult NE SAVO mašiną, pridaryt nuostolių kitam vairuotojui. Kitam ir dabar bijau pridaryt, bet panikos nėra. Sava yra sava. O kad apskritai nutrenkčiau žmogų, suprantu, kad nėr labai tikėtina. Aš ir eidama galiu nutrenkt. Nes kai einu iš darbo, tai pralenkiu troleibusą.

Mėja, tai gerai, kad db gavai pagalbą, bet kad iš esmės imtųs šalint priežastį. Nes kiek gi su nuskausminamais gyvensi... Gi širdį sako gadina.

Deraramos, kiek aš VIEN APIE SAVE čia vemiu, tai visos dabar rašančios kartu sudėjus mažiau tą darot...

Nidulia, net neabejoju, kad man neužteks 2-3mėn, jei ir prasikalsiu kažkada... Bet gal dzin kiek laiko. Svarbu nei sau, nei kitam bėdų dėl to nepridaryčiau, baudų neprisidirbčiau ar teisų neprarasčiau. Kad kažkada prasikalsiu, tikiu.
Kiekvienąkart, kai nepavyksta prisiparkuot iš kažkelinto karto, galvoju, kad nafik. Kiek galima pazorintis. Reik man instruktoriaus. Bet po to apsiraminu. Nu brangu instruktorius man. Ir šiaip. Nu kažkaip išmokau rašyt skaityt ir spalvas skirt, tikėtina, kad ir parkuotis išmoksiu su laiku pati.

O tu nesiparink, kad neiseina is karto prisiparkuoti, parkuokis tol, kol gausis, taip ir ismoksi. Niekas negime mokedamas parkuotis. As kai pradejau vairuoti, tai i parduotuves kiema nevaziuodavau, nes bijojau parkuotis, numesdavau masina ant kelio, salia parduotuves. Taip, kad, jokia cia tau geda, kad kol kas nesigauna is pirmo karto. Praktika, praktika ir dar karta - praktika. Varinek ir prasikalsi gana greitai.

Nidulia, kaip tu laikais?

Daktare galvoja kad man pades realibitacija.nu duok Dieve.ketv jau ten eisiu.

Jau kelinta naktis kai pabundu nuo kosejimo ir visi miegai poto islaksto...

Tfu. Ryškiai pilnatis artėja.
Sapnavau, kad einu į mokyklą, bet dalį pastato, kur buvo rūbinė, užima morgas. Beeinat pro duris atvažiavo toks papuvęs automobilis ir išmetė beveik nuogą 2-3m vaiką, ir nurūko sau. Supratau, kad jis mirštantis, bet, akivaizdžiai dar buvo gyvas, krutėjo. Pamaniau, kad jis gali greit nemirt, tai kaip jį tame morge laikys... Kaip žinia, vaikų negarbinu, bet sapne man jo pagailo, norėjau nueit ir pakelt nuo asfalto. Bet išbėgo med. 'seselė', greit griebė tą vaiką ir nusinešė į morgą. Supratau, kad nesicackins, nelauks kol mirs, darys skrodimą tuoj pat. Įėjau į tą pastatą, morgo durys buvo atviros. Spėjau pamatyt, kad suleido kažkokių, kad, ala, užmigtų ar numirtų, bet tas vis tiek judėjo. Tada trenkė plaktuku per galvą ir supratau, kad, ko gero, db tikrai mirė, o jei nemirė, tai apsvaigo tiek, kad jau nebejaus, kai mėsinės.
Daugiau nenorėjau žiūrėt, viskas vyko lb greit.
Keisčiausia, kad man nebuvo baisu. Tik kažkiek gaila ir kažkiek neramu, kad su gyvu padaru, o dar žmogum, taip elgias.
Vis sukas mintys apie tą sapną.

nu bet tu ir sugebi susapnuot

Banguojanciai. Tai visai nieko, tai nerandanti vietos. Fluanxoli per pus susimazinau, tai nors ne taip slopina ir energijos daugiau.

Beveik typ top kaip iš neseniai perskaitytos knygos. Tik ten skrodžia, kad nelegaliai organus sveikus paimtų ir persodintų. Ir filmą esu panašia tematika gerą mačiusi.

Sapne nebuvo tokios prasmės. Tiesiog norėjo greičiau atsikratyt tuo vaiku ir tėvas, ir ta skrodikė.

Nu ir sapnai Night
As tai ananakt sapnavau, kad trynukus berniukus pagimdziau.
Daugmaz pailsejau si savaitgali, kiek tai imanona per smutkiu paieskas. Nemegstu ieskot ir leist pinigu, vel kokius metus neisiu. Bet neisi gi zenytis su dzinsais.
Kaip durne bijau rytdienos, neisdrisau vyresniajai pasisakyt apie viena kliurka, nes ir taip jau paskutiniu metu vien velniu gaunu. Bet reikia, nes nepraslys. Kaip jau bus taip. Bent del to nebestresuosiu. Tik siaip del visko, kaip nenormali.
Atsimenu savo tokia busena pries pusantru metu, kai nedirbau. Maniau, kad darbas = veikla, uzimtumas ir jis mane isgelbes. Taip buvo apie metus, gal ilgiau. O db vel tas pats. Tik neissimiegu ir pastoviai stresuoju. Galvoju ne kaip geriau dirbt, o kaip negaut velniu. Ne ateiti planuoju, o stengiuos isgyvent diena. Ne uzsiimu naudinga/prasminga/idomia veikla, o prokrastinuoju kas vakara su mobiliaku ar kompu. Skirtumas tik, kad nebera ko laukti, kas mane `isgelbetu`. Nebetikiu psichoterapija, nes vel po kiek laiko regresuoju ir griztu i pradzios taska. Apviliu ir erzinu tiek save, tiek psichologe. Iseities su darbu, karjera nebematau, nebezinau, ka su tuo daryti. Santykiais rupinuos per mazai, draugas irgi siek tiek depresyvus. Beveik viska uzkraunu jam ant peciu, neatlieku tos `moteriskos` roles namie. Nebent prosvaisciais. Ateiciai kurti reikes mano uzdirbamu pinigu, nors ir kaip jie sunkiai ateitu. Reikalingas ir tam tikras socialinis statusas, kad negyvenciau kaip asociale. Nes kitaip neisivaizduoju, nemoku, nezinau. Prirasiau cia nesamoniu. Truputi vyno isgeriau. Savaitgaliais vaistu dar negeriu. Pas psiche penktadieni. Laba diena bus.

zenijies
nu sapnai mano daznai irgi. sianakt turejau zenytis su merga. nu net nezinau kodel. visa nakti apie zieda kalba ejo. norejo kad su kazkokiu papigiaisku zenyciaus. sakau blin pati susimokesiu uz cirkonio akute, brangakmeniu nereikiam. getai kad pabudau ir zenytis nereikejo. nes dar kazkokie pleaikai zudikai lakstymak slepimaisi. sapnuojat kada ka grazaus ? as slapia nuo prakaitu bunu. istisai reikaluose kazkokiuose
deraramos. as tai galvoju net su psichologais jie skirtingi. kaip ir bet kokios kitos srities gydytojai.buna kol randi tinkanti odontologa okulista ar dar ka. manau tikrai yra geru izvalgiu. tik kaip juos rasti o radus kruva pinigu susimoketi brangu psichu but.