Depresija

#781
QUOTE(Night13 @ 2017 02 18, 22:18)
Man kiek keistoka, nes gi lyg turėtų būt kaip tik nemiga, jei stresai. O čia prabusti negaliu. Nors man čia nieko naujo.

Nebūtinai, kai kurių organizmas taip reaguoja į stresa: nori visa stresini laikotarpi "pramiegoti".
Arba paprasciausiai didelis nuovargis del to streso.
Atsakyti
#782
Sveikos... 4u.gif

Prisijunkite i mano grupe smile.gif Manau sukursime grazu rateli..
Tiesa, grupe visiskai uzdara bei islaptinta.

https://www.facebook...02166963642570/
Atsakyti
#783
QUOTE(verksne @ 2017 02 18, 18:59)
Žinai,ir as nebenorėjau.Net gi gydytojai sugebėjau pasakyt,kad man jau viskas gerai,galvodama,kad jei ir ne visai tai tiesa,tai as pati su savimi susitvarkysiu.Irgi galvojau,kad nieko man tie vaistai nepadeda.Buvau pamiršus kas buna,kai tikrai nepadeda,kai jų nėra.Taip "tvarkiausi" tris mėnesius.Kritau atgal taip,kad galvojau stogelis visai nuvažiuos.
Aišku,čia Tavo sprendimas.Tiesiog parašiau,kaip buvo man.Nenoriu aš tų vaistų,nenoriu jaustis kažkokia nenormali,kad juos vartoju,bet dar labiau nenoriu ir bijau gyvent su užspaustom smegenim,kai niekas nemiela,kai rankos nekyla nieko daryt.


Va va, as norejau ta pati papasakoti. As tai realia remisija buvau pasiekusi ir jauciausi idealaiai, todel nutraukiau ad, su gydytojos palaiminimu. Bet po keliu menesiu i tokia duobe nusiritau, kad baisu net prisiminti. Ir vel viskas is naujo, vel is naujo kapanojimasis ir t.t. Reiskia vaistai dare savo darba. Geriau as ta viena savo ad ryte ir jau gyvenau 100 proc normalu gyvenima. Daznai net pamirsdavau isgerti, bet tie, kartkartiniai pamirsimai, man zalos nepadare, nes tai budavo nedaznai. Bet gi jauciausi idealiai. Ir stai kas nutiko, kai nutraukiau ad.
Nesakau, kad visiems taip bus, gal kai kam ir viskas bus gerai nutraukus ad.
Atsakyti
#784
Vis ateinu i šią temą ir žaviuosi Tavim ,Nidulia,Tavo aktyviu gyvenimu,mokėjimu padėt pačiai sau..Nesugebu aš taip.Bent jau šiuo momentu galiu tik verkt.Velku save už pakarpos kur nors,bet tai reikalauja tiek jėgų,kad galiausiai lieku sėdėt ir į vieną tašką žiūrėt.
Labai tikiuosi,kad tai praeis ir nebesikartos,tikiuosi...
Atsakyti
#785
Aš tai niekaip negaliu normalaus miego pajust... Visą laiką tokia įsitempus pramiegu. Net jei užmiegu normalioj pozoj, galų gale atsigulu ant pilvo, rankas susikišus kažkaip aplink šokaulius ir spaudžiu sau šonus, kaklą. Atsikėlus dar pusę dienos pravaikštau lyg su korsetu, visa suspausta kažkokia, kaklas irgi- į vieną pusę net pasukt negaliu normaliai unsure.gif Nežinau kaip sau padėt, gal kokios žolelių arbatos padėtų? Nes jau pasichologiškai neblogai jaučiuosi, košmarų nesapnuoju, buvau net papramogaut išėjus porai valandų biggrin.gif Bet vistiek dar papykina, užeina vakarais sunkus kvėpavimas, visad raminamuosius gerdavau tada, bet dabar stengiuosi mažint, kad gerčiau tik labai ekstra atvejais. Būtų viskas dar 100 kartų geriau, jeigu išsimiegočiau normaliai... Pats skaniausias miegas būna ryte, kai prabundi ir dar vartaisi, žinai, kad gali miegot sau kiek nori biggrin.gif O man čia kančia būna, nes pradedu jaust, kaip viską skauda ir tenka keltis. Kažkokia keista problema čia, eisiu pas psichiatrę gale mėnesio, pasikalbėsiu, bet nelabai noriu, kad man ten kažkokių vėl vaistų prirašytų. ax.gif
Atsakyti
#786
QUOTE(verksne @ 2017 02 20, 18:01)
Vis ateinu i šią temą ir žaviuosi Tavim ,Nidulia,Tavo aktyviu gyvenimu,mokėjimu padėt pačiai sau..Nesugebu aš taip.Bent jau šiuo momentu galiu tik verkt.Velku save už pakarpos kur nors,bet tai reikalauja tiek jėgų,kad galiausiai lieku sėdėt ir į vieną tašką žiūrėt.
Labai tikiuosi,kad tai praeis ir nebesikartos,tikiuosi...

