Toms, kurioms nepavyko daug kartų

Šiuo metu toks gyvenimas, taip reikia, tad kiek galiu sau leist, tiek ir leidžiu. Tai ir pas Jus visas juk gyvenimai kaip gyvenimai, turbūt kaip ir pas mane visko būna Viską Tu pajėgtum ir kitos manau neatsiliktų

Beje, kaip baigėsi Tavo sapnas, kurio išsipildymo baiminaisi?

Šiaip tikrai dėkoju Dievui, kad mano gyvenimas tikrai geras, gražus, kad aš tokia laiminga

Tai mums vyresnėlė paaugliukė vis užmeta, kad "man tas jūsų namas nesvarbus" , kol pastatysit, tai man jau išeit reiks. Kai pagalvoju, tikrai..jau panai 14, kas čia liko iki pilnametystės. Tuo namu gal dar labiausiai mažiukė pasidžiaugs Mes tai apgalvoję, kad vieni palociuose liksim sėdėt, tai namas "ekonominės klasės". Kai pažiūrim į kaimynų, tai mūsiškis vos matosi Nesergam didybės manija, neturim tiek lėšų, kad virš bambos šokt su mandrystėm ir didumu, tai viskas labai paprasta...net garažo ir to nebus, pakaks pavėsinės mašinoms.

Dienų klausimas

Iš tikrųjų nelabai noriu veltis į tokią diskusiją, tai šia tema paskutinis mano pasisakymas..
Ką pakeistų neturėjimas nieko? Rasmuže, visų pirma tai pakeistų aplinkinių požiūrį. Moteris, kuri neturėdama nieko pasigimdytų tris vaikus ir pasakytų, kad gyvena šia diena negalvodama apie ateitį, toli gražu nebūtų vadinama išmintinga ir nesulauktų už tai ovacijų. Mažu mažiausiai, ką jai tektų išgirsti, tai kad yra kvaila, neatsakinga, kaltinimus, kad gimdė ir t.t. Tiesiog, gal netiksliai išdėstau savo mintis, bet noriu pasakyti, jog turint pagrindą po kojom (darbas, stogas virš galvos..) galima atsipalaiduot ir mažiau galvot, kas bus rytoj negu tada, kai neturi nieko arba turi labai mažai. Tokia yra mano pozicija šiuo klausimu..

Tai visos mes su savais požiūriais ir gyvenimais, viskas gi gerai su ta diskusija Ir Tavo pozicija yra gerai, ir kitų temoje pozicijos yra gerai, man pvz patinka, kad gyvenimas margas ir jog nesam vienodi.

Aš vaikams labai dažnai pasakoju tą pamokančią istoriją apie asilą, seną tėvą ir sūnų..turbūt ją žinot, kuri parodo, jog visiems neįtiksi. Aš ir pati kasdien stengiuosi laikytis tos minties, jog laimė gyventi savo gyvenimą, būti savimi, nes ką bedarytum aplinkiniai ras peno kalbom. Kaip begyventum visada atsiras tų tavęs nesuprantančių prašalaičių ir visada atsiras bent vienas tikras draugas ar artimas, jei tik gerai įsižiūrėsi
Ir ta vieniša moteris su trimis vaikais, kaip Tu sakai, vieniems bus durna, kitiem kalta, tretiems nelaiminga, nieks net nesivargins paklaust jos pačios "o kaip tu pati jauties?" Bet kartais tas atsakymas gali ir nustebint.

Man ir dabar oi kaip pašneka, kaip ir sakau praktiškai visada atsiranda žmogus, kuris už mane peržiūri visus galimus scenarijus, bet gal ir gerai, kad kiti "perserga" visu negatyvu už mane. Anksčiau nervuodavaus dėl to, dabar mėgstu iš savęs pasijuokt.
Aš turiu tokių gyvenančių šia diena šalia, tad pasikraunu pozityvu ir kasdien mokausi tų žmonių dėka. O apie visa kitą galvosiu, jei (kai) tai nutiks. Būtent tai man ir yra "aš apie tai pagalvosiu rytoj". Stengtis negalvot apie problemas kol jų nėra arba esant problemoms nespręst karštakošiškai.
Čia irgi yra grynai mano požiūris ir tai nereiškia, jog teisingiausias.

Gal mūsų požiūriai skiriasi, bet Tu labai faina Nežinau ar kada sakiau, bet Tu man labai patinki.

Kai aš tikinti, tai yra tokia an patinkanti Max Lucado knyga "Malonė šiai akimirkai". Jei kasdien gebėčiau pagal ją gyventi, tai būč įvaldžiusi visišką harmonijos su savim meną Bet dar turiu daaaaug ko mokytis, tas irgi gerai. Kol pamokos nepadarytos, negaliu išeit

Labai įdomu skaityti jūsų visų pasisakymus. Man dar mokytis ir mokytis. Teoriškai lyg ir viską žinau, bet praktiškai dar daug klaidų darau, daug ydų reikia nugalėti, daug kur save perlaužti.

