Plepesiai prie židinio

#2857
QUOTE(Dusia37 @ 2017 04 24, 14:53)
Abu .
Kad tik būtų norinčių dirbti ...pirmaus aktyvaus pardavimo vadybininkas - tegul straksi .
Kita sodinu ofise prie kompo ir telefono - tegus priiminėja užsakymus telefonu , internetu ir tt. Svarbu savo sritį išmanytų , gerbs ir mylės, už žinias ne už charakterį ... Čia tai yra versle .

na, kaip suprantu, visokioms asmenybėms vietos po saule yra smile.gif. Tik reikia sugebėt įrodyt, kad tu tame ar kitame darbe būsi nepakeičiamas smile.gif. Ir po to neleist, kad ant galvos kas užliptų ir stumdytų smile.gif

Manau, kad verslas ar ne verslas - jeigu sugebėsi savo darbą dirbt, viskas ok. Gal tik iš valdiško darbo nesugebantį išmest sunkiau smile.gif. Bet va, kaip įrodyt, kad sugebėsi? Jei net nesugebi savęs pateikt, savęs parduot...
Atsakyti
#2858
QUOTE(kavasucitrina @ 2017 04 24, 15:29)
*na, kaip suprantu, visokioms asmenybėms vietos po saule yra smile.gif. Tik reikia sugebėt įrodyt, kad tu tame ar kitame darbe būsi nepakeičiamas smile.gif. Ir po to neleist, kad ant galvos kas užliptų ir stumdytų smile.gif

**Manau, kad verslas ar ne verslas - jeigu sugebėsi savo darbą dirbt, viskas ok. Gal tik iš valdiško darbo nesugebantį išmest sunkiau smile.gif. Bet va, kaip įrodyt, kad sugebėsi? Jei net nesugebi savęs pateikt, savęs parduot...



*Protingų žmonių visur reikia... bėdos būna tik su žmonėm kurie yra nemokytini . O būna tokių.
** O reikia dirbti, kad priimtų - jei išsiuntei 100 + Cv ir nuėjai į 20 darbo pokalbių ir nepriėmė - gal reikia pasikonsultuoti su žmonėmis ? O jei sėdi ant sofos ir lauki kvietimo .... retai gauni smile.gif
Atsakyti
#2859
QUOTE(Dusia37 @ 2017 04 24, 15:48)
*Protingų žmonių visur reikia... bėdos būna tik su žmonėm kurie yra nemokytini . O būna tokių. 
** O reikia dirbti, kad priimtų - jei išsiuntei 100 + Cv ir nuėjai į 20 darbo pokalbių ir nepriėmė - gal reikia pasikonsultuoti su žmonėmis  ? O jei sėdi ant sofos  ir lauki kvietimo .... retai gauni smile.gif

* grįžkim nuo ko pradėjom - nuo pasitikėjimo. Va būtent savo protingumą nepasitikinčiam savimi žmogui labai sunku įrodyti per darbo pokalbį. Kitas ir kvailesnis trykš optimizmu, kad viską galiu, moku, sugebu ar bent jau garantuotai išmoksiu. O protingesnis, bet nepasitikintis, sakys "nežinau", "gal nesugebėsiu", "bandysiu"... Viena pažįstama protinga, stropi, atsakinga mergaičiukė, bet pilka, nedrąsi, neiškalbi pelytė ilgai nerado darbo, kol jos mama nepakalbėjo su reikiamu asmeniu. Nu ir ką - puikiai dirba, valdžia džiaugiasi. Bet jos pačios savybės jai trukdė pačiai susirasti darbą. Tai ir sakau - tokiems daug sunkiau.
* * ką turi galvoj "pasikonsultuoti su žmonėmis"?
ant sofos sėdint niekas neįvyks, čia tai aišku kiekvienam. Bet geriausia turėti gerų pažįstamų biggrin.gif
Atsakyti
#2860
Kol jus cia narstet asmenybes,as sode darbavausi.Paruosiau siltnamyje uzdangas augalams,lauke apdangsciau ka galejau,radau piemuju braskiu ziedus nusalusius turbut,jei ziedo viduriukas juoduoja,tai reiskia nusale?Dar truko kiek agro bulvem geriau uzdengt ir antrametem braskem,tai vaziuosim,kaip MB grys,nes pas mus saltis ateina nei is sio nei is to doh.gif
Prisiskyniau pirmu salotu,spinatu,prisiroviau ridikeliu ir skaniai pavalgiau gryzus.
Atsakyti
#2861
QUOTE(kavasucitrina @ 2017 04 24, 16:47)
* grįžkim nuo ko pradėjom - nuo pasitikėjimo. Va būtent savo protingumą nepasitikinčiam savimi žmogui labai sunku įrodyti per darbo pokalbį. Kitas ir kvailesnis trykš optimizmu, kad viską galiu, moku, sugebu ar bent jau garantuotai išmoksiu. O protingesnis, bet nepasitikintis, sakys "nežinau", "gal nesugebėsiu", "bandysiu"... Viena pažįstama protinga, stropi, atsakinga mergaičiukė, bet pilka, nedrąsi, neiškalbi pelytė ilgai nerado darbo, kol jos mama nepakalbėjo su reikiamu asmeniu. Nu ir ką - puikiai dirba, valdžia džiaugiasi. Bet jos pačios savybės jai trukdė pačiai susirasti darbą. Tai ir sakau - tokiems daug sunkiau.
* * ką turi galvoj "pasikonsultuoti su žmonėmis"?
ant sofos sėdint niekas neįvyks, čia tai aišku kiekvienam. Bet geriausia turėti gerų pažįstamų biggrin.gif