Mieloji, manai, kad as labai degu noru eiti i sporto sale? toli grazu. Einu, nes zinau, kad po sporto gerai jauciuosi.o taip ir buna, As viska darau per prievarta, bet tai duoda rezultatus, pamegink:) As einu i dienos stacuonarus, sportuoti, slidineti, paciuzos...... viska, kad tik man padetu.......ir padeda.
Atsakyti
#787
QUOTE(Nidulia @ 2017 02 21, 00:31)
Mieloji, manai, kad as labai degu noru eiti i sporto sale? toli grazu. Einu, nes zinau, kad po sporto gerai jauciuosi.o taip ir buna,  As viska darau per prievarta, bet tai duoda rezultatus, pamegink:) As einu i dienos stacuonarus, sportuoti, slidineti, paciuzos...... viska, kad tik man padetu.......ir padeda.

Nezinau,manau nesugebesiu tiek save pastumt.Ir iseit kazkur bijau,nes atrodau baisiai,tiesiog istinus nuo asaru.
O Tu dabar vartoji vaistus,ar jau ne?Ir kaip jauteisi darbe,kai buvo blogai,gal ne taip prislegtai?Pas mane beda ta,kad darbas beveik visada is namu.O tai leidzia sedet sukiuzusiai,apsibliovusiai.Nekenciu saves tokios.Labai sunku.
Atsakyti
#788
Jau apsisuko visi metai kaip gyvenu be AD. Jai gydžiausi psichosomatinius susirgimus. Dabar jie užeina labai retai, kas keli mėnesiai. Gal dėl to, kad tiesiog pasitaisė aplinkybės ir neturiu didelių gyvenimiškų sunkumų.

Verksne, papasakok, kaip tu pradedi verkti. Ar būna kokia priežastis? Ar tau liūdna? Ko nors baisu? Ko nors gaila?

Ar galėtum suspėtum prieš verkdama išgerti taurę vandens? Čia kaip kokia pareiga - kad skysčio ašaroms būtų - gal taip nusiramintum ar perkeltum kur kitur dėmesį?
Kai užeina noras kavos, stengiuosi išgerti vandens. Kol išgeriu praeina noras gerti tą kavą. Gal ir tau padėtų?
Atsakyti
#789
Tikriausiai kvailai atrodys,jei pasakysiu,kad tokia būseną iššaukė atsisakymas norimo darbo.Pagal susiklosčiusias aplinkybes tada tai atrodė teisingas sprendimas.Juo labiau ,kad esu dirbanti.Bet dabar,praėjus kuriam laikui,galvoju,kad padariau didžiausią klaidą,kurios jau niekada neištaisysiu.
Ir viskas.Ta mintis tiesiog gręžia smegenis pastoviai,o ašaros pasipila tiesiog staiga.O jei dar bandau apie tai kalbėt,tai tada visai nesuvaldau jų.
Daugiau nei prieš dešimt metų sirgau depresija,bet jau viskas buvo ramu ir gerai iki to įvykio.Ir dabar vėl dugnas.
PRANAITE,o kodėl kovoji su kavos gėrimu?Aš jos daug geriu,nes tai kaip koks apsiraminimo būdas man.
Tikrai tikiu ,kad žmonės turi labai dideliu problemų ir kažkaip išgyvena,o aš tik dėl tokios nesugebu susitvarkyt.Gėda man,bet taip jau yra.
Atsakyti
#790
Aš pavargau. Jau daug ko atsisakiau, bet panašu, kad teks atsisakyti dar daugiau.

Jaučiuos ligonė. Nervai susargdino ir kūną.

