Kuriame virtuvę - 35

oj negaliu sustot juoktis

jūs kada paskutinį kartą ten buvot? Pasiderėt su banku, kai parašas ant sutarties uždėtas ir hipoteka sutvarkyta? aš prieš tris mėnesius gerus

Papildyta:

nu kad nėra dar visų grindų ir beveik niekur lubų - jau neberašiau. Iš ano sąrašo man viską sukraukit, likusiusb aš jau pati įveiksiu

as ten nesu buves. ai, daba atsiminiau - cia LT

o del antriniu baldu - labai klystat, perkelti, ir ne vieni, spinteles jau gi neardomos, norint pasikeiti stalvirsi, su naujom skylem Buit. technikai. Viskas.
Atsivezi taip, kaip baldininkai atveza, pusiau surinktus...

labai, labai ilga istorija. Bet trumpai drūtai - taip. Jie turi visas teises ir galias, o tu - niekas esi. Norėjom kelis punktus pakoreguoti, tai pasakė aiškiai - sutartis nekoreguojama. Pasirašai mirties nuosprendį ir mes nuspresim kada tau numirt ir kaip tau gyvent ir kada ir nuo ko draustis (privalomai!) ir kokiose bendrovėse ir t.t.t.t.
Jau rašiau, su banku reiktų pirkt gatavą daiktą (namą ar pan.) ir įsisavint visus pinigus iš karto.
Vasiliauskas ten ne prie ko, pasirašėt sutartį - patys kalti.

Apie banko apsigalvojimą. O tai koks esminis motyvas? Ir kaip suprast, apsigalvojo, tai jie tą paskolą ne visą iškart duoda? O tai kiek dabar jums laukti, kol viską, kas užstatyta, atšildys, kad galėtumėt, tarkim, kažką parduot?

Mano dieds apie paskolą kalbėjo - uždraudžiau griežtai net galvot Da nafig reikia. Kai reikėjo buto, ėmėm paskolą, ją išmokėjom. Kai reikėjo buitinės technikos lizingu - ėmėm. Bet šiaip jau kuo toliau, tuo labiau aš tų paskolų bijau, nes kuo toliau, tuo daugiau šansų, kad numirsi, ir tada ką

Bet kai jau esi šiknoj, pasiimi paskolą, o tau jos neduoda - tai čia išvis kažkokia bybienė, įdomu, ar šį žodį pavers žvaigždutėmis, ar ne. Čia kaip išvis suprast?


Nu kaip įdomu... Valstybės pavadinimą, šios štai: https://lt.wikipedia.org/wiki/***** žvaigzdutina, o bybienes leidžia Tai kaip vis tik reikia tų juodžių nekęsti, sm visiški rasistai


Totalūs rasistai!!! Net Wikipedijos nuorodą žvaigždutina, kaip kokį pornosaitą N i g e r i o respublika ta šalis baisioji Nu BVP pas juos 10 kartų mažesnis, nei pas mus, bet ar reikia taip labai jų nekęsti!

Virtuvės baldai už 10000 eurų? Arba labai didelė virtuvė, arba jie pagaminti iš kažko labai, labai brangaus.

Baldai gali būti ne tik susukti komfirmatais, bet ir suklijuoti. Jeigu baldas pagamintas iki galo, tai jau jį projektuojant ir gaminant nenumatoma, kad jis kada nors bus vartotojo ardomas ir vėl surenkamas.

du jau įrengti ir naudojami

na kaip Noa parašė, tada visiška bibienė, pinigų nėr, o paskolą mokėti reikia... mes su vyru tu paskolų bijom kaip velnias kryžiaus tai apeinam viską ka reik išsimokėtinai ar su paskola pirkti, nėr pinigų ir nedarom, atsirado ir vuolia perkam pas mus situacija lengvesnė, gyvenam antram aukšte dabar įsirenginėjame pirmą aukštą, skubėti nėr kur, gyventi yra
virtuvė taip pat laikina parsitempėm iš mamuko rūsio ale daug geresne nei pas arkava ir dar 10 m. tikrai galėčiau gyventi su ja

Nestumkit ant Arkavos virtuvės, gera virtuvė, klasikinė! Klasikos stilius gi ateina į madą

