Depresija

O jūs galvojat sau padėt vaikščiodama po temas? (čia nepiktai, jei ką).

Ko čia visos taip sureagavot, vakar šiek tiek daugiau pašmirinėjau po šitą forumą ir pastebėjau, kad Zylė vaikšto po visokias temas ir pasisakinėja. Neskaičiau ką, nes anos temos man neaktualios, bet, darau prielaidą, kad pasisakinėja tam, kad pasisakinėt, kaip ir šitoj temoj. Gal pramogauja.

O dabar nemuškit. Pasakysiu aš jums. Kai pirmą atostogų savaitgalį man buvo xana`x, po to nusprendžiau nutraukt ad. Būsiu pabandžius. Bet xanax`x vėlei... Grįžo tas toks keistas jausmas su somatiniais pojūčiais. Sunkiai aš jį pernešu, labai iššaukia apatiją. Žodž. Nuo vakar geriu vėl. Bet tai negi iki gyvenimo galo db ėsiu tuos vaistus...

Va va... Aš iškart jau kai pasiryžau pradėt gydytis vaistais, kilo man tokia mintis, kad šakės kaip sunku bus paskui atprast. Ypač ramiakus pradžioj kol gėriau, tai atrodė 'fūūū, blyn, uždaužyta bulvių maišais jaučiuosi', o paskui tolerancija atsirado ir be raminamųjų kažkur padėtų 5m spinduliu- baisu net būti. Kartais nebūtina jų gert, dar atsilaikau, bet bent jau tas saugumo jausmas, kad jie YRA.

O Zyle30 tikrai nesusidūręs asmeniškai su tokiom ligom. Pati seniau galvodavau kaip čia galima parintis dėl kažko tiek, kad depresijoj sėdėt. Aš tikrai neturėjau nei ten kažkokių traumų didelių gyvenime, nei skolų ar problemų, turiu ir šeimą, ir hobių ir superinių draugų. Sugedo smegeninė ir viskas Kū padarysi. Tai kaip Nidulia minėjo- saviįtaiga dažnai nepadeda Netiesioginis tas nerimas gali būti, kad "va dėl šito va konkrečiai dabar aš nerimauju". Ne. Gali duše praustis ir supanikuot Aišku, nervinės situacijos (žmonės) iššaukia tą, bet tuom, kad save mintyse nuraminsi- neišgysi. Aš vakar va turėjau planų, norėjau į renginį išeiti pasižmonėti, nuotaika gera buvo, jau beveik ir susiruošus eiti buvau, bet va bac ir per sekundę galva svaigsta, pykina, norisi pasislėpt po kaldra, prisivalgyt ramiakų ir t.t. Nesvarbu visiškai ar tu ten labai norėsi, labai lauksi. Užplauks smegenėlėn kažkas ir gali atsisveikint su savo planais. Man pats nemaloniausias dalykas, kad tenka dažnai nuvilti šeimą, draugus dėl to. Susitari susitikti, pasiilgę būna, o aš... Vos ne paskutinę minutę turiu susitikimą atšaukt, nes suprantu kad negaliu visgi išeit. Tai kažkaip atsiprašai ir paskui pagalvoji, kad realiai dabar pyksta ant tavęs dėl to, kad tau blogai.