*Matei Šereką? ten buvo tokia mama fėja, kuri sakydavo MAMYTĖ VISKĄ SUTVARKYS.
** apie tai jau kalbėjom, tai kas Lietuvoj yra GĖDA , pasikalbėti su psichologu . Geriausia prieš renkantis specialybę. Jei nemyliu žmonių - ko man eit į daktarus ? Na nebent Patanatomu . Tavo nuomone žinau Tuo klausimu .
50-50 vaiko nepasitikėjimas įgimta ir auklėjimas.
PVZ aš genetiškai mama- fėja iš Šreko. Jei ne MB . Jei ne protingų žmonių patarimai , o mano paklausymai tų patarimų ... Abu vaikai galėjo sėdėt ant kelmelio ir laukti kol mamytė viską sutvarkys smile.gif

Atsakyti
#2862
Luety, kartais įdomu ir asmenybes panarstyt - daržai visą laiką atsibosta biggrin.gif

Dusia, Šreko nemačiau, o manau, kad geriau jau mamytė sutvarkys (pasidžiaukim, kad ta bent sugeba, nes aš tai nesugebėčiau), nei vaikas kokių 25 m galutinai praras savivertę mindamas darboviečių slenksčius veltui. Ir tegu bus tavo teisybė - 50 nepasitikėjimas įgimta (o ką čia galima pakeisti?) ir 50 auklėjimas (o ką galima išauklėti, kai vaikui 25+?), tai ką dabar - yra kaip yra. Sunku tam žmogui šitame dinamiškame, agresyviame jaunų - žavių - drąsių pasaulyje ir tiek. Tokiu žmogumi tikrai labiau patikės pažįstami (per mamytę, tėvelį ar per draugus - nesvarbu), nei svetimi, o jau gavus darbą ir ten parodžius savo protą ir darbštumą bei gerai užsirekomendavus, įgijus patirties, galima jau lengviau ir savarankiškai kažką susirast.

Man, asmeniškai, psichologai ne gėda, o visiškai nereikalingas laiko ir pinigų praleidimas.
Atsakyti
#2863
QUOTE(kavasucitrina @ 2017 04 24, 18:20)
Luety, kartais įdomu ir asmenybes panarstyt - daržai visą laiką atsibosta biggrin.gif

Dusia, Šreko nemačiau, o manau, kad geriau jau mamytė sutvarkys (pasidžiaukim, kad ta bent sugeba, nes aš tai nesugebėčiau), nei vaikas kokių 25 m galutinai praras savivertę mindamas darboviečių slenksčius veltui. Ir tegu bus tavo teisybė - 50 nepasitikėjimas įgimta (o ką čia galima pakeisti?) ir 50 auklėjimas (o ką galima išauklėti, kai vaikui 25+?), tai ką dabar - yra kaip yra. Sunku tam žmogui šitame dinamiškame, agresyviame jaunų - žavių - drąsių pasaulyje ir tiek. Tokiu žmogumi tikrai labiau patikės pažįstami (per mamytę, tėvelį ar per draugus - nesvarbu), nei svetimi, o jau gavus darbą ir ten parodžius savo protą ir darbštumą bei gerai užsirekomendavus, įgijus patirties, galima jau lengviau ir savarankiškai kažką susirast.