čia viskas iš pavydo

svaistot pinigus nes per visa nama susidaro kruva tokiu "maza kas". dabar jau nieko nepakeisi, bet ateityje gal ...
Uzsikrauti tai, ko nepajegi patempti - ar zmogu uzmuset ir uz atgaila sau tokia korone uzsikrovete? Isikraustysite ir toki, kokiame jau bus imanoma gyventi, bet dar ir toliau lopysit nedadarytas skyles, o tuo tarpu reiks ir atnaujinimu, ir pakeitimu. Toks namas jusu tikrai nedziugins. Gerai pagalvokite, nes jusu laikas tiksi, jusu gyvenimas bega pro sali. Pacitavau jus, bet manau, kad per visas temas susidarytu nemenka kruva likimo draugu. O ir as pati is patirties galiu ta pasakyti, nors mes isikelem gana greitai, diduma tikrai yra, like smulkme visokia. Bet nors isvadas pasidariau, tai dabar toks kaifas irengineti naujai. virtuve bus mazyte, visai mazulyte. Bet uztat galiu ja daryti tokia, apie kokia svajoju. Pries tai buvo didele, bet kompromisine. O kainavo tiek, kad galiu dar ir antra mazyte pasidaryti O man, kaip ir Noa, vaizdas yra labai didziai ne dzin.

Nea, nesibaigia
Aš po komandiruotes artimąjame užsienyje pasiblaškau. O ten jau "prijatnoe s poleznym" darbas baigiasi ir į shopingus - kabokus. Batai pigūs (tokie,kad kai kas 5 poras už 1,5 poros kainą (pagal lietuviškus įkainius) parsivežė ), rūbai. Kursas palankus mums. Statybinės nelabai domina, tai nebuvau užėjusi. Lėktuvu aišku daug neparsiveši, bet labai norit galima automobiliu per Lenkiją varyt ;) Šnapsas pigu, kam aktualu.
Svarbiausia, kad šikaną su variniu stalviršiu aptikau
Įdomu tai, kad nors Ukrainoje vis dar vyksta karas, bet Kijeve to nesijaučia. Statybos vyksta, daug prabangių automobilių (kaip ir žigulių), restoranai kas vakarą pilnutukai. Patinka man Kijevas, ypač pavasarį, kai pražysta kaštonai, magnolijos....

aha, šiknoj bybienė yra pats tinkamiausias situacijos įvertinimas
kas kas, nu krizė. Jeigu patinka Oftopicai, tai galiu pavaryt čia.
Tuoj, plaukus tik nusivalau nuo visur.

