QUOTE(Bestygė @ 2017 08 30, 19:39)
Kai gulėjau paromis, beveik nevalgiau.
Dabar valgau, bet tik dėl to, kad reikia. Ryt dirbt, poryt rugsėjo 1. Popiet dirbt. Skrandį graužia rūgštys, vaistai nepadeda.
Šiaip priaugau 8-10 kg. Sieju tai su anginos išoperavimu ir karśčiavimo sumažėjimu. Viskas būtų OK, bet labai nervina užaugęs pilvas. Praktiškai nebeturiu ką rengtis. Visus 36 dydžio rūbus "iśaugau".
Šiandien už uniformą-sarafaną ir švarką kitam vaikui sumokėjau 50 eurų. Plėšikai.
Nieko nebenoriu, viskas sunku. Nenoriu nei gyvent, nei mirti. Tik nebūti.
Night, nežinau, kuo paguosti. Laikykis kaip nors. Raminami nepadėtų laikinai darbe?
Kaip gyvent, kai net išsimaudyti reikia prisiversti.
Neįsivaizduoju tavęs pilnesnės.
Aš jau kai negaliu valgyt, reiškia labai blogai. Į senatvę pasidariau ėdri. Dabar tos dienos, kai kąsnio negaliu nuryt. Bet paėdu kažką per dieną, kai raminamų prisiryju.
Raminami kažkiek padeda, bet, žinai, lankos ir savininkai ten, negaliu sėdėt apsvaigus. 1 išgeriu, paskui kitą, kiek jų prisigert reiktų, kad būt ramiai + kad neužmigčiau, nežinau...
Ir grįžus išgėriau ratuką.
Mano gyvenimas dabar atrodo taip. Girdėjau, kad ta moteris jau namie, kai grįžau. Po daugiau nei val. kiek ramiau tapo, tai išdrįsau nueit išsiplaut lėkštę ir puodelį, nes jau kokia savaitė, kai to vengiau. Tuo pačiu išploviau ten grindis, praustuvą ir pan. Bijojau per ilgai užtrukt, kad raganos nesiutint. Girdėjau, kad kalba telefonu ir pasirodė, kad visai žmogiškai. Tai gal todėl keiksmų neišgirdau. Turiu dar kelis nešvarius indus, bet liks kitai dienai, nes visai nenoriu tų keiksmų sulaukt. Taip pat noriu sysiot, bet kenčiu, nes ir vėl klyks, kad daunė kas minutę šliaužioja. Mama buvo įdėjusi indelį šaldytų braškių, kai liko tuščias, liko skysčio. Aš jį išpyliau per langą, kad nereikėtų eit pilt į wc ir galėčiau įdėt tą indelį prie rūšiuojamų šiukšlių.
Kai gyvenimo kronikos, ką.....