Man, asmeniškai, psichologai ne gėda, o visiškai nereikalingas laiko ir pinigų praleidimas.


Tai jau mamytė patvarkė vaiko gyvenimą iki 25 metų, patvarkys ir toliau ... Paskui ir anūkus užaugins. Gražu ir pavydu .
O mano nuomonė kitokia - gal geriau savo laiku - kai vaikui 17-18-19 metų sukišti pinigus psichologui , negu 25 laikyti ant savo sprando .
Kiekvieno reikalas rinktis .
Atsakyti
#2864
QUOTE(Dusia37 @ 2017 04 24, 18:44)
* Tai jau mamytė patvarkė vaiko gyvenimą  iki 25 metų, patvarkys ir toliau  ... Paskui ir anūkus užaugins. Gražu ir pavydu .
* * O mano nuomonė kitokia - gal geriau savo laiku - kai vaikui 17-18-19 metų  sukišti pinigus psichologui , negu 25 laikyti ant savo sprando .
Kiekvieno  reikalas rinktis .

* o jei be ironijos? rolleyes.gif
Na, aš nesu tokia kategoriška kaip tu, ir matau labai įvairių žmonių ir jų likimų, įvairių variantų, įvairių galimybių... Čia ne 2x2=4...
* * ooo, kad tik padėtų - visus sukiščiau ir dar pasiskolinčiau biggrin.gif
Esu įsitikinus, kad "savo laiku" yra ne 17-18-19 metų, bet 5-6-7 metai... O gal dar anksčiau...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo kavasucitrina: 24 balandžio 2017 - 18:02
#2865
QUOTE(kavasucitrina @ 2017 04 24, 19:01)
* o jei be ironijos? rolleyes.gif
Na, aš nesu tokia kategoriška kaip tu, ir matau labai įvairių žmonių ir jų likimų, įvairių variantų, įvairių galimybių... Čia ne 2x2=4...
* * ooo, kad tik padėtų - visus sukiščiau ir dar pasiskolinčiau biggrin.gif
Esu įsitikinus, kad "savo laiku" yra ne 17-18-19 metų, bet 5-6-7 metai... O gal dar anksčiau...



Kavute būna visaip.Aš savo pažįstamų tarpe matau ne vaikų problemas, o tėvų ... 19 metų berną lydi pas gydytoją , ne sergantį o pvz , kad pažymą pasiimtų ? Normalu ? Man ne . Kodėl sakau 16-17-18 metų - tuo laiku turi kilti maištas, turi tėvai pasidaryti ne autoritetas ir tt. Jei to nėra - vadinasi netrūksta bambagyslė, reikia ieškot priežasčių. Turi būti bent vienas draugas protingesnis už tėvus . Vieni turi 100 draugų kiti 1. Tuo metu reikia "paleisti " vaikus , kad paskui pareitų.
** Aš vis tik tikiuosi , kad gyvenimas geriausias mokytojas. Jis vis pamoko , ko nemokėjom smile.gif
Atsakyti
#2866
QUOTE(Dusia37 @ 2017 04 24, 19:20)
Kavute būna visaip.Aš savo pažįstamų tarpe matau ne vaikų problemas, o tėvų ... 19 metų berną lydi pas gydytoją , ne sergantį o pvz , kad pažymą pasiimtų ? Normalu ? Man ne . Kodėl sakau 16-17-18 metų - tuo laiku turi kilti maištas, turi tėvai pasidaryti ne autoritetas ir tt. Jei to nėra - vadinasi netrūksta bambagyslė, reikia ieškot priežasčių. Turi būti bent vienas draugas protingesnis už tėvus . Vieni turi 100 draugų kiti 1. Tuo metu reikia "paleisti " vaikus , kad paskui pareitų.
** Aš vis tik tikiuosi , kad gyvenimas geriausias mokytojas. Jis vis pamoko , ko nemokėjom smile.gif

blogiausia, kad tokios tėvų problemos vis tiek galų gale patampa jų didelių vaikų problemomis

maištas, manau kyla gerokai anksčiau ir ne tėvai tampa autoritetu, kai vaikui 13-14 metų, o kai 18, tai jau vėl pradeda tėvai kažką reikšt smile.gif

o šiaip, pagal knygas ir logiškas taisykles turėtų būti vienaip, o dažnai būna visai visai kitaip

viskas, einu buhalterinių klausimų spręst. Nieko nesuprantu. Agentūra perskaičiavo mano stogo pinigus, o aš nesuprantu kaip. Draugė buhalterė iš mano pasakojimo irgi nesuprato. Bandysiu dar bandyt pasinagrinėt. Bet ne kožnam pabažnam... Ir be psichologų žinojau, kad buhalterija ne man, o va gyvenimas (ne darbas) sako, kad privalai suprast, nu o jei durna... unsure.gif
Atsakyti
#2867
šiaip taip išpainiojau rebusus. Įdomiai ta Europa - viena ranka duoda, kita atima. Nu tiek to, vis šiokia tokia nauda.