va. Buvo babkių, bet jos kažkur vis dingdavo. Nu ne milijonai, bet užteko. Skaičiuot žodžiu nereikėjo. Pinigams kažkur dingstant vietoj jų atsirasdavo dulkės. Paskui man gimė teorija apie jų ryšį. Nu bet čia kita istorija. Kažkaip taip besenstant ir besėdint prie geldos, kilo mintis, jog va reikia kažką pasikeist. Nu tipo reikia gyvenmą plotą didint. Nu prasidėjo. Pradžioje butai visokie, bet geresni kainavo kaip vos ne namas. Aš aplamai visą gyvenimą name užaugus, tai man tas butas niekada nepatiko. Nu tai va taip po truputi, po truputi dasikapstėm iki minties, jog niekas ant Lietuvos normalių namų statyt nemoka ir nieko kito čia nebus, reikia pirkt sklypą ir statyt patiems. Nu tai va, pasidėliojom ko norim, tada pasieiškojom sklypą (blyn, tada buvo iš vakaro nenupirkai, ryte jau nupirktas) ir pačiupom ką pačiupom. Ne patį brangiausią bet ir ne visiškoj šiknoj ar vidurį laukų, ar 30km nuo Kauno. Nu tai va su visu tuo projektu nuėjom į banką ir sakau, duokit man ten tiek ir tiek pinigų, nes už savus reiks labai ilgai statyt. pažiūrėjo ir sako - ok, be problemų. Va sutartis, pasirašykite čia ir čia. Nu ok, pasirašėm. Tai pinigus jie tipo duos visus, bet dalimis, nes vdrug tu gert pradėsi, mašinas pirkt, o ne namą statyt. Nu gerai. padarėm pamatus, atvažiavo, apmatavo, pafotkino, įvertino ir išrašė kažkiek pinigų. Tada sienos. Vėl tas pats, vėl davė pinigų. Tada stogas - vė ta pati istorija. Nu ir paskui vėl kažką padarius ir paprašius pinigų bankas ir sako: va pažėkit pro langą, ką matot? sakau rudenį, o jie sako nifiga ne ruduo čia. sakau o tai kas tada? Sako krizė, mergužėle. Sakau kokia aš tau mergužėlė, nesikabinėk čia prie manęs ir greičiau eik babkes skaičiuot, man meistrai laukią rankas ištiesę. Nes nu kišdavai ir banko pinigus ir visus savus ir dar pasiskolindavai trumpam, kad kuo daugiau padaryt darbų, nes va bankas duos ir atsimojuoji su visais. Tai jis man tik pyst raštą po nosim, kad mol taip ir taip, va atsitiko kas atsitiko ir niekas čia nieko negalėjo numatyt, bet taip kaip atsitiko, mums nepatinka ir nepatogu ir todėl kad jūs esate iš principo niekalas mes nusprendėm neberizikuoti papildomai ir siūlom jums ne pinigų, bet bybienę šiknoj. Ir iš principo mūsų nedomia jokios jūsų pretenzijos nes va pasirašėt 70-ies lapų sutartį (kurios nieks neskaitė, nes vis tiek nieko joje keist negalima), kurioje mes numatėm tokias vat ir tokias aplinkybes, kurios dabar labai aiškiai matosi per langą, o kadangi jos matosi, tai eikit ir atidžiau pasižiūrėkit. Ir kai išeisit, tai pas mus geriau negrįžkit, tik būtinai įmokas mokėkit, nes sienas atimsism. Tai aš pasisiūliau jam atvežyi tas sienas savo transportu ir suversti prie banko durų, o jis man tegu parašo, jog mainai įvyko ir aš nieko nebeskolinga. Bet jis ten ištraukė dar vieną punktą iš sutarties, kuriame būtent ir parašyta, jog aš negaliu va taip atvežti sienų ir jam sukraut po kojom, nei savo, nei samdytu transportu. Tada aš spjoviau jam į veidą ir pasiūliau kažką labai nepadoraus, ar tai susikišti ar ati pačiam patuirėti kažkokius santykius su savim ar tai su savo motina, nepamenu jau gerai detalių, ir todėl, kad esu labai užsispyrus ir egoistė ir turiu aukštą savivertės jausmą - išėjau. Tada nuėjau į kitą bankją, tada dar į kitą, tada dar į kitą ir kai visi kaip susitarę liepė žiūrėt pro langą, aš nusprendžiau kad jie visi išprotėjo ir aš ką nors sugalvosiu. Kitą dieną patys likom be darbų ir ant minimumo. Tada sugalvoti nebeišėjo nieko, kaip tik lentom užkalt langus ir laukt. Tai va, pralaukėm, nuplėšėm lentas, sudėjom langus nu ir esu, kur esu.
Tiesa, ten dar bankas kiekvieną kartą dalimis mokant pinigus įsigudrino ir palūkanų normą didint, nes ten kažkoks stebuklingas pubnktas buvo įrašytas. Dėl to dar irgi labai buvau susinervinus. Ir gal dar prišnekėjau kažkiek papildomai.
Tai va. Ku kū, ku kū. Tokia istorija.
parduot gali, bet tik su banko žinia ir su jų palaiminimu, per jųs sąskaitą, o jie atsiskaičiuos baudas ir ten visokius nedagautus pelnus už planuotas palūkanas ar kažkas panašaus. Nu žodžiu atsišildyt ir parduot teorinė galimybė yra.
Papildyta:

musiau užmušiau ką nors. Aha. Karma tokia. Kažkas žudo, o kenčiu aš. Paskui kada nors kur nors po mirties kas nors iškeps skanesnės kiaušinienės už tuos vargus. Durnė gimiau, durnė ir mirsiu. Nieko čia nebepakeisi. Aj, planavau iššaudyti visą banko skyrių tai tikrai. Bet man nepardavė automato, liepė pirmą leidimą išsiimti. Žodžiu, o ten reikalų yra. Tai man netiko, nes ant karštųjų man reikia. paskui pravėstu ir man gali pasidaryt ko nors ten gaila ir aš paskui dar nieko nenušovus turėsiu išeiti nuleista galva su bereikalu nusipirktu šautuvu. Tai taip ir nenušoviau. Bet ketinau
Švaistom pinigus – taip. Bet jeigu man bus per mažai vietos darbui, aš tada norėsiu iškelt viryklę arba kriauklę į salą. Arba po kažkurio laiko man prisireiks būtent taip, nes iš principo aš nieko prieš turėti saloje ką nors. Ir tada atvesti laidus ir kanalizaciją kainuos nebe vieną šimtą aurų. Dabar tai jaučiu nekainavo nei 20aurų. Nereiks, tegul tūno tas mano 20€ po plintusu. Nes man ne tik kad vaizdas ne dzin, bet man ir vietos turi būti patogiai. Labai mažoj ir vidutiniškai mažoj aš jau atgyvenau savo. Dabar labai aiškiai žinau, kad man reikia arba normalios, arba jokios.
Taip. Užsikrovėm per didelę naštą. Tikslus situacijos įvertinimas Nu bet kas gali žinot, kas tavęs laukia už kampo ar po metų. Kai krovėm, tai ta našta buvo lengva, paskaičiuota ir labai pasverta. Ir nei kiek ne per didelė, nes šeima nemaža. Tada atėjo krizė, kurios niekas neprognozavo ir tik pyst per viską. Tada pasidarė ir sunku ir per sunku. Žodžiu nešt per sunku, pamest gaila. Tuo labiau, jog daug kas buvo pastatyta ant paskolos, kurios taip ir negavom visos.
Aišku, galim parduot viską nafig, atsimojuot su banku ir laisvė negram. Pirkt kažką pagal šiandieninę kišenę ir gatavo. Nu bet čia prasideda principai ir nenoras prarasti pinigų. Tokio, koks jis dabar niekas nevertins tiek, kiek man reiktų už jį gaut. Aišku, čia dar vieta kalta, ne prestižinė. Nu bet ir ne šiknoj. Žodžiu liko gal ir nebedaug, bet kaip ubagams - nemažai. Tai gaunasi taip: kuo daugiau pabaigsi, tuo labiau pakelsi vertę, tuo didesni šansai parduot už normalią kainą, o ne atiduot pusvelčiui. Kitą vertus, jeigu pabaigsiu, tai ko man ten negyvent? Nes per tiek metų tai jau ne tik kad SM forumas bei artimieji, visa lietuva žino, kad mes statom namą. Ir va jeigu nepastačius imčiau ir parduočiau, tai čia būtų paminti visi mano principai ir ego ir t.t. ir aš rizikuoju pavisrsti nebeprincipinga kale. O tokia aš būti visiškai dar nenoriu. Žodžiu aš šiandien dar neesu tikra, kaip aš priimčiau tokį žingsnį.
Žodžiu, smegenys užspazmuotos, nervų liko nebedaug ir dėka Noa, inspiravausi ir pasirašiau sau pabaigos datą, iki kurios aš turiu įsikelti. Bet ne į remontą, nes tikrai nežadu gyvent remonte. Be trinkelių, hamam ir be dar daug ko, bet su plintusais, šviestuvais, durim ir virtuve ir minimaliais baldais. Va taip Jeigu iki to termino nepabaigiam – tada sėdžiu ir labai gerai permąstau savo vertybes ir planus. Bet tada labai abejoju, jog liksiu ant Lietuvos aplamai.
Čia vieni pažįstami dabar nusipirko kotedžą su „daline apdaila“. Nuvažiavom į svečius. Dieve Dieve, man ten būtų nenusakomo dydžio nelaimė. Tada grįžus supratau, jog man mano namo dydis pats tas. Ir virtuvė pati ta. Beje, ji ten nėra kažkokia bele kokia. ~20m² kartu su valgomuoju. Viskas ten taip ant ribos labai. Net pilnavertė sala neišeina, tik pusiasalis.

va ir papasakojau. Su oftopicais šiandien gana. Kitą vertus, visur paminėjau virtuvę

Longger, o koks bankas toks fuuuiii. Mes su saviskiu bedu neturejom. Ismokejo mums dalimis, bet pilna suma, per tris kartus, be jokiu palukanu didinimu ir panasiu nesamoniu. Ne SEBas pas jus? su tuo pastovios nesamones.