O kaip tu pati manai, kas tau iššaukė tokią būseną? Aš tai, turbūt, iš prigimties turiu kažkokį nerimo "geną". Krovėsi krovėsi krovėsi viskas kažkada ir vienu momentu ir pati supratau, kad man jau visai negerai...
Apie tą pažadėjimą kažkur išeit ir paskui paskutinę min atšaukt, kai perskaičiau, tai kaip aš būčiau rašius. Dabar man taip retai būna, bet dar pasitaiko, o sąžinė karts nuo karto paėda prisiminus dar ir kelių metų įvykius... Dar pamenu, buvo, pvz., užsirašau pas kirpėją ir nenueinu. Fui, kaip nemalonu paskui. Ta kirpėja gal irgi būtų galėjus kažką kitą priimt, prarado pajamas ir t.t. Arba reikdavo kokių batų, nes visi apiplyšę, kaupdavaus, kad jau kitą savaitgalį tai tikrai važiuosiu... Ir taip mėnesį, du... Dabar, kai nereikia autais trenktis, galbūt lengviau būtų, net ir tokioj stadijoj.
Dar ryškus prisiminimas, kaip reikdavo išsiruošt į darbą (dažniausia man ryte būdavo sunkiausia): atidarau spintą, būdavo, ten viskas sugrūsta, maždaug, kas iškrenta, tą apsirengiu... Arba katinas dar pasiknisa ten ir ką išmeta, tą rengiuos... Iš pradžių stengdavaus išoriškai bent daugmaž būt tvarkinga, paskui jau ir to nepajėgiau. Nors man ir dabar atrodo, kad gal neatrodžiau labai jau kažkokia asociali. O kambary kokia "tvarka" būdavo... Brrrr. Suprasdavau, kad, jei kas pamatytų, būtų ir gėda, ir negražu, bet man pačiai nebe iki tos netvarkos buvo.
Tada dar daugiau rašinėdavau čia, ir, man atrodo, tai padėdavo kažkaip išbūt.

Šian truputį geriau jaučiuos. Buvau kirptis, nusipirkau porą knygų, dar "Humanoj" prasinešiau (). Vakar naktį kaip buvo užėję, siaubas. Ne nerimas, bet tas toks kitas nenusakomas jausmas. Pasivaišinau relaniumu, nepadėjo. Pasivaišinau dar vienu, kiek palengvėjo. Nors neužmigau gal iki 4.

Mergos, kodel jus niekur neinat? teatrai, koncertaim renginiaii. Siandien Liepkalnuje buvo nemikama atrakcija Red Bull. Mes ir paziuozinejome ir renginyje sudalyvavome - kaifas.
Night, mes su Deraramos regame plana pavarineti ant ledo, norime ir tave pasikvirsti:)
Gal dar kuri nori prisijungti?

Matosi kad depresija žmogui.. pasisniukstinejau kaip vaikiškai skamba ) tam ir yra temos ir forumas kad zmones rašytu,domėtųsi or kalbėtų kokios temos yra aktualios ir svarbios del tam tikru aplinkybių ar ne taip mieloji? 😀😂 bet matau sita tema tai ne apie depresija kalbama o psikopatiskos isterijos vieno ar dviejų personų guodimasis. Sorry tiesiog sakau kas akivaizdžiai matosi. Sekmes pykti ant viso life ir visu zmoniu tikrai tokiu požiūriu pamatysit šviesa tunelio gale...

O kam eit geriau guostis ir klykaut ant visu zmoniu kaip užknisa visi ir viskas. Suprantu liga šia teko tureti žmogų apimta jos labai stipriai bet toks negatyvus tikrai nebuvo. Nepades ciucevimai ir guodimaisi išbristi is šios būsenos,o dar plius pyktis ant visu ir negatyvus nusistatymas tai cia isvis No coment.. tikrai pasinaudokit patarimų daugiau pozityvo nori nenori per prievarta prisiversti viena kita karta įsileisti i gyvenimą. Koncertai teatrai renginiai pritariu tik pliusas jusu sveikatai

Teatrai ir koncertai kainuoja, dauguma , ir nemazai
Gali sau leist karta i menesi bet ar nuo to zenkliai pageres?
As pati sveika (turbut) budama ne visada save istempiu p su liga isivaizduoju kaip sunku.

Ale va kaip nervuoja kai ateina ir zmogaus nepazinodamas aiskina kaip reikia gyvent ir kaip sirgt. Be jokio supratimo apie jo busena ir liga.

Alia va ir nervu tu nemokat kontroliuoti.. žinot jus geriau uz mane pačia apie mane yra daug nemokamu užsiėmimu tik noro reik tureti. plėtimas akiračio ir kokybiškas grazus ir nuoširdus bendravimas niekam nepakenkė. Tik suprasti ta reikia ir įsileisti i gyvenima. 

