QUOTE(semtama @ 2017 03 05, 08:31)
Visi zmones skirtingi. Vieniems reikia daug laiko, kad isileistu i sirdi kita,kitiems mazai.
Aisku bjauru,jei romanas prasidejo dar bunant zmonai gyvai. Bet kuriuo atveju jo naujai zmonai nepavydziu. Dukra paaugle,kitas vaikas neigalus,neseniai mirusi mama - turetu buti sunku su tokiu vyro "turtu".
Siaip tas vyras fainas kiek teko pazinti, buvo pozityvus, aktyvus abu, is tokiu zmoniu, kur ir retai susitinkant bendros kalbos puse nakties buna..
Man taip keista ji matyt su kita taip greitai..
Toks jau tas gyvenimas..
Is musu nukvakusiu vaiku burio per paskutinius 5 metus, 4 vaikai mire ir dvi mamos nuo vezio. Tu mamu vaikai liko.
Mano sunaus metines vasario 29 buvo, tai va visa vasari kazkokia sunki rupuze uzgulus krutine.
Atrodo, kad gyvenimas neteisybiu ir beprasmybiu misinys.
Reikia atostogu, dar trys menesiai ir birzelio 2d.skrisim su Adelija i LT, prasiblaskysiu biski tarp savu.
Beje, neatsimenu ar rasiau, su vyru taip ir neradom sprendimo, kiek laiko mes busim, nusipirkau bilieta tik i viena puse galu gale.
Kada ir kaip grisim, nuspresiu jau budama Lietuvoj, pagal nuotaika.
Papildyta:
QUOTE(sima_1 @ 2017 03 05, 12:00)
Aš išvis niekada nenorėčiau emigruot, tikiuosi ir neteks😕
Mano nuomone emigruoti galima iki tam tikro amziaus, vyresniems jau sunkiau, nebent vaziuoji zinodamas kur gyvensi, ka dirbsi, kad gyvensi pilnavertiskai.
As isvykau irgi velokai, 33 metu.
Tik kad aplinkybes buvo kitokios.
Po sunaus mirties buciau vaziavus, kad ir i Aliaska, man visas pasaulis buvo sugriuves.
Isvykimas gavosi naujo gyvenimo pradzia.