

Laba.
Ankstus rytas buvo su šlapiu sniegu. Prašvito ir viskas ištirpo. Oras ramus giedras, su saule. Bet čia turbūt tokia tyla prieš audrą. Eisiu iki šiltnamio aplankyt savo ridikėlių. Aišku, nebus sudygę, bet proga pasivaikščioti. Šunio gi nereik man vedžiot, pats kilometrų privynioja kiek jam reik stirnas vaikydamas.
Luety pas mumeis tas pat apie ispovedoimasi nėr šnektos … ir kon daryt… baykos prašai siuntimo prieš tai ant Google padirbėjus ir ans jūsų paklausius ir varai toliau… bet čia nors žiuri klausos visu artumu nuogąstavimų …. O iš keitios puises kiek tokiu trepsenciu nourinciu geiriau … deikavoukim deivum kad tourim teivus .. gal tarme tik panasi beeeet iš sirdeis
Ui, žemaitukė? Žemoits kukuts.. Vos akių neišsisukau skaitydama. Jooo.. Gerai kurios turit mamą ar tėtį, seserį ar brolį. Vyrą.. Turbūt net neįsivaizduojat koks stiprus ilgesys kai nieko iš jų neturi. Deikavoukit dievum už artimousius.. Kad jie dar yra.
Alta, viskas - jungiuosi ir aš jau tikrai rimtai, tik ne prie tavo dietos
. Bo pirma vasario pusė buvo prastoka, žingsnis pirmyn, du atgal. Tada du pirmyn - vienas atgal. Gerai - pasismaukiau ir gana. Dabar jau rimtai.
Tik ką sukramčiau pirmą valgį - tradicinė mano kepta varškės bandelė su migdolų ir kokosų miltais ir fermentinio sūrio riekė. Nu ir kava be cukraus - savaime aišku.
Apie 15-16 val. bus širdelių troškinys. Gal su kopūstų salotom ir pusele bulvės. Daug valgysiu, kiek tik norėsis. Na, ir tuo dienos meniu baigsis.
O kas atsitiko su tais žingsniais? Aplamai kas atsitiko. Jūs čia visos Ukrainos karui ruošiatės, treniruojatės badmečiui, čto li?.. Tuoj va pavasaris, išeisit į savo daržus, griebsit kastuvus, grėblius, šakes ir ištirps lyšni kilogramai kaip sniegas.