Nidulia, Deraramos man sakė, kad vakar kažko "supasavai", tai buvom mudvi susitikę ir pačiuožinėjom Akre. Aš norėčiau kada dar. Beje, su Bučkiu kažkada planavom pasimytint, gal ir Bučkis norėtų? Mylimukei, kaip suprantu, pabodę čiuožinėjimai, bet gal?
Man atrodo, aš dabar kad ir neintensyviai, bet pakankamai einu, kur man įdomu. Va, kitą savaitg., jei viskas gerai, važiuosiu į Jelgavą. Šį savaitg. pasimytinau su Deraramos, aną sav. su kt. draugėm, apšmirinėjau knygynus, nusipirkau knygų, mano galva, čia nėr mažai pagal mano ne tik kažkokį ten sutrikimą, bet ir introversiją.

Nuoširdžiai nesuprantu, ko Zylė iš mūsų (ar kažkurios) nori. Kur ir kuriai čia pyktis ant visko. Bet gal nesvarbu, nes akivaizdu, kad interpretuoja kitų postus kaip nori matyt, o ne kaip parašyta.

O jūs galvojat sau padėt vaikščiodama po temas? (čia nepiktai, jei ką).

Ko čia visos taip sureagavot, vakar šiek tiek daugiau pašmirinėjau po šitą forumą ir pastebėjau, kad Zylė vaikšto po visokias temas ir pasisakinėja. Neskaičiau ką, nes anos temos man neaktualios, bet, darau prielaidą, kad pasisakinėja tam, kad pasisakinėt, kaip ir šitoj temoj. Gal pramogauja.

 

Jus gal nebegerkit vaistų nes pamirštat ka rasot, o paskiau vel atsakot kaip niekur nieko 🙈 Tai cia ne as interpretuoju kaip man norisi,o interpretuoju ta ka matau parašyta aiskiai ir blaiviu protu 😀  OMG OMG gal jus cia ir gydykitės vienos paverkit įkalkite vaistų ir gydikites be medikų,be zmoniu kurie nori kartais nuosirdziai patarti. Vienu zodziu patylesiu geriau nes šiurpu pasidaro vien pažiūrėjus i jusu paveikslėlį jis daug ka pasako jai zmogus nors kiek nusimano psichologija 

O tu gal išgerk kokių vaistų, kad jau būdama gydytoja, neapsisprendi man gerti, ar negerti, nes, negana, kad iškraipai pačią esmę pasisakydama, net cituot negebi, jau nekalbu apie gramatines klaidas. (jei esi kitatautė, savo paskutinius žodžius atsiimu). Apie psichologijos "nusimanymą", pakomentavo jau kelios iš "patarimų" apie nieką. Sėkmės kitose temose, kur, turėsi ką pasakyt adekvačiau apie tai, ką supranti, o ne komentuot, tam, kad komentuot.
Viskam yra ribos - čia jau too much.

oho, kokia provokatorė iškart piešia paveiksliuką apie save su visokiais omg ir kitom aukštom frazėm. Arba labai jauna, arba šiaip aplinkos poveikis per stiprus. Žmogus, norėdamas kažkam padėti, pirma įsigilina į kitų pasaulį, pasidomi, kuo jis gyvena, ir tik tuomet bando atsargiai, neįkyriai, maloniai patarti, o geriausia išvis ne patarinėti, o tiesiog suprasti, palaikyti. Niekas neprašo pagalbos, pagalbą suteikiam kiekvienas sau, medikų, ne medikų pagalba.. Bet užvis geriausia ne suprasti, o naiviai kištis, piršti savo nuomonę, o paskui įsižeidus apdėti parodant savo visą išsilavinimą ir kultūrą, pradedant aiškinti, koks pats esi, kaip nei vienas čia nieko nesupranta, ir kokie jie patys yra na, tipinis forumo atvejis.

Galvoju kada nors parašyti apie tai kokį straipsnį. Bet ne forumo, o realaus gyvenimo plotmėje. Bet įkvėpimo čia tai apstu.