Dabar dar apie daržus. Pagalvojau, Dusia, o tavo pomidorai vieni kaime šiltnamyje? Apkūtoti dieną naktį? Ir nelaistomi visą savaitę? unsure.gif
Atsakyti
#2868
labuks 4u.gif
kol iki galo perskaičiau - pradžią užmiršau... (vyno kiek pavartojau, kad bent kiek miegotųsi - gal dėl to????) į tokias diskusijas įdomias įsileidę buvot mirksiukas.gif
o kad pavėlavau į traukinį, tai ir nepasisakinėsiu ... tik savo asmeninius prisiminimus apie aktyvius pardavimus. Buvau pati įsisukus į tą sferą, net mokymų instruktore dirbau... dabar pati nesuprantu "kaip taip man atsitiko?".. kaip kokie narkotikai, kaip kokia hipnozė... man dabar kažkaip lyg ir ant sąžinės - nu juk mokiau kitus kaip "užnorint"... pati keletą metų pardavinėjau( ir labai labai sėkmingai)! kažkokios teftoninės plokštės pasislinko mano galvoje ir aš šventai tikėjau, kad darau vien gėrį, dalindamasi su kitais JIEMS REIKALINGAIS DALYKAIS lotuliukas.gif
ai, geriau aš liksiu žiopla mokytoja mirksiukas.gif Dalyvavom su vaikais viename projekte, tai po to aš jiems boulingą užsakiau- dukra pyksta: "kodėl tu jiems viską išdalini?" kodėl tu turi už juos mokėt? taigi neturiu, bet... na, vaikams turiu kažkokį papildomą "bonusą" duoti už kiekvieną didelį darbą. čia net ne piniguos reikalas - kaskart sumoku tai už picą, tai už pramogas, tai parvežu ir nuvežu. ne tame kampas... aš tikiu jaunąja kartą... myliu jaunus žmones.. kaifuoju su jais bendraudama... smagu, kai jie kviečia :"dabar mes statom - varom rytoj tą ir tą val. apranga- patogi" net kur nežinau rolleyes.gif Myliu juos biggrin.gif wub.gif teisybės dėlei - myliu ir senus - dirbau su neįgaliaisiais - jie TOOOOKIE energettiniai užtaisai buvo, kad aš svaigdavau bigsmile.gif
Žodžiu - gyvenimas nuostabus wub.gif (tik su mama vėl susipykau... papriekaištavau mat broliui, kad atvažiavo pas tėvus, dar ir sesers šeimyna atvažiavo - jie visi smagiai pavakarojo, mūsų tądien nereikėjo, nieks nieko nesakė apie tą susibėgimą, nors mano dukra savo pusseserės - jau beveik metinukės dar nėkart nemačius ir labai prašė močiutės, kad pakviestų, kai atvažiuos, turi dovanėlę... jau kelintas kartas, o ir vėl nepakvietė... ryte brolis alaus pagiriom užgėrė ir nusprendė vakarėlį pratęst...sesuo iškart savo šeimyną išsivežė, o broliui liūdna, tai puolė atakuot telefonu... nesivarginau kelt... o mamai paskui ir sakau: tai ką, mes kokie penktarūšiai, tinkami bendraut tik jau kai komoj?.... ji, žinoma, puolė brolį gint - aš, pasirodo, visokia tokia... Žodžiu, "prisikasėm" iki visų mano vaikystės nuodėmių... sakau: "tai negi aš kalta. kad niekad nesijaučiau laiminga?" pasirodo, kalta... ir kad iš namų bėgdavau kalta TIK aš.. ir kad lupdavo kasdien - iki negalėjimo nei sėdėt, nei gulėt - pati kalta... ir gaila, kad mano vaikai "tuo pačiu, t.y. blogu elgesiu, man neatsilygina"...dar pasirodo -
aš pliotkininkė, kai kažkam papasakoju, kad su mama nesusikalbu nei dabar, nei vaikystėje... žodžiu....
pasiguodžiau........
Atsakyti