Graužia, graužia ir dar kartą graužia rūgštys. Išėsttos žaizdos. Stiprius vaistus ryju metus, nepadeda arba padeda tik laikinai.

Subarė pažįstamas mane, kad nesugebu visiškai nuo aparatinės švelnios kavos mieste atsisakyti.

Miltinių ne, duonos ne, saldumynų ne, rūkytų ne, riebių ne, gazuotų ne, keptų ne, marinuotų ne ir t.t. ir t.t.

Pieno ne. Žuvies ribot, mėsos irgi.

Ir netgi jei viso to atsisakysiu, bet patirsiu stresą - liga bus....

Su potencialu susirgti skrandžio ar stemplės vėžiu. Liga visam gyvenimui. Ir malonumo iš maisto jokio. Nes beveik kasdien degina jau 2,5 metai verysad.gif

O už savaitės dar laukia operacija.....Būsiu nedabinga 1,5 mėn. Ir dar neaišku, ar nepažeis ko.

Kovo vidury plius guluos į kitą ligoninę.

Ir dar reikia žūtbūt mokslus šiemte pabaigti, darbą parašyt ir apsiginti.

Dvi dienas man liūdna ir pilka. Labiausiai dėl to skrandžio....

Bandysiu misti avižiene, šaltalankių aliejumi, linų sėmenimis ir vandeniu.

Prisiguodžiau, prisidejavau.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Bestygė: 21 vasario 2017 - 20:43
#791
Sveikos, merginos,

Tamsi šita žiema ir man.. Anksčiau esu lankiusis gan ilgą laiką pas psichologę, tačiau pas tą pačią gryžti nenoriu, o visi simptomai rėkte rėkia, kad terapijos man šiuo metu labai reikia. Kaip Jūs pasirenkate žmogų pas kurį norite lankytis? Gal kokių rekomendacijų Kaune turit? Žiūriu aš į tą google kaip ožys į naujus vartus ir nežinau ką pasirinkti. Kiek mokate už susitikimą jei ne paslaptis? Aš anksčiau mokėdavau po 15 eur, realu ir dabar už tokią sumą ką surasti? Norėtųsi kažkokio privatesnio kabinetuko, poliklinikos kažkaip nevilioja.. Labai būsiu dėkinga pasidalinusioms patirtimi 4u.gif

Bestyge, labai tave užjaučiu ir kuo puikiausiai suprantu. Po savaitėlės rysiu žarną ir aš, kankinuos skausmuose ir spėju, kad laukia tavo likimas. Laikykis, nežinau ką ta operuos, bet tikrai tikiu, kad pasijusi geriau. console.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Gamteka: 21 vasario 2017 - 20:54
#792
Ksenija, tau turbūt įtampa? Pamenu pan. pojūčius, tik aš dar tuomet sunkiai galėdavau atpalaiduot rankas ir kojas ir stebėdavaus pati, kaip `FIZIŠKAI` nepajėgiu atgniaužt sugniaužtų pirštų, kaip kokia tikra neįgalioji... Reikalą pataisė relanium`as į *ikną. doh.gif Tiesa, psichologiškai man buvo labai įtemptas laikas tada ir depresijos gerokai įsisiautėję.
O Pranaitei ačiū už tokį paprastą ir pamirštą paporinimą apie vandenį, būtinai pabandysiu ir aš dėl tos pat kavos. rolleyes.gif
Bestyge, och. Skaudoka skaityt. Maniau būsi, kaip ant sparnų... Kadangi mačiau fb žinai ką (nežinau, ar galiu minėt čia, galbūt nenori `viešint`). Pati net pasvajot nedrįstu, tikriausiai niekada neteks TO patirt dėl banalios priežasties - finansų. Pamačiau, tai man buvo kažkas WOW.
O še tau, atrodo, nėr senatvė, o ligos visokio plauko...

Ar toks įspūdis, ar tikrai taip yra, kad net "normalūs" žmonės šiuo metu kažkokie įtampoj, ar čia taip sutapo, kad tiesiog ratas, su kuriuo bendrauju dabar slystelėjo apačion psichine prasme. Darbe irgi kažko visa šeima pikta. Suprantu, kad ne ant manęs, bet lyg kas įkandęs būtų, uodegas pabrukę.

O mane ilgesys ir nuovargis kankina. Ilgesys sunkus daros vėlei...
Atsakyti