Labas rytas



-Ta aplinka, kurioje tenka gyventi, daro didelę įtaką mūsų pačių mąstymui. Turbūt todėl šitoj vietoj mūsų nuomonės ir išsiskyrė. Mano artimiausi žmonės - puikūs savo sričių specialistai, vadovai. Matau motyvuotų, keliančių sau tikslus, jų siekančių ir pasiekiančių žmonių pavyzdį. Aš irgi to noriu. Šiuo metu labai noriu grįžti į darbą, žinau, ko konkrečiai noriu, tam ruošiuosi, mokausi, žinau, kad tos pareigos, kurių dabar noriu bus pirmas žingsnelis link to, kuo aš siekiu tapti po kelių metų. Ne dėl garbės, prestižo ar pinigų, tiesiog aš to noriu ir mano to reikia..
--Kaip gera girdėti Bendraudama su žmonėmis visada pagalvojų, kokios savybės mane tame žmoguje žavi, ką norėčiau turėti ir aš. Žavi Tavo sugebėjimas dėstyti mintis, ramybė, optimizmas. Esi nuostabi moteris



Apie save galėčiau pasakyti lygiai tą patį. Manau, visą gyvenimą mokomės, klystame, taisome klaidas..


Šiandien brolis išskrenda į JAE.. Džiaugiuosi dėl jo, bet labai liūdna

Visam laikui ar atostogų?

Tokiom rimtom temom diskutuojat kad neturiu ką pasakyt tik skaitau

Jei tik atostogų - neliūdėčiau.. Dirbti, grįžti planų neturi..

Galvoju, kad reikia gyventi kiekvienam taip kaip jam atrodo gerai. Kurie sugeba -vadovauja , o kiti- taip geri darbuotojai ir to pilnai užtenka.Rasma tas požiūris ,kad kai ateis bėdos,tada ir spręsim man patinka.Aš ir pergyvendavau ,kas būtu jei būtu . Dažniausiai ir nebūna nieko ,o kelis metus galvojai be reikalo.Dar nevisiškai pasiseka galvoti taip bet judam į priekį

Wicked, Tau surašyti instrukciją, kaip padaryti lentelę? gal galėtum ją perimti jau nuo kitos savaitės..?

Mintys, labai artimos manosiomis...
Mūsų šeimos modelio - galiu drąsiai sakyti - beveik niekas nesuprata. Ir jis toks todėl, kad aš savu laiku nepasirinkau patogaus ir lengvo gyvenimo, o visus prioritetus sudėliojau į tokį, kokį turiu dabar. Ir vietoje patogaus gyvenimo nuolat su vyru vis kitoje šalyje, aš jau beveik 15 metų gyvenu didžiąją dalį metų viena ir su vaikais, nes man reikėjo save realizuoti - siekti užsibrėžtų tikslų, o ne tik būti keliaujančia žmona ir "lagaminu". Galiu pasidžiaugti, kad tikslus pasiekiau. Ar dėl to esu laiminga ir ar nesigailiu - taip, nors buvo ir yra kartais labai sunku (visų pirma morališkai ir psichologiškai). Kad dėl to mano gyvenimas labai sudėtingas - taip (va ir dabar nuo 08.15 d. vyras pradeda naują sezoną Lenkijoje, o mano darbai čia, merginų mokslai - taip pat čia).
Ir niekieno nuomonės neklausiau šiuo klausimu, nors dauguma kraipo galvas, kaip taip galima...pasirodo galima - abu su vyru tokie esame, mums svarbu save realizuoti, ne dėl pinigų, ne dėl garbės..........Aš visų pirma visada pagalvoju, kad tokiu mano sprendimu labai didžiuotusi mano jau a.a. Tėtis, ir to man labiausiai užtenka.
Niekam neperšu savo pasirinkimo, o taip pat nesmerkiu ir tų, kurios renkasi patogesnį gyvenimą - visos norim būti visų pirma mylinčios save ir tikinčios savimi.

labas, mergaitės

su didžiausiu malonumu perskaičiau paskutinių dienų pokalbius
man labai artimas Rasmos mąstymas, jos mintys... labai žaviuosi ja... sakyčiau, man tai būtų siekiamybė gyvenime - pasiekti tokį lygį gal tam tikra prasme ir einu tuo keliu... šiai dienai dar nežinau... kartais apima toks jausmas, beviltiškumo... beprasmiškumo... iš kitos pusės, kalbant apie kitokią nuomonę... žmonės mes visi skirtingi ir tuom esame žavūs, nes siekti tikslų, eiti link jų yra kita vertybė... o kurie teisūs, kurie ne - manau, net negalima to ieškoti... nes jei esi laimingas, tai ir eini tuo teisinguoju, savo, keliu

d'esprit, ačiū už lentelę - kadangi man su jomis ne kaip sekasi bandysiu pasitreniruoti iki trečiadienio ir būti pasiruošus